Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Europos žiedo savaiminė flora

Į šią Botanikos sodo vietą - beveik lygumą pietvakariniame senojo parko pakraštyje – galima ateiti iš trijų pusių, trimis keliais. Pirmasis jau aprašytas – pro „morkyną“.
Antras kelias – nuo žiedinio kelio vakariniame parko pakraštyje einant Gamtos mokslų fakulteto alėja į pietus, o pietiniame tako gale - pasukus į dešinę.
Trečias kelias – einant žiediniu keliu ties pietiniu parko pakraščiu pakilti aukštyn ir eiti iki gruntinio kelio dešinėje, kuris nutiestas tarp tvenkinių, esančių už parko. Jau nuo šios vietos atsiveria vaizdai į visas puses. Taigi, pasigėrėjus tvenkiniais ir jų pakrantėmis, prieinamas gruntinis lenktas takas, vedantis tiesiai į Europos žiedą, kur iš tolo galima matyti liepaičių „žiedą“ – medeliai pasodinti šalia žiedinio tako Lietuvos pirmininkavimo Europos sąjungai metams prisiminti.


Ši vieta priklauso Europos geografinei zonai pagal Botanikos sodo arboretumo projektą.
Daugiausia dėmesio tyrinėjant florą buvo skiriama centrinei teritorijos daliai – apskritimo formos pievai, kur po „žiedo“ įrengimo buvo pasėta veja. Bet reikia žiūrėti atidžiai. Tada galima pamatyti įvairiausius žolinius augalus iš mūsų laukų, pamiškių, sausų šlaitų. Ir ko jau ko, o pasėtųjų augalų turbūt čia auga mažiausiai, o gal jų ir visai nebelikę.
Priklausomai nuo to, vasaros pradžioje , vidurvasaryje ar rudenėjant čia vaikščiosite, matysite žydint skirtingą žolinę įvairovę. O pasisėjo augalai patys, tiesa, daugiausia vėjo pagalba.
Žinoma, gali būti, jog pamatysite, kad žolė nupjauta. Bet įdomu yra stebėti: augalai po nušienavimo auga dar greičiau, sukrauna žiedus ir iš visų jėgų skuba užmegzti ir subrandinti sėklas. Taip skubėdami jie nepasiekia įprasto aukščio, bet palikuonis sėklų pavidalu paskleisti skuba labai.


Ši saulėta erdvė iš visų pusių apsupta žaliuojančiais medžiais yra šilta ir tuo pačiu – gaivi, nes teritorija yra aukštumoje lyginant su žaliosiomis parko erdvėmis, o tuo labiau su žemutine terasa, kur yra įėjimas į sodą, „žaliasis“ pastatas, informacinis centras ir kt.
Kokias rūšis galima pamatyti „Europos žiedo“ pievoje?

Štai 2017-07-25 ir 2017-09-14 sudarytas sąrašas:
Apiaceae Lindl. - Salieriniai
Daucus carrota L. – Paprastoji morka
Pimpinella saxifraga L. – Mažoji ožiažolė
Asteraceae Bercht. & J.Presl – Astriniai (Graižažiedžiai)
Achillea millefolium L. – Paprastoji kraujažolė
Cichorium intybus L. – Paprastoji trūkažolė
Cirsium vulgare (Savi) Ten. – Dygioji usnis (neaukšta, labai dygliuota)
Carlina vulgaris L. – Paprastoji karlina
Erigeron acris L. – Karčioji šiušelė
Gnaphalium uliginosum L. - Pelkinis pūkelis
Hieracium pilosella L. – Vienagraižė vanagė
Leucanthemum vulgare Lam. – Paprastoji baltagalvė
Senecio jacobaea L. – Pievinė žilė
Solidago virgaurea – Paprastoji rykštenė
Taraxacum officinale (L.) Weber ex F.H. Wigg – Paprastoji kiaulpienė
Campanulaceae Juss. - Katilėliniai
Campanula patula L. – Pievinis katilėlis
Caryophyllaceae Juss. - Gvazdikiniai
Silene pratensis (Rafn) Godr. – Baltasis šakinys
Stellaria graminea L. – Siauralapė žliūgė
Dipsacaceae Juss. – Karšuliniai
Knautia arvensis Coult. – Dirvinė buožainė
Equisetaceae - Asiūkliniai
Equisetum arvense L. – Dirvinis asiūklis
Fabaceae Lindl. – Pupiniai (Ankštiniai)
Lotus corniculatus L. – Paprastasis gargždenis
Medicago falcata L. - Geltonžiedė liucerna
Medicago lupulina L. Apyninė liucerna
Melilotus albus Medik. – Baltažiedis barkūnas
Trifolium arvense L. – Dirvinis dobilas
Trifolium dubium Sibth. – Mažasis dobilas
Trifolium pratense L. – Raudonasis dobilas
Trifolium repens L. – Baltasis dobilas
Vicia cracca L. – Mėlynžiedis vikis
Hypericaceae Juss. - Jonažoliniai
Hypericum perforatum L. - Paprastoji jonažolė
Lamiaceae Martinov – Notreliniai
Lathyrus pratensis L. – Pievinis pelėžirnis
Prunella vulgaris L. – Paprastoji juodgalvė
Thymus pulegioides L. – Keturbriaunis čiobrelis
Thymus serpyllum L. – Paprastasis čiobrelis
Onagraceae Juss. - Nakvišiniai
Oenothera biennis L. – Dvimetė nakviša
Orobanchaceae Vent. - Džiovekliniai
Euphrasia stricta D. Wolff ex J.F.Lehm.- Stačioji akišveitė

Stačioji akišveitė (Euphrasia stricta D. Wolff ex J.F.Lehm.)  ir paprastoji juodgalvė (Prunella vulgaris L.)


Plantaginaceae Juss. - Gyslotiniai
Plantago lanceolata L. – Siauralapis gyslotis
Poaceae Barnhart - Migliniai
Anthoxanthum odoratum L. - Kvapioji gardūnytė
Dactilis glomerata L. – Paprastoji šunažolė
Elytrigia repens (L.) Nevski – Paprastasis varputis
Poa sp.
Polygalaceae Hoffmanns. & Link - Putokšliniai
Polygala vulgaris L. – Paprastoji putokšlė
Polygonaceae Juss. - Rūgtiniai
Rumex acetosa L. - Valgomoji rūgštynė
Rumex acetosella L. – Smulkioji rūgštynė
Rumex confertus Willd. - Tankiažiedė rūgštynė
Rosaceae Juss. - Erškėtiniai
Agrimonia eupatoria L. – Vaistinė dirvuolė
Potentilla argentea L. – Tikroji sidabražolė
Rubiaceae Juss. - Raudiniai
Galium sp.

Verta „susipažinti“ su mažuoju dobilu (Trifolium dubium), pasigėrėti gražiais liucernų, gargždenių žiedynais, pasimėgauti maloniais čiobrelių ir gardūnytės žiedynų aromatais.
Beje, 2017 m. vasarą čia augo ir grybai. Ypač daug buvo matyti kūginės guotenės (Hygrocybe conica) oranžiniai raudonų kepuraičių.
Sėkmės floros tyrinėjimuose!
Daugiau nuotraukų Botanikos sodo Google+ nuotraukų albume „Savaiminė flora“


Gintarėlė Jurkevičienė
Nuotraukos autorės
2017-11-15