Dendrologinių kolekcijų grupė

Šios grupės pirmtakas Dendrologijos skyrius buvo įkurtas 1976 m. ir nuo buvo pradėtos kaupti sumedėjusių augalų: medžių, krūmų ir sumedėjusių lianų (vijoklių) kolekcijos. Per visą tą laiką augalai kolekcijoms buvo išauginami iš sėklų ar auginių, perkami ar gauti dovanų. Tad pirmieji medeliai ir dekoratyviniai krūmai išaugo iš sėklų ir šakelių, kurias mums dovanojo Lietuvos sodininkai, dekoratyvinių augalų kolekcionieriai, Kauno ir Latvijos botanikos sodai. Tuo pat metu buvo aktyviai užsisakomos sėklos iš įvairių valstybių botanikos sodų visame pasaulyje. 2011 m. iki tol buvęs Dendrologijos skyrius reorganizuotas į dendrologinių kolekcijų grupę. Čia dirbę specialistai ir darbininkai per visą nuo įkūrimo trukusį laikotarpį surinko gausią kolekciją, kuri taip užaugo ir išsiplėtė, jog prieš kurį laiką buvo pradėtas kolekcinių augalų sodinimas įvairiose kitose botanikos sodo vietose.

Tačiau seniausiųjų dendrologinių kolekcijų plotas išlieka svarbiausia ekspozicija, išauginusia visas kitas, tai tarsi Motina, į gyvenimą išleidusi savo vaikus...

Dendrologinėse kolekcijose    Dendrologinėse kolekcijose

Pristatome svarbiausias kolekcijas šioje 2,1 ha teritorijoje:
1. Gausi pušūnų (Pinophyta) kolekcija. Čia galima susipažinti su kiparisinių (Cupressaceae) šeimos augalais, jų auginama 268 taksonai. Kolekciją sudaro šių genčių atstovai: puskiparisio (Chamaecyparis) auginama 61 taksonas, kadagio (Juniperus) 132 taksonai, tujos (Thuja) 68 taksonai. Pušinių (Pinaceae) šeimos augalų auginami 89 taksonai. Iš jų - eglės (Picea) 41 taksonas, pušies (Pinus) 27 taksonai. Kukmedinių (Taxaceae) šeimos augalų auginama 45 taksonai. Visi jie priklauso kukmedžio (Taxus) genčiai.

Dendrologinėse kolekcijose    Dendrologinėse kolekcijose

2. Čia taip pat auginama gražiai žydinčių ir spalvingais lapais dekoratyvinių krūmų kolekcija. Jai atstovauja 21 genties augalai. Gausiausios taksonais yra šios gentys: sidabražolė (Dasiphora) - 24 taksonai, raugerškis (Berberis) – 20 taksonų, lanksva (Spiraea) – 12 taksonų, buksmedis (Buxus) – 8 taksonai, forsitija (Forsythia) – 7 taksonai. Kitose gentyse priskaičiuojama iki 5 taksonų. Ši kolekcija spalvomis žavi nuo ankstyvo pavasario iki rudens.
3. Įspūdingai atrodo hortenzijos (Hydrangea), putino (Viburnum), magnolijos (Magnolia), medlievoa (Amelanchier), sausmedžio (Lonicera) kolekcijos.
Be anksčiau paminėtų galima pasigrožėti retai auginamais Lietuvoje augalais: kalikantu (Calycanthus), lekėčiu (Staphylea), vytmeniu (Abelia), obelimi (Malus) 'August Vaga', mietveine (Pachysandra), notofagu (Nothofagus), bugieniu (Ilex), alksnotis (Clethra), efedra (Ephedra), metasekvoja (Metasequoia), saulenniu (Helianthemum), kedrine pušimi (Pinus cembra) ir kt.
4. Gausi ir unikali sumedėjusių lianų kolekcija. Ji pradėta kaupti nuo 1977 m. Auginame 73 rūšis lianų, kurios priklauso 17 genčių, 13 šeimų. Taksonų (rūšys, porūšiai, varietetai, veislės) skaičius šiuo metu yra 127, pavyzdžių skaičius – 191. Gausiausios rūšimis yra šios lianų gentys: raganė (Clematis) – 22 rūšys, 51 taksonas; vynmedis (Vitis) – 9 rūšys, 9 taksonai; sausmedis (Lonicera) - 9 rūšys, 15 taksonų; smaugikas (Celastrus) – 7 rūšys, 10 taksonų; vytenis (Ampelopsis) - 6 rūšys, 7 taksonai. Lankytojai turi gerą progą pamatyti vertikaliajam želdinimui tinkamas, atsparias karščiams ir šalčiams lianų rūšis.

                                     Lianos

5. Žemaūgiai sumedėję augalai, puskrūmiai ir krūmokšniai, vyrauja alpinariumo augalų kolekcijoje, kuri pradėta kaupti 1996 metų pavasarį. Naujesniojoje dalyje, esančioje arčiausiai tvenkinio, augalai pradėti sodinti 2005 m. pavasarį. Naujausioje dalyje, pavadintoje „Saulė“, - nuo 2011 metų pavasario. Šiuo metu kolekcijoje auginama 301 taksonas augalų, priklausančių 42 šeimoms, 119 genčių. Tame skaičiuje: sumedėję – 151 taksonas, 23 šeimos, 52 gentys; žoliniai – 150 taksonų, 30 šeimų, 77 genčių. Gausiausios yra saulenių (Helianthemum) 19 taksonų, čiobrelių (Thymus) 17 taksonų ir levandų (Lavandula) 10 taksonų gentys.

6. Šiame plote yra erikinių (Ericaceae) šeimos kolekcijos motinynas. Būtent čia, vos 2 arų plote, buvo išauginta daugybė rūšių, kurios buvo pradėtos introdukuoti ir tirti nuo 1984 m. Vieną dieną jos buvo perkeltos į naują vietą.

Kalnų augalai

Dendrologinės kolekcijos kitose Botanikos sodo vietose:

Senajame parke buvo pasodinta Parko rožių kolekcija. Parko rožių ekspozicijos projektas parengtas 1981 m. vyr. architektės D.Juchnevičiūtės. Vieta ekspozicijai parinkta šalia senojo parko liepų alėjos. Ji užima 1,5 ha plotą, iš visų pusių apsupta aukštų medžių. Parko rožių ekspozicija pradėta kurti 1996 m. Per visus tuos metus kolekcija augo, vienos rožių veislės pasirodė esančios ištvermingos mūsų klimato kaprizams, kitos – ne, tad jas keitė naujos veislės. Rožių sodinukai buvo įsigyti Salaspilio Botanikos sode, Latvijoje, A. Choduno rožių medelyne Lenkijoje ir Helsinkio Universiteto rožyne Suomijoje. Kolekcijoje galima gėrėtis moderniomis krūminėmis rožių veislėmis, tokiomis kaip 'Angela', 'Apricola', 'Charlotte'; poliantinėmis: 'Gartenfreude', 'Knirps', 'Lavander Dream', 'Amulet'. 2012 m. šią kolekciją dar papildė tokios naujos veislės, kaip: 'Alexander MacKenze', 'Arabia', 'The Piligrim', 'Felicia'. 2013 m. pasodinta 18 naujų veislių, iš jų 12 veislių - senovinės rožės. Šiuo metu rožyne auginama 141 veislė įvairių grupių rožių: modernios krūminės (39 veislės), poliantinės (5 veislės ) remontantinės (4 veislės), senovinės (75 veislių), R. rugosa hibridai (18 veislių).

Daugiau nuotraukų iš rožyno rasite čia: http://www.botanikos-sodas.vu.lt/gallery/Dendrologin%C4%97s-kolekcijos/rosa/38

Rožynas

Erikinių kolekcijai smarkiai išaugus, žemutinėje terasoje, pušyne prie kelio Vilnius – Naujoji Vilnia, per kelis metus su meile ir išmone įkurta nauja ekspozicija, kurią vadiname rododendrynu, nes čia vyrauja rododendrai. Šalia jo šlaite įrengtas ir Japoniškas sodas. Būtent čia ir buvo pasodinti senajame dendrologinių kolekcijų plote išaugintieji augalai. Naujųjų plotų įkūrimo istoriją aprašo kuratorė V. Pribušauskaitė (I, II ir III dalis). Šios spalvingos kolekcijos pastaraisiais metais sulaukė didelio populiarumo ir yra gausiai lankomos, ypač žydėjimo metu – vasaros pradžioje.

Rododendryne

 

Japoniškas sodas

Šiuo metu erikinių (Ericaceae) šeimoje priskaičiuojamos 26 gentys, 180 rūšių, 500 veislių ir daugiau kaip1000 augalų pavyzdžių. Gausiausios gentys yra: rododendro (Rhododendron) – 110 rūšių, 250 veislių, viržio (Calluna) – 170 veislių bei erikos (Erica) 7 rūšių ir 45 veislių. Be abejo, čia auginamas nemažas skaičius taksonų, priklausančių kitoms šeimoms.

Rododendryne

2006 metais pradėtas sodinti, o 2008 m. lankytojams jau pristatytas naujas kolekcinis plotas – Alyvų kalnas. Ši ekspozicija kasmet maloniai džiugina Biologinės įvairovės dienos (paprastai vykstančios gegužės mėn. pabaigoje) svečius. Pirmieji alyvų kolekcijos augalai (30 veislių) dendrologinėse kolekcijose atsirado 1982 m. Alyvų kolekcija sistemingai pradėta kaupti nuo 2002 m. Pirmieji augalai, kaip ir visi kiti, buvo auginami Dendrologijos skyriaus kolekciniame plote, toje vietoje, kur dabar pasodinti alpinariumo augalai. Keletą alyvų medelių čia ir dabar galima pamatyti. Šiuo metu alyvų kalno kolekcijoje ir kituose botanikos sodo plotuose auginama apie 120 alyvų (Syringa) taksonų (tai yra: rūšių, porūšių, variatetų ir veislių). Daugiausia auginama paprastosios alyvos (Syringa vulgaris) - apie 90 taksonų. Kitų alyvų rūšių – mažiau. Tai gyslotosios alyvos (Syringa x prestoniae) – 6 taksonai, hiacintinės (Syringa x hyacinthiflora) – 3 taksonai, lanksčiosios alyvos (Syringa x josiflexa), svyruoklinės alyvos (Syringa komarowii) pūkuotosios alyvos (Syringa pubescens) – po 2 taksonus, likusių rūšių - gauruotosios (Syringa villosa) tankiašakės (Syringa meyeri), keturbriaunės (Syringa sweginzowii) ir kininės alyvos (Syringa x chinensis) – po1 taksoną.

Alyvos

 

'Princesse Clementine'

Obelų kalnas pradėtas sodinti 2007 m. Gausus papildymas – 2012 m. rudenį.

Kolekciniai sumedėję augalai auga ir Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų grupės plotuose. Čia nuo 2006 m juostoje palei žiedinį kelią ir keliose augalų grupėse auginami dekoratyvūs lapuočiai ir spygliuočiai gerai dera su gausybe žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų.

Sodelis prie uosio (sodinti pradėtas 2004 m. pavasarį.). Pastaraisiais metais tapo pirmąja žalia, kvapnia ir spalvinga augalų oaze, kuri pasitinka botanikos sodo lankytojus, nes šalia įrengtas pagrindinis įėjimas į sodą. Ši nedidelė sumedėjusių augalų kolekcija, mūsų manymu, turėtų suintriguoti lankytoją ir pakviesti jį ieškoti kitų įdomių kolekcijų.

Sodelis po uosiu

„Flos“ plotas užsodintas 2007 m., vėliau kiek papildytas. Šioje spalvingoje ir jaukioje teritorijoje pastaraisiais metais organizuojamos sodininkų ir gėlininkų mugės.

FLOS plotas

„Velykų sodas“ pradėtas užsodinti 2011 m. pavasarį. Jis subtiliai sujungia gausias introdukuotais augalais teritorijas su senuoju buvusio Kairėnų dvaro parku.

Velykų sodas

 

Velykų sodas

Kolekcinių medžių ir krūmų galima pamatyti senajame parke ir jo pakraščiuose. Čia augalai buvo sodinami taip, kad nepažeistume parko užsodinimo plano, kad naujos rūšys derėtų prie seniai augančių.

Parkas

Pirmieji medžiai 1979 m. pasodinti arboretume, buvo ąžuolai, skirti Vilniaus universiteto 400 m. jubiliejui. Vėlesniais metais buvo sodinami pačių išaugintos iš įvairių  geografinių zonų kilusios rūšys, daugiausia medžiai.

Arboretume

Sodo svečiams, kuriuos traukia plačios erdvės, miškų toliai, begalinis dangaus skliautas, siūlome pasivaikščioti po arboretumą. Jame augalai pasodinti geografiniu principu (Europos, Šiaurės Amerikos, Sibiro, Tolimųjų Rytų ir kt.). Be to, čia galima pamatyti beržyną, klevyną, uosyną, ąžuolyną, šermukšnyną, obelyną, liepyną. Juose auginamos įvairios rūšys, kartais iš pirmo žvilgsnio mažai besiskiriančios nuo mums įprastų. Paprastai medžio lajos forma, kamieno faktūra ir spalva išryškėja pasiekus 25 - 40 metų amžių, o mūsų arboretumo medžių vidutinis amžius tik 30 metų. Taigi kasmet vis nauji augalai atskleidžia savo tikrąjį grožį.

Arboretume

Vertėtų atkreipti dėmesį į Šiaurės Amerikos zonoje žaliuojančius raudonuosius ąžuolus (Quercus rubra), gelsvuosius beržus (Betula alleghaniensis), virginines ostrijas (Ostrya virginiana), amerikinius lazdynus (Corylus americana), šiaurines ievas (Prunus pensylvanica), amerikinius šermukšnius (Sorbus americana).
Tolimųjų Rytų zonoje, jau pavasarį dėmesį patrauks obelys: Ziboldo (Malus toringo), sibirinė (M. palasiana), mandžiūrinė (M. mandshurica). Taip pat forzitijų (Forsythia ovata ir F. giraldiana), veigelių (Weigela praecox ir W. decora), japoninės kerijos (Kerria japonica) krūmų grupės. Visais metų laikais savo ryškiai rusvais kamienais išsiskiria Makio (rusvažievė) ieva (Prunus maackii) už jos Picea asperata grupė, toliau boluoja Tolimųjų Rytų beržai (Betula ermanii, B. davurica, B. fruticosa, B. platyphylla).
Europos zonoje iš tolo pastebima universiteto 400 metų jubiliejaus proga pasodintas paprastųjų ąžuolų (Quercus robur) giraitė. Šalia jų glaudžiasi paprastieji kaštonai (Aesculus hippocastanum).
Medžių ir krūmų taksonų skaičius arboretume yra sumažėjęs, jeigu palygintume ankstesnius metus su paskutiniaisiais. Tai nulėmė įvairios priežastys, tame tarpe ir kelios buvusios itin šaltos žiemos. Šiuo metu priskaičiuojama apie 200 rūšių.

Šiuo metu pagrindinis skyriaus darbo tikslas - tai savaiminės kilmės sumedėjusių augalų (žiemojančių lauke), atstovaujančių atskirus kontinentus ar geografinius regionus kaupimas, jų bioekologinių savybių tyrimas; kultūrinės kilmės, dekoratyvinėmis savybėmis pasižyminčių augalų introdukcija bei jų tinkamumo Rytų Lietuvos klimatinėms sąlygoms tyrimas.
Botanikos sodo svečius kviečiame atrasti naujas erdves!
Dendrologinių kolekcijų grupės kuratoriai:

Raimonda Šimėnaitė vadovauja dendrologinių kolekcijų grupei. Nuo 2013 m. rudens jai perduotas dekoratyvinių gražiai žydinčių ir spalvingais lapais krūmų kolekcijos tvarkymas. Kuruoja obelų (Malus) dekoratyvinių veislių kolekciją: introdukuoja ir tiria perspektyviausias dekoratyvinei sodininkystei veisles. Šiuo metu auginama 14 obelų taksonų.

Irena Noreikienė kuruoja parko rožių kolekciją bei yra sodo direktoriaus pavaduotoja.

Gintarėlė Jurkevičienė daug metų introdukuoja ir augina sumedėjusių lianų kolekciją, Šiaurės Amerikos augalų kolekciją, tiria introdukuotų dekoratyvinių sumedėjusių augalų galimybes augti pietryčių Lietuvoje. Kuruojamą kolekciją sudaro 66 augalų šeimos, 163 gentys, 518 rūšys, 739 taksonai ir 936 augalų pavyzdžiai.
Organizuoja augalų priežiūros darbus senajame dendrologinių kolekcijų plote ir keliose naujose teritorijose.
Sudarė ir periodiškai pildo sumedėjusių magnolijūnų ir pušūnų vardyną.

Vitalija Pribušauskaitė
– Rododendryno ir Japoniško sodoaugalų kolekcijų kuratorė. Ji introdukuoja ir tiria erikinių (Ericaceae) šeimą, kurių kolekcijose šiuo metu priskaičiuojamos 26 gentys, 180 rūšių, 500 veislių, bei kitų šeimų 40 genčių ir 85 rūšių. Taip pat ir žolinus augalus, tinkamus auginti rododendryne. Jų priskaičiuojama 20 genčių , 40 rūšių. Gausiausia žolinių augalų gentis yra raktažolė (Primula) – 30 rūšių.
Tai pat kuruoja Tolimųjų Rytų, Kinijos –Japonijos, Himalajų dendrologines kolekcijas, kurias sudaro: magnolijūnai – (Magnoliophyta) - 43 šeimos, 235 rūšys ir pušūnai – (Pinophyta) - 6 šeimų 35 rūšys.
Daug metų dirba Sėklų mainų laboratorijoje.

Viktorija Guseva kuruoja alpinių augalų (301 taksonas) kolekciją, Europos augalų kolekciją bei gausią pušūnų (402 taksonai) kolekciją. Alpinius augalus pristato alpinariume. Jauniausius pušūnų taksonus pasodino naujoje ekspozicijoje - “Velykų sode”. Europos zonos kuratorė.

Irena Žiemytė - kuruoja alyvų (Syringa) kolekciją, kurią šiuo metu sudaro apie 120 taksonų.

Egidijus Kerbelis
atsakingas už medelyno bei dendrologinių želdynų (kolekcinių augalų grupių) arboretume tvarkymą, senojo Kairėnų dvaro parko medžių ir introdukuotų augalų grupių tvarkymą (sausuolių šalinimą, genėjimą).

2014.02.17
Paruošė G. Jurkevičienė

Rododendrynas ir japoniškas sodas 

Rožynas