Skelbiame viktorinos rezultatus !

Paskelbta: 2016 10 10

Viktorinos "PASITIKRINK ŽINIAS" nugalėtojai ir prizininkai

Spalio ir lapkričio mėnesiais kiekvieną pirmadienį skelbėme klausimus apie gamtą ir kvietėme dalyvauti viktorinoje "Pasitikrink žinias". Ačiū visiems, kurie dalyvavote ir siuntėte mums teisingus (nors kartais ir nelabai :-) ) atsakymus.

Tad skelbiame rezultatus !

Absoliučios laimėtojos, teisingai atsakiusios į visus septynis viktorinos turų klausimus yra:

DAIVA GAIVENIENĖ, OLGA VOROBJOVA ir VILMA VAI - sveikiname !

Joms dovanosime visą dovanų paketą:

Ekskursiją po VU Botanikos sodą ir Žaliąjį pastatą.
Ekskursiją į egzotinių augalų šiltnamį.
Dovanų krepšelius.
Pavėžinimą su arkliais.

Nedaug atsiliko ir du dalyviai, kurie teisingai atsakė į šešis viktorinos turų klausimus, tai JUOZAS MASIULIS ir IRENA PEČIULIENĖ. Trys dalyvės - NILKA PA, INGA ARLAUSKAITĖ ir KRISTINA MAČIULYTĖ teisingai atsakė į penkis viktorinos klausimus. Jiems dovanojame ekskursijas po VU Botanikos sodą ir Žaliąjį pastatą, ekskursiją į egzotinių augalų šiltnamį bei dovanų krepšelius.

Teisingai atsakiusioms į tris arba keturis viktorinos turų klausimus, dovanojame ekskursijas po VU Botanikos sodą, Žaliąjį pastatą bei egzotinių augalų šiltnamį: IVONA SAVICKA, RŪTA ALEKSAITĖ, JOVITA RAGAUSKAITĖ ir LAIMA PRANSKŪNAITĖ.

Na, o visus, kurie atsakė teisingai į vieno viktorinos turo klausimus, kviečiame į nemokamą ekskursiją  po VU Botanikos sodą bei Žaliąjį pastatą:

Valerija Maciulevičienė

Kristina Leigaitė

Janina Leonienė

Liuda Mickutė

Žydrė Kalkienė

Giedrė Gus Gus

Monika Budrikaitė

Inga Paškevičienė

Aida Kijauskaitė

Roma Gudaitienė.

Visus laimėtojus pakviesime į VU Botanikos sodą sutartu laiku, įteiksime apdovanojimus ir pravesime žadėtas ekskursijas. Susitikimo metu bus staigmena ! Bus galima sudalyvauti dar vienoje viktorinoje su momentiniais prizais !

Tad dar kartą labai dėkojame visiems dalyvavusiems ir siuntusiems atsakymus. Neliūdėkite tie, kam šį kartą nepasisekė, nes sužinojote kažką nauja - juk tai irgi gera patirtis, ar ne ? O mes pasižadame organizuoti naują viktoriną su prizais.

Laimėtojai dėl prizų atsiėmimo parašykite el. paštu edita.turskiene@bs.vu.lt

Visų viktorinos turų klausimai ir teisingi atsakymai yra šie:

I turas:

1.Augalo augimas, metų laikas, tinkamas augti arba laikas nuo augalo sėjos iki derliaus.

2.Veiksmas, kurio metu didėja kūno apimtis, aukštėjama.

3.Patraukliausia daugelio gaubtasėklių arba magnolijūnų augalų dalis, dauginimosi organas, kurio pagrindinė funkcija yra gaminti dauginimuisi skirtas ląsteles.

4.Organizmas pradinėje savo raidos, vystymosi, stadijoje

5.Žalios spalvos augalinis pigmentas, kuris lapus nudažo žaliai.

6.Požeminis augalo organas, įsitvirtinęs dirvožemyje. Ji padeda augalui išsilaikyti, bei siurbia iš žemės vandenį, jame ištirpusias mineralines druskas.

7.Sumedėjęs, daugiametis, medžio arba krūmo stiebas, kuris tarnauja kaip atrama, iškelianti lają į viršų, be to, juo pernešamos medžiagos iš šaknų į šakas ir atvirkščiai.

8.Augalo antžeminė dalis, jungianti šaknis su lapais. Jie būna išsišakoję ir nešakoti, plonyčiai ir visai stori, sausi  ir sultingi, sumedėję bei kieti. Jie gali šliaužti, vyniotis ar kabintis.

9.Medžio ar krūmo sumedėjusi dalis, atsišakojanti nuo kamieno.

Atsakymai: VEGETACIJA, AUGIMAS, ŽIEDAS, UŽUOMAZGA, CHLOROFILAS, ŠAKNIS, KAMIENAS, STIEBAS, ŠAKA.

II turas:

1.Teritorija, tankiai apaugusi medžiais, sudaranti tam tikrą gyvosios gamtos buveinę.

2.Žemės plotas, apaugęs daugiametėmis žolėmis, kurių daugumą paprastai sudaro migliniai (sausuose dirvožemiuose) ir viksviniai (drėgnuose dirvožemiuose) ir turintis velėną.

3.Reljefo forma, kuri gali būti: lygi, įgaubta, išgaubta, banguota. Jis būna nuožulnus arba status. Kai jis status, yra sunkiau įveikti ratuotomis priemonėms, lengviau – vikšruotoms, o kojomis – lengviau.

4.Reljefo forma, grunte laikinų vandens srautų išgraužtas gilus griovys su stačiais neapaugusiais šlaitais, neturi velėnos, tad paprastai po kiekvieno didelio lietaus didėja. Jų formavimasis yra erozijos atvejis.

5.Tuščia, lygi gamtos vieta. Bendrąja prasme jis reiškia bet kokią atvirą nuo medžių ir pastatų vietą, išorę. Senoji šio žodžio reikšmė yra „šviesi vieta, šviesus plotas“.

6.Pailgas reljefo pažemėjimas, kuris susiformavo jo dugnu tekant upei, ir dažniausiai būna „V“ formos. Tų, kuriuos suformavo slenkantis ledynas, forma būna „U“ pavidalo.

7.Nedidelis apskritas, ovalus arba pailgas lėkštais šlaitais su neryškia papėde Žemės paviršiaus pakilimas, reljefo mezoforma.

8.Žemyno sausumos plotas, kurio absoliutinis aukštis mažiau negu 200 m. Arba, kitaip sakant, aukštis - iki 200 m virš jūros lygio.

9.Teritorija, plotas palei mišką.

10.Vieta ar vietovė, kurioje niekas neauga ir negyvena.

Atsakymai : MIŠKAS, PIEVA, ŠLAITAS, GRIOVA, LAUKAS, SLĖNIS, KALVA, ŽEMUMA, PAMIŠKĖ, DYKYNĖ.

III turas:

1.Sumedėjusių augalų bendrija, užimanti didelius plotus.

2.Krūmai arba medžiai, taip pat ir žoliniai augalai, kurių lapai būna margi dėl genetinių priežasčių, o ne dėl ligos, kitaip dar vadinami:

3.Augalo kūno dalis, gaminanti deguonį ir teikianti grožį.

4.Vieta, į kurią augalai suleidžia šaknis, kur gauna maisto medžiagų.

5.Mažų arba didelių žiedų sankaupa, turinti įvairią formą, dydį ir skirtingą augimo būdą.

6.Tvirčiausias Lietuvos medis, gerbiamas ir mylimas nuo seniausių laikų.

7.Pasodintos medžių eilės, dažniausiai parkuose, siekiančios kelis šimtus metų.

8.Gražiai stambiais baltais žiedais žydintis medis, kurio tėvynė yra Japonija, jau senokai auginamas Lietuvoje.

9.Botanikos sodo teritorija, kurioje auginami tik sumedėję augalai.

10.Botanikos sodo darbuotojas, kolekcionuojantis ir prižiūrintis sumedėjusius augalus.

Atsakymai : MIŠKAS, MARGALAPIAI, LAPAI, GRUNTAS, ŽIEDYNAS, ĄŽUOLAS, ALĖJOS, MAGNOLIJA, ARBORETUMAS, DENDROLOGAS.

IV turas:

1.Plotas, erdvė ar parko dalis, kurioje pasodintos ir auginamos gėlės.

2.Vandens telkinių jungtis, kuria vanduo iš vieno tvenkinio nuteka į kitą.

3.Pasėtos išlygintame žemės paviršiaus plote, nuolat šienaujamos, žalios spalvos.

4.Vertikaliai aukštyn trykštanti vandens srovė, užburianti gražiu čiurlenimu, atpalaiduojanti ir nuraminanti, įliejanti gyvybės bei perteikianti judėjimo esmę.

5.Tolima erdvė, atstumas, kurį akys greitai įveikia, o kojos turėtų kurį laiką rimtai žygiuoti.

6.Saulės nekepinama, vėsi vieta, paūksmė, gera atsigaivinti, kai diena karšta.

7.Specialiai pastatytas pastatas, kuriame šaltuoju metų laiku buvo saugomi apelsinmedžiai ir kiti šiltų kraštų vaismedžiai.

8.Specialiai įrengtos trasos vaikščiojimui pėsčiomis.

9.Mūsų krašto flora, dar kitaip vadinama...

10.Per keletą metų surinktas augalų rinkinys.

Atsakymai: GĖLYNAS, PRATAKAS, VEJOS, FONTANAS, TOLIAI, PAVĖSIS, ORANŽERIJA, TAKAI, SAVAIMINĖ, KOLEKCIJA.

V turas:

1.Beuodegių varliagyvių (Anura) šeima. Lietuvoje gyvena net 5 rūšys: 3 prie vandens telkinių ar juose, 2 – sausumoje. Pavasarį rengia nuostabius koncertus.

2.Paukštis, kurio visas kūnas baltas, juodi tik sparnai, o snapas ir kojos – raudoni.

3.Pavasario skelbėjas, kviečiantis artoją į laukus, savo čirenimu žadinantis gamtą, atgimimo, jaunatviškumo simbolis.

4.Vandens paukščiai, gyvenantys ir Botanikos sode, mėgstantys bendrauti su žmonėmis. Gamtoje gali išgyventi iki 15 metų.

5.Laikini žmogaus ir gyvūnų parazitai, agresyvūs kraujasiurbiai ir ligų platintojai. Ypatingai aktyvios jos tampa ankstyvą pavasarį ir tokios lieka iki spalio mėn. Jų aktyvumo trukmė ir jų dinamika tiesiogiai priklauso nuo meteorologinių ir klimatinių sąlygų.

6.Vienas iš daugiausiai auginamų ir žinomų nuo neatmenamų laikų vabzdžių. Jų amžius yra milijonai metų. Pasaulyje yra žinomos keturios jų rūšys. O dėl natūralios ir dirbtinės atrankos yra susidarę kelios gamtinės jų rasės. Nuo šių vabzdžių gyvybės ir veiklos tiesiogiai priklauso visų mūsų gyvenimas. Jos iki mūsų dienų išliko nemirtingumo ir amžinybės, darbštumo ir gerumo bei turtingumo simboliu.

7.Minkštakailis žvėrelis, meilus, bet kartais pridarantis sodininkams rūpesčių. Beje, jų populiacija pastebimai mažėja Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, kur intensyviai keičiasi kraštovaizdis. Labai mėgstamas vaikų.

8.Darbštuoliai, gyvenantys dirvoje, iki 10 cm gylio. Žiemą, sausrų metu gali įsirausti į 60–80 cm, kartais - iki 2 m gylį. Minta pūvančiomis augalinėmis atliekomis. Jie purena dirvą, gerina oro ir vandens apytaką, dirvožemio sandarą, greitina organinių medžiagų mineralizaciją.

9.Ilgaūsis vabzdys, aptinkamas daugiausiai dirvonuose, pievose, soduose, lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmynuose. Gyvūnas, apie kurį sakoma: “smuikuoja“. Aktyvus tiek dieną, tiek naktį.

10.Darbštus dirvos darbininkas, nors ne visi jo kaimynystę mėgsta Rausia paviršinius ir giluminius urvus, stato „piramides“. Lietuvoje gyvena įvairiose vietose: pamiškėse, paupiuose, pievose, laukuose; kadangi mėgsta vidutinio drėgnumo humusingas dirvas, tai daržuose taip pat galima pamatyti jo veiklos rezultatus. Sunaikina daug žemės ūkio kenkėjų. Beveik visą gyvenimą būna žemėje.

Atsakymai: VARLĖS, GANDRAI,,VIEVERSYS, ANTYS, ERKĖS, BITĖ, KIŠKIS, SLIEKAI, ŽIOGAS, KURMIS.

VI turas:

1.Sėjinukų sodinimas patrumpinant pagrindinę šaknį, taip paskatinant ją labiau šakotis. Galima tai daryti lysvėje arba į vazonėlius, priklausomai, kokie tai augalai. Tas darbas kitaip dar vadinamas  

2.Vieta ar ūkis, kur auginami sodinukai, sėjinukai, auginiai skirti sodams, parkams, miškams, yra  

3.Augalai negali gyventi be šviesos, šilumos ir be vandens. Jeigu trūksta drėgmės, sustoja jų augimas, todėl būtina   , ypač per sausras.

4.Procedūra sode, parke, darže, palengvinanti augalų šaknų kvėpavimą, skatinanti augimą, sutramdanti piktžolių plitimą.

5.Neturi laiko arba nenori dažnai ravėti, gali savo augalus       . Tada galėsi daugiau laiko skirti stebėjimams ir mėgavimuisi augalų grožiu.

6.Maistas augalams. Jis būna mineralinis ir organinis. Skirtingoms rūšims reikia skirtingo maisto. Vieni jų duodami pavasarį, kiti – rudenį, dar kiti – po truputę per visą sezoną. Kaip jis vadinasi?

7.Maisto papildai augalams, būtini normaliam vystymuisi, augimui ir brendimui, vadinasi  

8.Dirbant su augalais, reikalingos žinios, fizinis darbas ir    - (būsena, jausmas, emocijos, elgsena, mintys, suvokimas), tada viskas eina kaip iš pypkės.

9.Jeigu nori harmonijos savo sode, turi pasiruošti – pastudijuoti, paskaityti, pažiūrėti, kas tiks, kas ne. Reikia .... norus, aplinkybes ir galimybes.

10.Ji nebūtinai ateis pirmąjį sodininkavimo sezoną. Bet jei dirbsi nuoširdžiai, mokysies iš knygų, savo klaidų, tai vieną dieną, sulaukęs gerų rezultatų galėsi pasakyti: atėjo...  

Atsakymai: PIKAVIMAS, MEDELYNAS, LAISTYTI, PURENIMAS, MULČIUOTI, TRĄŠOS, MIKROELEMENTAI, MEILĖ, DERINTI, SĖKMĖ.

VII turas:

1.Mažas sultingas, dažniausiai rutuliškas vaisius.

2.Kaip reikia vadinti trešnių, vyšnių, slyvų vaisius?

3.Mėlynos uogos, renkamos miške, labai vertinamos dėl daugelio privalumų.

4.Produktas, pagaminamas iš uogų.

5.Netikri vaisiai su riešutėliais, mūsų vadinami uogomis, labai mėgstami ir daugelio auginami.

6.Vaisiai, sudaryti iš labai mažų kaulavaisių, yra vadinami sutelktiniais vaisiais. Vienos iš jų yra...

7.Atvežtinis iš šiltų kraštų, pailgas, geltonos spalvos vaisius, kurio mes nors nevadiname uoga, visgi yra uoga.

8.Valgysi uogų, gausi iš jų daug...

9.Uogos yra geras...

10.Skaniausios uogos yra...

Atsakymai: UOGA, KAULAVAISIS, MĖLYNĖS, UOGIENĖ, BRAŠKĖS, AVIETĖS, BANANAS, VITAMINŲ, DESERTAS. SUNOKUSIOS

Klausimus sukūrė vyr. botaninių kolekcijų kuratorė Gintarėlė Jurkevičienė.

 

 


grįžti