Japoniškas sodas VU botanikos sode

Nuo seniausių laikų natūralių uolų apsuptas vietas japonai laikė dievų buveinėmis. Šias šventas vietas supo medžių guotai ir vanduo. Iš šių Shinto įsitikinimų ir kildinamos pirmosios japoniškos sodininkystės tradicijos.
Vėliau didelę įtaką japonų sodų menui turėjo budizmas. Sodai buvo kuriami kaip rojus, vėliau – pagal visatos modelį. Įvairios medžiagos naudojamos kaip simboliai – akmenėliai ar skalda simbolizuoja upes, akmenys - salas ar kalnus, nedideli medžiai – ištisus miškus.
Edo periodo (1615-1867) sodui būdingas Sukiya stilius, kai žmogus visada jaučiasi apsuptas gamtos. Šio periodo soduose buvo statomi labai paprasti, be ypatingos apdailos pastatai. Dauguma Edo periodo sodų yra dviejų rūšių: akmenų ir pasivaikščiojimų sodai. Pasivaikščiojimų soduose dažnai naudojamas shakkei principas – tai yra kraštovaizdžio „skolinimąsis”, kai sodą supantis kraštovaizdis įkomponuojamas į sodą arba vieta parenkama kalno šlaite, taip panaudojant natūralų aukščių skirtumą.
Vilniaus universiteto botanikos sode 0,5 ha plote sukurtas Japoniškas sodas vadovaujantis, taip vadinamo Edo periodo, japoniško pasivaikščiojimų sodo kūrimo principais ir pavyzdžiais. Šis projektas įgyvendinamas padedant Japonijos ambasadai Lietuvoje. Jai tarpininkaujant 2003 m. du sodų kūrėjai iš Japonijos – ponai Hajime Watanabe ir Hiroshi Tsunoda, apsilankę VU BS bei apžiūrėję būsimo sodo vietą, parengė ir padovanojo koncepcinį jo planą.
Vadovaujantis šiuo planu VU BS ir buvo pradėti japoniško sodo kūrimo darbai. Pirmiausia buvo atgabenta 500 tonų lauko riedulių. Dalis jų surinkti VU BS teritorijoje, o kitus (beje, tarp jų ir patys didžiausi, sveriantys 5-25 t) padovanojo UAB „Trakų akmuo“ ir Anykščių miškų urėdija. Finansiškai parėmus Vilniaus m. savivaldybei, LR švietimo ir mokslo ministerijai, bei LR vyriausybei, šie rieduliai buvo atgabenti į vietą, o 2008 metais lapkričio - gruodžio mėnesiais sudėlioti, formuojant būsimo japoniško sodo struktūrą; 2009 m. įrengtas upelis su kriokliu ir tvenkinys su taip vadinama „vėžlio“ sala, apžvalginiai takai; 2010 m. atlikti mažosios architektūros elementų (paviljono, įėjimo vartų) kūrimo darbai ir pradėti sodinti augalai. Japoniško sodo VU BS pagrindiniai struktūros kūrimo darbai buvo baigti 2011 m. rudenį ir 2012 m. pavasarį. Bėgant laikui, tikimės, kad čia pasodinti augalai taip pat įgaus tekančios saulės šalies sodams būdingas formas bei bruožus , o ši vieta taps tikru klasikinio Japoniško sodo pavyzdžiu Lietuvoje.

 

081V 

 

Japoniško sodo projektas (proj. aut. Hiroshi Tsunoda ir Hajime Watanabe)

Plačiau apie Japoniško sodo kūrimą:    I dalis   II dalis  III dalis

Daugiau foto iš japoniško sodo: http://www.botanikos-sodas.vu.lt/gallery/Japoni%C5%A1kas-sodas/38