Vilniaus universitetas

MENIU

Gluosa (Itea)

 Virgininė gluosa- Itea virginica L.

Priklauso gluosinių Iteaceae šeimai. Itea genties viena rūšis paplitusi Šiaurės Amerikoje, o Rytų Azijoje (Kinijoje, Japonijoje, Indijoje, Filipinuose Tailande, Butane, Sikime ir kt.) sutinkama net 13 rūšių, kurios dažniausiai auga aukštu krūmu arba nedideliu medeliu.
 

Tai pusiau visžalis ar visžalis daugiastiebis krūmas, kurio stiebai išauga iki 0,9 - 3,0 m aukščio, mažai šakoti. Krūmas būna bemaž tokio pat skersmens kaip ir aukščio.
Lapai priešiniai, pailgai elipsiški, 7,6 - 10 cm ilgio, 2,5 - 4 cm pločio , dantytais pakraščiais, tamsiai žali. Rudenį įspūdingai parausta arba būna oranžinio, raudonai oranžinio atspalvio ir ilgai išsilaiko nenukritę, kartais net iki pavasario.
 

Žiedai smulkūs, sutelkti į žiedynus - pailgas iki 15 cm ilgio kekes, kurios yra labai dekoratyvios. Žydi gegužės pabaigoje arba birželio mėn., priklausomai nuo orų.
Vaisiai - sausos rudos spalvos smulkios dėžutės, kurios ant šakelių išsilaiko per žiemą.

Tėvynė: Šiaurės Amerika - JAV rytinėse valstijose nuo Nju Džersio iki Rytų Teksaso. Sutinkama drėgnuose dirvožemiuose: dažniausiai auga upių ir ežerų pakrantėse, potvynių užliejamuose plotuose. Gerai auga ir saulėtose vietose, ir pavėsingose, bet gausiau žydi daugiau saulės gaunantys augalai. Šalčiams atspari (USDA 6 - 10 zona).
Šią rūšį mūsų kolekcijoje auginame nuo 1996 metų. Augalai išauginti iš sėklų, kurias gavome iš Nyderlandų, Utrechto universiteto botanikos sodo. Pasodinta saulėtoje , apysausėje vietoje. Nors ši rūšis laikoma atsparia šalčiams, jaunų augalų viršūnės šiek tiek apšąla ypač šaltomis žiemomis. Krūmo aukštis jau kokie trys metai laikosi toks pat ir siekia apie 1 m.

Labiausiai dekoratyvus rudenį dėl spalvingos lapijos, o kartais, kai nenumeta lapų, originaliai atrodo anksti pavasarį, kol jie nukrenta ir išsprogsta nauji. 2004 metų vasarą šis augalas mus ypač nudžiugino: pirmą kartą pražydo (dešimtais savo gyvenimo metais !) Padarėme pirmas nuotraukas.

Ši rūšis Lietuvoje itin reta. Dekoratyvinėje sodininkystėje galėtų būti plačiau auginamas vakarinėje krašto dalyje, vidutinio drėgnumo dirvožemiuose. Vertingas dėl nedidelio aukščio, originalių žiedynų, spalvingos lapijos. Galėtų būti sodinamas pavieniui žalioje vejoje arba grupėje su kitomis neaukštų krūmų rūšimis ir ypač landšaftiniuose želdynuose, kur drėgnas dirvožemis.

Krūmas nežymiai plinta šakninėmis atžalomis, kurias atskyrus, galima užsiauginti naują augalą. Kiti dauginimo būdai: sėklomis ir auginiais.
 
 

Teksto ir nuotraukų autorė Gintarėlė Jurkevičienė 2005-03-23