„Verpėjų orkestras” yra menininkės Lauros Garbštienės 2017 m. inicijuoto projekto „Verpėjos“, vykusio Marcinkonių seniūnijoje Varėnos rajone, tęsinys. Verpimas rateliu tapo jungtis tarp skirtingo amžiaus, išsilavinimo ir kultūrinės patirties žmonių.

Sausio 19 d. 12 - 16 val. verpimo repeticija.
Sausio 20 d. 12 - 16 val. verpimo repeticija.
Sausio 20 d. 16 val. „Verpėjų orkestro” performansas.

„Verpėjų orkestro” performanso žiūrovams įėjimas įsigijus botanikos sodo lankytojo bilietą.

Norinčias dalyvauti kviečiame registruotis iki sausio 16 d. telefonu 861416255 arba el. paštu verpejos@gmail.com
Jei neturite savo verpimo ratelio, paieškokite pas savo gimines ar kaimynus. Jei nesate tikri dėl ratelių būklės, susisiekite iš anksto.

Verpimo ratelis, įprastas buities įrenginys vilnai ir linams verpti, nenaudojamas jau daugiau kaip pusę amžiaus. Tačiau daugelio senų namų palėpėse rateliai išliko, pagarbiai padėti jau mirusių savininkių. Rateliai yra sumanūs įrenginiai, dažniausiai gerai veikiantys iki šiol, todėl galėtume juos ir dabar naudoti pagal paskirtį, jeigu būtų poreikis.
Kiekvienas ratelis turi savo unikalų skambesį, girgždesį, toną, ritmą. Susibūrę drauge verpti įgarsintais rateliais galėsime sukurti spalvingą garsų jūrą.
Šiame sumanyme bus naudojama vietinių avių vilna, nepelnytai nuvertinta ir užmiršta.
Verpimo rateliais ramus, įtraukiantis, meditatyvus darbas ir jų skleidžiamas intensyvūs garsai sudarys kontrastą, kuriuo siekiu dalyvius ir žiūrovus ne panardinti į romantišką praeities nostalgiją, bet sukurti terpę susimąstymui apie aplinkosaugos ir kitas ekologines problemas.
Daugiau apie projektą ir jo tęstines veiklas skaitykite veidaknygėje (FB) „Verpėjos“.

Laura Garbštienė (g. 1973 Vilkijoje) nuo 2013 m. gyvena ir kuria Šklėrių kaime Varėnos rajone. Kuria video, instaliacijas, fotografijas, atlieka akcijas ir performansus, dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Menininkės kūriniai pristatyti Šiuolaikinio meno centro Vilniuje parodose, galerijoje „Vartai“, Prahos šiuolaikinio meno bienalėje, Liverpulio bienalėje, o prestižiniame Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalyje (Vokietija) „Filmas apie nežinomą menininkę“ įvertintas specialiu žiuri paminėjimu ir FIPRESCI prizu.
Remdamasi šalies, kurioje reziduoja, kultūriniu palikimu ar stereotipais L. Garbštienė kuria fiktyvius personažus, kuriais tampa pati autorė, veikiančius įsivaizduojamose, nekasdieniškose, „nepatogiose“ situacijose. Pastarųjų metų kūriniais, pritaikydama gyvenimo miške išlikimo taktiką, L. Garbštienė kuria naujas strategijas menininkui, gyvenančiam meno pasaulio periferijoje.