Sausros įtaka sumedėjusiems augalams: medžiams ir krūmams

       2015 metų vasara, beveik be jokios abejonės, į Žemės istoriją bus įrašyta kaip pati karščiausia, ypač liepos mėnuo, o gal ir rugpjūtis. Tą fiksuoja sinoptikai. Karščiai alino ir Lietuvą: nuseko upės, išdžiūvo kai kurie pasėliai, daržai, nuo sausros nukentėjo ir dekoratyviniai želdynai, ypač tie, kurie nebuvo laistomi, daug geltonuojančių medžių ir krūmų miškuose, paupiuose ir pakelėse.

Pabandykime trumpai paanalizuoti, kas lemia nevienodą sumedėjusių augalų reakciją į drėgmės stygių ir į karščius.

1. Augalų kilmės reikšmė.

Savaiminiai medžiai ir krūmai, augantys natūraliose vietose, yra prisitaikę prie gana plataus ir įvairaus temperatūrų ir drėgmės parametrų. Įvairios rūšys auga joms palankiausiose vietose, tad gali lengviau ištverti gamtos sukeltas negandas. Žmogaus paveiktame dirvos paviršiuje: sustumdyta žemė, pakeistas nuolydis ir pan. augalai taip pat pasisėja, bet kuriasi sunkiau.

Introdukuotieji – įvežtiniai augalai, daugybė rūšių ir veislių medžių ir krūmų, lianų turi taikytis prie mūsų klimato sąlygų. Ir jeigu vieniems karštis ir sausra yra bėda, tai kitiems – vienas malonumas. Čia turime omenyje augalų kilmę. Suprantama, kad rūšių, kurių tėvynė yra Šiaurės Afrika, Pietų Europa, Vakarų, Centrinė ir Rytų Azija, Šiaurės Amerikos pietinė dalis nuo Kalifornijos iki Floridos, tokios sausros beveik nenualina. Tai įprasta jų gimtosiose žemėse. Joms sudėtingiau būna žiemoti, kai laikosi dideli šalčiai žiemą.

2. Dirvožemio reikšmė.

Drėgmės stygius augalams greičiau pasireiškia nederlingose žemėse – ten, kur lengvas priesmėlis, aukštumose, saulės atokaitoje. nes vanduo greičiau išgaruoja. Čia turime omenyje natūralias augavietes ir žmonių kuriamus ar jau sukurtus želdynus. Pastaruosiuose aptariamų problemų nebūna, jei prieš sodinimus visas plotas, ar bent jau tos vietos, kuriose konkrečiai bus pasodinti medžiai ar krūmai, dirvožemis būna pagerinamas kompostine žeme. Tuomet jauni augalai gali sėkmingai išauginti geras šaknis, gauti pakankamai maisto medžiagų, būti stiprūs, atsparūs ligoms ir kenkėjams.

Savaime suprantama, jog plotuose, kur vyrauja priemolis ar molingi, derlingi dirvožemiai, augalai gali sėkmingai gyventi. Tiesa, per karščius būtina supurenti žemę apie augalą iki 10 cm gylio, kad drėgmė ne taip greitai garuotų iš dirvos. Čia turime omenyje sodybose auginamus augalus.

3. Gruntinio vandens lygio reikšmė.

Aukštai esantis gruntinis vanduo sausrų metu yra tikra palaima – visi augalai tikrai gauna pakankamai drėgmės. Lietingais metais tokioje vietoje auginami augalai linksmi nebūna – vandens perteklius nepageidaujamas. Savaiminės rūšys yra prisitaikiusios.

4. Augalų šaknų sistemos reikšmė.

Medžių ir krūmų šaknų sistema padeda augalams sėkmingai atlaikyti ne tik vėjus, bet ir drėgmės stygių. Inkarinės (seniau vadintos liemeninėmis) šaknys užtikrina vandens tiekimą iš gilesnių dirvos sluoksnių, sausra ne taip sparčiai reiškiasi.

Kuokštinės šaknys – dažniausiai jas turi krūmai – būna gausios, tankios, taip pat gerai aprūpina augalą drėgme. Žinoma, jos negali konkuruoti su žymiai ilgesnėmis inkarinėmis medžių šaknimis.

5. Augalo lapų reikšmė.

Akivaizdu, jog rūšys, kurių lapai stori, plaukuoti, odiški ar kieti, yra labiau ištvermingos sausroms. Jie geriau sulaiko drėgmę.

6. Žmogaus pagalbos augalams reikšmė.

Sausros metu, norint padėti kenčiantiems augalams, būtina juos laistyti - nors retai, bet gausiai. Bent kartą per savaitę. Kitas darbas yra dirvos paviršiaus purenimas ten, kur nėra vejos. Taip sumažiname drėgmės išgaravimą.

Ypač rūpestingai reikia laistyti medelius, pasodintus trinkelėmis ir plytelėmis dengtuose takuose, arti gatvių, nes suspaustoje vietoje augančių augalų šaknys negali gerai vystytis. Be to, čia lietaus, kanalizacijos ir kitų nutekamųjų tinklų nudrenuota žemė būna labai sausa. Laistant žemę, esant galimybei, nupurkšti vandeniu ir visą medelio ar medžio lają, nes lapai gatvėse būna apdulkėję, ir medis negali pro dulkių sluoksnį gerai atlikti gyvybinių funkcijų.

Apskritai, naujai pasodintus ir prieš 2 -3 metus pasodintus želdinius nevalia pamiršti – būtina tenkinti jų gyvybinius poreikius, kad sustiprėję jie mus džiugintų: žydėtų, teiktų pavėsį ir atgaivą.

Taip pat labai svarbi yra pagalba miškams: pagarbus elgesys – saugoti nuo gaisrų.

7. Augalų gebėjimo išgyventi ekstremaliomis sąlygomis reikšmė.

Akivaizdu, jog augalai gali atlaikyti įvairius gamtos pateikiamus išbandymus: vėjus, šaltį, gausų lietų, staigius temperatūrų svyravimus, sausras ir kt. Tai lemia jų, kaip rūšių, formavimasis begalę metų.

Taigi, konstatuojame, kad mūsų stebėti Botanikos sodo augalai tikrai gelbstisi patys, nelaukdami pagalbos iš šalies. Kaip? Keli pavyzdžiai. Štai gausiai šį pavasarį žydėjusios įvairaus amžiaus magnolijos (Magnolia kobus ir M. stellata) po kurio laiko, birželio mėn., per 1 -2 dienas numetė beveik visas gausias vaisių užuomazgas. Tada buvo labai keista. Bet šiandien regisi, kad augalai taip išsaugojo energiją, vandenį savo organizmuose. Liepos (Tilia cordata) savaime augančios parke jautriausiai reaguoja į sausrą. Joms pirmiausia pagelto tam tikra dalis lapų, kurie greitai ir nukrito. Paskui gausiai ėmė kristi užmegzti ir jau kiek paaugę vaisiai. Beje, miestų gatvėse būtent liepos pirmiausia ir paskelbė apie drėgmės trūkumą. Obelys – Malus - (botanikos sode – dekoratyvinės veislės) vaisius bando išlaikyti, bet jų lapai apvysta kaitroje, susisuka. Po nakties kiek išsilygina, bet temperatūrai kylant vėl suglemba. Hortenzijos (Hydrangea paniculata) kaip ir kasmet sukrovė daugybę žiedų gausiuose žiedynuose. Kai drėgmės pakanka, jos tiesiog klesti, džiugina akį. Šiemet taip pat stengėsi iš paskutiniųjų, bet kai karščiai ir sausra tapo nepakeliami, ėmė mesti žiedus, kurie nuklojo žemę aplinkui krūmus. Sėklų bus mažiau, o gal ir visai nebus.

Akivaizdu, jog augaluose užkoduotas savisaugos instinktas, kaip ir gyvūnų pasaulyje. Augalais besidomintys tai tikriausiai žino, o kitiems, gal būt netikintiems tuo, vertėtų įdėmiai stebėti, kad įsitikintų augalų galiomis ir gebėjimais.

Šių metų rugpjūčio paskutinę savaitę stebėjome sumedėjusių augalų reakciją į drėgmės stygių ir karščius.

Čia pateikiame sąrašą augalų rūšių, kurios iki šios dienos laikosi ištvermingai: žaliuoja, žydi, brandina vaisius.

Savaiminiai VU Botanikos sodo medžiai:

Acer platanoides – paprastasis klevas

Alnus glutinosa - juodalksnis

Betula pendula – karpotasis beržas

Carpinus betulus – paprastasis skroblas

Fagus sylvatica – paprastasis bukas

Fraxinus excelsior – paprastasis uosis

Picea abies – paprastoji eglė

Pinus sylvestris – paprastoji pušis

Q. robur – paprastasis ąžuolas

Tilia cordata – mažalapė liepa

 

Introdukuotos medžių, krūmų ir lianų rūšys:( Parinkome tuos, kurie atrodo gražiausiai, nors šis sąrašas galėtų būti žymiai ilgesnis.)

Acer campestre - trakinis klevas

A. pseudoplatanus – platanalapis klevas

Actinidia arguta – smailialapė aktinidija

A. kolomikta – margalapė aktinidija

Amelanchier alnifolia – alksnialapė medlieva

A. alnifolia var. pumila – alksnialapės medlievos žemasis varietetas

A. lamarckii – Lamarko medlieva

Buxus sempervirens – paprastasis buksmedis

Catalpa bignonioides – paprastoji katalpa

Chaenomeles japonica - japoninis svarainis

Colutea arborescens – krūminis pūslius

Corylus colurna – turkinis lazdynas

Cotoneaster dammeri – driekusis (Damerio) kaulenis

C. horizontalis – gulsčiasis kaulenis

C. microphyllus – smulkialapis kaulenis

Diervilla lonicera – kanadinė diervilė

Exochorda korolkowii – plikašakė egzochorda

Ginkgo biloba – dviskiautis ginkmedis

Hamamelis virginiana – sodinis hamamelis

Hedera helix – lipikė gebenė

Lonicera alpigena – alpinis sausmedis

Hydrangea paniculata – šluotelinė hortenzija

H. quercifolia – ąžuolalapė hortenzija

Magnolia kobus – japoninė magnolia

M. stellata – žvaigždėtoji magnolija

Mahonia aquifolium – dyglialapė mahonija

Morus rubra – raudonasis šilkmedis

Morella pensylvanica – pensilvaninis sotvaras

Nothofagus antarctica – antarktinis notofagas

Quercus  imbricaria – malksninis ąžuolas

Q. rubra – raudonasis ąžuolas

Vitis acerifolia – klevalapis vynmedis

V. coignetiae –japoninis vynmedis

V. riparia – krantinis vynmedis

 

Colutea arborescens

 

Gintarėlė Jurkevičienė,

Dendrologinių kolekcijų grupės vyr. kuratorė

Vilnius,

2015-09-01