Po šaltos ir sniegingos žiemos daugelis Lietuvoje augančių dekoratyvinių augalų patyrė įvairius fiziologinius ir mechaninius pažeidimus. Sąlygos, kai žiemos metu ilgą laiką vyrauja neigiama temperatūra ir susidaro stora sniego danga, Lietuvoje jau seniai nebuvo fiksuotos. Ilgalaikis šalčio ir sniego dangos poveikis reikšmingai paveikė ir šalčiui atsparias augalų rūšis. Kviečiame susipažinti su viena iš tokių rūšių – pluoštine juka (Yucca filamentosa), ir patarimais, kurie padės šiuos augalus apsaugoti žiemą ir sulaukti gausaus žydėjimo pavasarį.
Pluoštinė juka (Yucca filamentosa) – tai augalas, Lietuvos soduose ir želdynuose auginamas kaip dekoratyvinis daugiametis augalas. Pluoštinė juka paplitusi Šiaurės Amerikos rytuose (arealas nuo Luizianos iki Virdžinijos), kur natūraliai auga smėlynuose ir kalnų šlaituose. Ši rūšis pasižymi atsparumu šalčiui ir gali augti vidutinio klimato zonoje. Nepaisant to, Lietuvoje vyravęs šaltis ir stora sniego danga lėmė nemenkus augalų pažeidimus.
Pastebėti pažeisti jukų lapai, kurie po žiemos pakeitė spalvą. Dalis lapų tapo balkšvi ar gelsvai balti (žiūrėti į pridėtas nuotraukas). Toks spalvos pokytis dažniausiai yra susijęs su chlorofilo irimu lapų audiniuose. Chlorofilo pokyčius sukelia ilgalaikis šalčio poveikis. Be to, storas sniego sluoksnis prispaudžia lapus. Dėl to sutrinka CO₂ dujų ir metabolitų (O₂ ir vandens garų) apykaitos procesai lapų audiniuose. Taip pat gali būti pažeidžiamos ląstelių membranos.
Tokie pažeidimai lemia fiziologinius lapų pakitimus. Dėl to lapai palaipsniui praranda žalią pigmentaciją. Pažeisti lapai tampa sausi, o kai kuriais atvejais jie gali skilinėti ar lengvai lūžti. Labiausiai pažeidžiami senesni, išoriniai lapai. Iš augalo centrinės dalies vegetacijos sezono pradžioje pradeda formuotis nauji lapai, todėl pats augalas išlieka gyvas ir toliau juos formuoja.
Nušalusių jukų genėjimas ir priežiūra
Pažeisti lapai nebeatsigauna, todėl rekomenduojama juos pašalinti. Dabar jau yra tinkamiausias laikas pažeistų lapų šalinimui. Šiuo laikotarpiu aiškiai matyti, kurie lapai yra negrįžtamai pažeisti. Genėjimui naudokite aštrias ir dezinfekuotas sodo žirkles. Rekomenduojama pašalinti tik visiškai pabalusius ar išdžiūvusius lapus. Tokia priežiūra padeda augalui efektyviau paskirstyti energiją naujų lapų formavimui. Be to, pašalinus pažeistus audinius sumažėja galimų ligų plitimo tikimybė. Vienas veiksmingiausių būdų apsaugoti pluoštines jukas žiemą – surišti jų lapus: tai neleidžia kauptis drėgmei, padeda išlaikyti šilumą. Taip pat pavasarį rekomenduojame jukas tręšti kompleksinėmis trąšomis, kuriose azoto yra labai mažai. Tokios trąšos stiprina šaknų vystymąsi ir skatina žydėjimą, tuo tarpu azoto perteklius skatina spartų vegetatyvinės masės – lapų ir stiebų – augimą.
Nepaisant to, kad Lietuvoje žiema buvo ypač šalta ir dalis augalų patyrė šalčio pažeidimus, galima tikėtis, kad jukos atsigaus ir sodo lankytojus džiugins varpelio formos žiedais.
