Vilniaus universitetas

MENIU

Pomologinių kolekcijų grupė

Pomologija – sodininkystės šaka, tirianti ir klasifikuojanti vaismedžių bei vaismkrūmių veisles. Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio pomum, reiškiančio medžio vaisių, obuolį ir graikų kalbos žodžio logos – mokslas.
Pomologijos skyrius Kairėnuose įkurtas 1975 metais, 2011 m. pervadintas į Pomologinių kolekcijų grupę. Pomologiniams augalams auginti skirtas 14 ha plotas, dėl įvairių priežasčių jame kolekcijos ir „keliauja“ iš vienos vietos į kitą, didėja arba mažėja jų gausumas, sodinamos naujos.
Šalia tradicinių uoginių augalų - agrastų, serbentų, auginami ir retesni arba netradiciniai augalai : šermukšniai, sausmedžiai, svarainiai, šilauogės, spanguolės, vynmedžiai ir kt. Pagrindinėse kolekcijose sukaupta 830 rūšių, veislių, genetinių linijų ir selekcinių numerių augalai, per 150 – mažesnėse kolekcijose.
Gausiausia skyriuje ir šiuo metu didžiausia Lietuvoje yra serbentų ir agrastų (Ribes L.) veislių bei rūšių kolekcija. Jos pradininkas 1975–1990 m. skyriuje dirbęs žinomas Lietuvoje serbentų ir agrastų selekcininkas dr. Antanas Ryliškis (jo prisiminimai čia).
Šiuo metu kolekcijoje yra 384 serbentų ir agrastų rūšys bei veislės, iš kurių 12 veislių sukurtos dr. A. Ryliškio Pomologijos skyriuje (dauguma 1975 m. ir 1984 m.). Visos šios 6 juodojo serbento ir 6 paprastojo agrasto veislės įrašytos į Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą ir 2014 m. joms suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas.

 
Auksuotojo serbento (Ribes aureum Pursh) žiedai ir uogos

   
Raudonžiedžio serbento (Ribes sanguineum Pursh) žiedai (kairėje) ir raudonojo serbento (Ribes rubrum L.) veislės 'Olandų Baltieji' uogos (dešinėje)

Serbentų ir agrastų kolekcijoje auginama 180 juodųjų, 78 raudonųjų (tame tarpe 18 baltųjų) serbentų, 90 agrastų veislių bei 36 serbentų ir agrastų rūšių augalai.
Puošni pavasarį žiedais, o rudenį įvairiaspalviais obuoliukais šermukšnio (Sorbus L.) 101 veislės bei rūšies kolekcija.

  
Šermukšnio  (Sorbus x Sorbus x ambigua (Decne.) Hedl.) žiedai (kairėje) i šermukšnio (Sorbus semiincisa Borbas) obuoliukai (dešinėje)

  
Melsvauogio sausmedžio (Lonicera caerulea L.) žiedai ir uogos

Gausi sausmmedžio (Lonicera L.) mėlynomis uogomis kolekcija, kurioje yra 106 vardų augalai. Didžioji dalis šios kolekcijos - tai melsvauogio sausmedžio (Lonicera caerulea L.) veislės ir genetinės linijos. Jų uogos prisirpsta pačios pirmosios - jau birželio pradžioje.
Svarainio (Chaenomeles Lindl.) - gražių žiedų ir kvapniųjų įvairių formų vaisių kolekcijoje – 62 vardų augalai, gausiausia - japoninio svarainio (Chaenomeles japonica (Thunb.) Lindl. ex Spach) genetinių linijų kolekcija.

 
Japoninio svarainio (Chaenomeles japonica (Thunb.) Lindl. ex Spach) žiedai ir vaisiai

Puošniojo svarainio (Chaenomeles x superba (Frahm) Rehder) žiedai

Nuo 1995 m. kolekcijose auginami šilauogės (Vaccinium L.) ir spanguolės (Oxycoccus Hill) genčių augalai. Šilauogių kolekcijoje - 70 rūšių bei veislių augalai, daugiausia - sodinės šilauogės (Vaccinium x covilleanum Butkus et Pliszka), dar vadinamos „jaunystės“ ar „XXI amžiaus“ uoga ir paprastosios bruknės (Vaccinium vitis – idaea L.) veislių augalų. Nuo seno lietuviams pažįstamos ir vertinamos spanguolės, bet kolekcijoje auginamos ne paprastosios, augančios Lietuvos aukštapelkėse (Oxycoccus palustris Pers.), o stambiauogės spanguolės y.),coccus macrocarpos (Aiton) Pers.), introdukuotos iš Šiaurės Amerikos. Jų kolekcijoje - 26 veislės bei hibridinės linijos.
2016 m. pradėta kurti avietės ir gervuogės (Rubus L.) genties kolekcija. Joje – 8 rūšių bei veislių augalai.

 
Stambiauogės spanguolės (Oxycoccus macrocarpos (Aiton) Pers.) veislių ‘McFarlin‘ ir ‘Baifay‘ uogos

  
Sodinės šilauogės (Vaccinium x covilleanum Butkus et Pliszka) veislių ‘Sunrise‘ ir ‘Berkeley‘ uogos

 
Šiaurinės katuogės (Rubus arcticus L.) žiedai ir vaisius

Kadangi vynmedžio (Vitis L.) kolekcija daugelį metų buvo palikta be kuratoriaus, dabar ji intensyviai tvarkoma. Kolekcijoje yra 69 rūšių, veislių bei selekcinių numerių, kurių didžioji dalis yra sukurta vynuogių selekcininko A. Gailiūno, augalai. 6 vynmedžio veislės įtrauktos į Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą ir 2014 m. joms suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas.

 
Dar daug darbų reikės nudirbti vynuogyne...

Pomologinėse kolekcijose auginami taip pat ir šaltalankio (Hippophae L.), medlievos (Amelanchier Medik.), sedulos (Cornus L.), gudobelės (Crataegus L.), citrinvyčio (Schisandra Michx.), kriaušės (Pyrus L.), aktinidijos (Actinidia Lindl.), aronijos (Aronia Medik.), trešnės (Cerasus Juss.), obels (Malus Mill.), slyvos (Prunus L.) ir kitų genčių augalai.

   
Paprastojo abrikoso (Prunus armeniaca L.) vaisiai  

 
Geltonžiedės sedulos (Cornus mas L.) sėjinuko vaisiai (kairėje) ir juodavaisės aronijos (Aronia melanocarpa (Michx) Elliott) uogos (dešinėje)

(Aronia melanocarpa) Apie projektą RIBESCO
2007 -2011 metais buvo vykdomas bendras (su Švedijos Land Bruks universitetu, Danijos Karališkuoju veterinarijos ir žemė ūkio universitetu, Estijos Gyvybės mokslų universitetu, Latvijos valstybiniu sodininkystės institutu, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutu, Vokietijos Federacine veislių bandymo tarnyba, Lenkijos Pomologijos ir gėlininkystės institutu, Suomijos Žemdirbystės ir maisto institutu) Europos komisijos finansiškai remiamas projektas „Agri gen res 071 project Ribesco – core collection of northern european gene pool of Ribes“. Vykdant projektą buvo nuodugniai ištirtos 129 juodųjų, 74 raudonųjų ir baltųjų serbentų bei 85 agrastų veislės (jų morfologija, agrobiologija, fenologija, molekuliniais metodais genetinė įvairovė). Įvertinus šiuos duomenis bei tirtų veislių istorinę ir selekcinę vertę į Šiaurės Europos Ribes genofondo kolekciją pasiūlyta įtraukti 22 juodųjų, 18 raudonųjų ir baltųjų bei 17 agrastų veislių.
 
Kolekcijas kuruoja:
 
Edvardas Meidus, grupės vadovas – kuruoja didžiausią kolekciją, kurią sudaro serbentų, agrastų, šermukšnių rūšys ir veislės.

Auksė Meiduvienė, vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė - prižiūri ir tiria spanguolių, bruknių, šilauogių, vynmedžių rūšių, veislių ir selekcinių numerių kolekcijas, taip pat nedidelę aviečių ir katuogių kolekciją.

Dr. Silva Žilinskaitė, mokslo darbuotoja - kuruoja ir tiria sausmedžių mėlynomis uogomis ir svarainių rūšių, veislių bei genetinių linijų kolekcijas.
 

 
Parengė Auksė Meiduvienė (2018-01-23)
Darius Ryliškis (apie RIBESCO)

Trumpa pomologijos skyriaus istorija (1975-2006)
 
Pomologijos skyrius buvo antrasis skyrius, įkurtas naujame Botanikos sodui perduotame sklype. Jis įkurtas 1975 m. ir jau gyvuoja 31 metus.

Pradžioje tai buvo plynas 14 ha laukas, bet netrukus jame buvo pasodinti pirmieji augalai, palaipsniui suformuota apsauginė zona, pastatytas namelis. Keitėsi žmonės skyriuje - vieni išėjo, kiti atėjo, treti liko ir dirba lig šiol. Darbuotojai keitėsi, bet skyriuje liko jų darbo vaisiai, liko šiluma, kurią jie skleidė, puoselėdami augalus. Kai šiandien žvelgi į senąsias augalų kolekcijas, dažnai pagalvoji apie tuos žmones, kurie jas sodino ir prižiūrėjo. Per tuos 30 metų skyriuje dirbo apie 18 darbuotojų, iš kurių kiekvienas dalyvavo skyriaus kūrime, įdėdamas mažesnę ar didesnę dalelę savo pasiaukojimo, išradingumo, kūrybos ir meilės.


D.Kunigiškienė (kairėje), E.Meidus, V.Šuškaitė


Eksperimentinės pomologijos skyrius įkurtas 1975 m. liepos 1 d., tačiau realiai pradėjo savo darbą rugsėjį, kai įsidarbino pirmoji darbuotoja ir skyriaus vedėja Danutė Misiūnaitė. Kartu su Danute dirbo biologė Vanda Cicėnienė. 1976 m. skyriaus kolektyvą papildė biologė Danutė Kunigiškienė, fitopatologė Irena Rimkutė (Noreikienė), inžinierė Birutė Veiverytė. 1977 m. skyriui vadovauti pradėjo Edvardas Meidus. Nuo 1975 iki 1990 m. skyriaus mokslinis vadovas buvo žymus Lietuvos selekcininkas dr. Antanas Ryliškis.

 


Mokslinis vadovas dr. A.Ryliškis
 
Jam vadovaujant skyriaus darbuotojai jau pirmaisiais metais perkėlė iš Vytėnų sodininkystės - daržininkystės bandymų stoties Rojaus atraminio punkto (1886 m. Staniškių vienkiemyje (Ignalinos raj.) pradėto kurti prof. A. Hrebnickio pomologinio sodo ) į Kairėnus didelę dalį serbentų bei agrastų kolekcijos. Tuo metu pagrindinė skyriaus darbo kryptis - serbentų ir agrastų selekcija, tyrimams buvo auginami tūkstančiai sėjinukų, pradėta sodinti serbentų ir agrastų rūšių kolekcija. Dr. A. Ryliškio nepaprasto darbštumo, reiklumo ir užsispyrimo dėka buvo daug nuveikta, kaupiant kolekcijas, tiriant ir kuriant serbentų bei agrastų veisles. Sukurtos 6 naujos juodųjų serbentų ( ‘Dringiai‘, ‘Drūkšiai‘, ‘Dubingiai‘, ‘Lakajai‘, ‘Sartai‘, ‘Stirniai‘) ir 6 agrastų ( ‘Bajorai‘, ‘Daunoriai‘, ‘Ginučiai‘, ‘Kirdeikiai‘, ‘Lūšiai‘, ‘Žilinai‘) veislės.

Apie 1980 m. pradėtos sodinti augalus nuo vėjų saugančios apsauginės juostos iš beržų, eglių, kaukazinių slyvų, erškėčių. Tuomet darbuotojai, darbininkai, studentai pasodino nuostabiąją beržų alėją, kuri pasitinka kiekvieną atvykusį į skyrių.


Šiandien apsauginėje juostoje ir alėjoje auga apie 530 beržų, 330 eglių, 80 kaukazinių slyvų. Beje, apie 1 metro aukščio berželius Vyžių kaimo apylinkėse (Utenos raj.) iškasė Edvardo Meidaus tėvas ir perdavė juos sūnui, todėl čia atkeliavo ir dalis Edvardo tėviškės. Gal todėl jis vienintelis skyriaus nepalikęs darbuotojas, atėjęs į šį darbą sodo kūrimo pradžioje ir čia besidarbuojantis jau 29 metus.
 
 
 
-1988 m. Gamtos mokslų fakulteto docentui dr. R. Šimkūnui vadovaujant penki studentai per tris savaites pastatė pirmąjį botanikos sode namelį (60 kv.m), skirtą lauko bandymų vykdymui. Jis tapo tarsi skyriaus centrine ašimi, aplink kurią viskas sukosi ir sukasi iki šiolei. Šiandien ši "ašis" gal būtų kitokia, jei ne dr. A. Ryliškio pastangos - tai jis išrūpino kelis surenkamus namelius iš Karelijos Pestovo miško perdirbimo kombinato. Prieš dešimtmetį šalia namelio buvo galutinai sutvarkytas gana gilus betoninis baseinėlis. Dabar jame plaukioja karosiukai.
Skyriaus kolekcijos kasmet gausėjo, nors, žinoma, neapsieita ir be nuostolių, kurių kaltininkai - nepalankios oro sąlygos, nesąžiningi žmonės. Tačiau rankų niekas nenuleido, darbai buvo tęsiami, augalai sodinami, renkamas derlius. Uogų kasmet gali paskanauti ne tik skyriaus, bet ir viso sodo kolektyvas, svečiai. Jau tapo įprastos visuotinės valgomųjų sausmedžių, agrastų, svarainių, spanguolių rinkimo - degustavimo dienos. Dažnas užsuka į skyrių ir skanių veislių šermukšnių uogų paraškyti, vynuogių, šilauogių paskanauti, šaltalankių sultims paskabyti.
Kadangi kolekcijos, augalai jose – tai pirmiausia žmonės, kurie juos sodino, prižiūrėjo, braukė ašarą, nepasisekus ar išvogus vertingą medžiagą, tai tolimesnę skyriaus istoriją galima sudėlioti iš atskirų darbuotojų nuveiktų darbų:  ilgą laiką skyriuje dirbo Stasys Grinaveckis. Rinko obelų, kriaušių, slyvų veislių kolekcijas, tačiau sunki liga neleido skirti pakankamai dėmesio ir jėgų darbui. Mirtis nusinešė svajones, liko pradėti, bet nebaigti darbai...;
 

-1986 m. į skyrių atėjo biologė Vaiva Jucytė - neišsenkamos energijos, entuziazmo, kūrybos ir išradingumo nestokojanti darbuotoja. Ji rinko ir tyrė vynmedžius. Jos dėka surinkta pagrindinė dabartinė vynmedžių veislių ir klonų (apie 80) kolekcija. Vaiva organizuodavo įvairias sodo etnografines ir kitokias šventes, mokėjo suburti, "uždegti" žmones;

- 1993 m. pomologų gretas papildė Darius Ryliškis. 1994 m. jis perėmė išėjusios V.Jucytės vynmedžių kolekciją , ją gausino, tyrė, 2002 m. apgynė daktaro disertaciją apie perspektyvias pietryčių Lietuvos vynmedžių veisles ir klonus, bet jo širdžiai vis tiek artimesnė buvo dendrologija, todėl išėjęs iš skyriaus, 2002 - 2006 m. vadovavo Dendrologijos skyriui;
- 1995 m. dr. Silva Žilinskaitė genetinius tyrimo objektus - miežius - pakeitė pomologiniais – melsvauogiais sausmedžiais ir svarainiais ir nuo tada dirba su šiais augalais;
- 1995 m. iš Gėlininkystės skyriaus perėjo dirbti biologė Auksė Klimavičiūtė. Pomologines kolekcijas palaipsniui papildė stambiauogių spanguolių, sodinių šilauogių, kultūrinių bruknių veislės ir hibridinės linijos. Darbai tęsiami ir šiandien.
- 2004 m. skyriaus darbuotojų kolektyvą papildė Algis Aučina, kurio ankstesnių tyrimų tema susijusi su paprastosios pušies mikorize. Tais pačiais metais apgynė daktaro disertaciją, apžvelgdamas genetiniu ir ekologiniu požiūriu labiausiai nutolusias paprastosios pušies populiacijas bei jų mikorizę. Šiuo metu toliau vykdo mikorizės tyrimus, palaipsniui didindamas tiriamų objektų įvairovę.

Darbus koordinuoja darbuotojai specialistai, tačiau pagrindinę "juodo darbo" dalį atlieka lauko darbininkai, kurių darbščių rankų dėka skyriuje nudirbama begalė darbų. Anksčiau jų buvo vos keli, šiuo metu ilgesnį laiką (apie 10 metų) dirba keturi puikūs žmonės.
 

Skyriaus kolektyvas 1996 m.

Didelis nuoširdus ačiū visiems buvusiems ir šiuo metu dirbantiems žmonėms, kurie žingsnis po žingsnio kūrė šį skyrių. Mums visiems norėtųsi , kad Pomologijos skyrius taptų dar patrauklesnis, kad sukauptos vertingos kolekcijos išliktų ir būtų gausinamos, kad užtektų jėgų ir noro žengti koja kojon su laiku ir kad sezono metu kolegas ir svečius galėtume pradžiuginti skaniomis vertingomis uogomis ir vaisiais.


Dėkoju visiems kolegoms, padėjusiems prisiminti senesnius skyriaus kūrimo epizodus, pagelbėjusiems nuotraukomis.

 

Auksė Meiduvienė, 2006 m.