Mėlynasis palemonas (Polemonium caeruleum L.) – palemoninių šeimos augalų rūšis. Lietuvoje ši rūšis labai reta, įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Savaiminis ar sulaukėjęs dažniau pasitaiko rytiniuose rajonuose, kitur retas. Paplitęs Vidurio ir Rytų Europoje, Skandinavijoje, Kaukaze, Centrinėje Azijoje, Vakarų ir Rytų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje, Aliaskoje. Sulaukėję augalai išplitę Vakarų ir Pietų Europoje bei Rytinėje Kanados dalyje. Cirkumpoliarinis boreotemperatinis elementas. Lietuvoje rūšis saugoma nuo 1962 m.
Daugiametis, 30-100(120) cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis storas, tankiai apaugęs šaknimis. Stiebas vienas ar keli, statūs, nešakoti arba viršutinė dalis šakota, pliki, tik žiedyno srityje apaugę liaukiniais plaukeliais, tuščiaviduriai. Lapai pražanginiai, neporomis plunksniški, pamatiniai ant ilgų kotelių, viduriniai – ant trumpų, viršūniniai – bekočiai; lapeliai pailgai kiaušiniški arba lancetiški, 2-5 cm ilgio ir 4-20 mm pločio; viršūninių lapų 3 viršūniniai lapeliai kartais prie pamato suaugę. Žiedai pavieniai, viršūninėse šluotelėse, kvapūs (1 pav.). Žiedyno šakelės ir žiedkočiai apaugę liaukiniais plaukeliais. Taurelė iki pusės įskelta, jos išorinė pusė apaugusi liaukiniai plaukeliais; taurelės skiltelės pailgai elipsiškos. Vainikėlis ratiškas, 2,5-3 kartus ilgesnis už taurelę, jo skiltelės kiaušiniškos arba apskritai rombiškos, mėlynos, rečiau žydros, tamsiai violetinės ar baltos, 2,5-3 kartus ilgesnės už vamzdelį; vamzdelis baltas, vidinėje pusėje, prie kuokelių pamato, su plaukelių žiedu. Kuokeliai 5, vienodo ilgio su vainikėlio skiltelėmis, prisitvirtinę apatinėje vamzdelio dalyje, jų koteliai praplatėjusiais plaukuotais pamatais. Mezginė trilizdė, viršutinė, prie pamato apgaubta dantytu disku; liemenėlis violetinis, ilgas, užsibaigia triskiaute purka. Vaisius – trilizdė, daugiasėklė, apvaliai kiaušiniška dėžutė, apgaubta taurele. Sėklos tamsiai rudos, išlenktos, su siaurais sparneliais, raukšlėtos, 3 mm ilgio.
Lietuvoje rastos formos:
f. lacteum Lehm. (var. albiflora Schur.). – Žiedai balti. Darželiuose auginamas, pasitaiko sulaukėjusių (Šakių raj.);
f. angustifolia Opiz. – Lapeliai siauri. Vilnius, Šalčininkų raj.
f. latifolium Opiz. – Lapeliai gerokai platesni, lancetiškai kiaušiniški. Šluotelė su nedaug šakelių. Aukštadvaris, Lyduokliai.
1 pav. Mėlynojo palemono (Polemonium caeruleum L.) žiedynas
Žydi (gegužės) birželio-liepos mėn. sėklos pradeda bręsti po 40-50 dienų nuo žydėjimo pradžios. Dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais. Žieduose pirma subręsta žiedadulkės (protandrija). Žiedai apdulkinami plėviasparnių. Galima ir savidulka, kai naktį, išsilenkus žiedkočiams ir nulinkus žiedams, žiedadulkės užkrinta ant purkų.
Mėgsta drėgnus rūgštokus durpingus dirvožemius. Dažniausiai auga drėgnose pievose, krūmynuose, upių ir ežerų pakrantėse, drėgnuose lapuočių miškuose. Auginamas darželiuose, kartais sulaukėja.
Auga pavieniui arba nedidelėmis grupėmis; retkarčiais sudaro didelius, kelis šimtus kvadratinių metrų užimančius sąžalynus.
Didžiausią grėsmę kelia buveinių sausinimas, arimas, krūmų ir medžių susivėrimas. Gali reikėti kirsti medžius ir krūmus, ekstensyviai šienauti arba ganyti.
Taikomoji reikšmė. Vaistams vartojamos požeminės augalo dalys (šakniastiebiai ir šaknys). Jos kasamos rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, nuvytus antžeminei augalo daliai. Iškasti šakniastiebiai greitai nuplaunami šaltu vandeniu. Jie perpjaunami išilgai į 2–4 dalis ir džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 50°C temperatūroje. Išdžiuvusios šaknys turi lūžti, bet nelinkti. Tinkamai laikomą žaliavą galima vartoti dvejus metus.
Požeminėse augalo dalyse susikaupia 20-30% triterpeninių saponinų - ypač jų daug pirmųjų ir antrųjų metų šakniastiebiuose ir šaknyse -, 1,28% dervų, organinių rūgščių, riebalų, eterinio aliejaus, krakmolo, mineralinių ir kitokių medžiagų.
Mėlynojo palemono preparatai vartojami kvėpavimo takų ligų gydymui – bronchitui, laringitui, karščiavimui, tuberkuliozei, pūliniams ir odos ligoms. Palemono saponinai yra puiki atsikosėjimo priemonė. Be to, stimuliuoja antinksčių žievę, reguliuoja lipidų balansą, stabdo aterosklerozės vystymąsi.
Medicinoje palemono šaknų nuoviras kartu su valerijonu vartojamas nuo epilepsijos, dizenterijos, nemigos, gali sumažinti drebulį, isteriją. Tai gera raminamoji priemonė gydant neurozę ir psichines bei nervų ligas. Palemonas raminamai veikia centrinę nervų sistemą, aštuonis – dešimt kartų stipriau negu valerijonas.
Palemono preparatai didina kraujo krešumą, todėl vartojamas kraujavimui stabdyti. Mažina cholesterolio kiekį kraujuje.
Augalo nuoviras naudojamas plaukams skalauti.
Deja nėščiosios ir maitinančios krūtimi turėtų vengti palemono preparatų.
Beje Mėlynasis palemonas pavadintas graikų filosofo Palemono vardu. Senovės Graikijoje palemonas buvo vartojamas kaip vaistinis augalas. Palemonu graikai gydydavo gyvūnų įkandimus ir sergančiuosius dizenterija. Europos vaistinėse XIX amžiuje palemono milteliai buvo vartojami kaip priemonė nuo pasiutusių gyvūnų įkandimų.
Parengė Vyr. botaninių kolekcijų kuratorė Violeta Stakelienė 2018-11-26
LITERATŪROS SĄRAŠAS:
1. Butkus V., Galinis V., Jankevičienė R., Kizienė Br., Lazdauskaitė Ž., Lekavičius A., Natkevičaitė-Ivanauskienė M., Purvinas E., Ramanauskas V., Raškauskas V., Stancevičius A., Strazdaitė J., Šarkinienė I., Tučienė A. „Lietuvos TSR flora V“ Vilnius: Mokslas, 1976
2. Butkus V., Jaskonis J., Urbonas V., Červokas V. „ Mažieji miško turtai“ Vilnius: Mokslas, 1987
3. Lekavičius A. „Vadovas augalams pažinti“ Vilnius: Mokslas, 1989
4. Rašomavičius V. „Lietuvos raudonoji knyga“ Vilnius: Lututė, 2007
5. Vilkonis K. K. „Lietuvos žaliasis rūbas. Atlasas“ Kaunas: Lututė, 2001
6. http://www.botsodas.lt/indexplantarum/view/id/15888
7. http://alkas.lt/2012/07/04/neitikimu-gydomuju-savybiu-augalas-palemonas/
