Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Biotechnologijų ir genetikos laboratorija

Prasidėjus remonto darbams  VU Gamtos fakulteto Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedroje M.Čiurlionio gatvėje, Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos fakulteto Augalų ir gyvulių augimo stimuliatorių laboratorijos dalis perkelta į VU Botanikos sodo administracinio pastato pirmą aukštą (tuomet ten buvo buitinės patalpos), vadovaujant  dr. Romualdui Šimkūnui, ( VU GF Augalų mikrobiologijos ir fiziologijos katedros darbuotojas) atlikti nedideli remonto darbai: perdažytos, sienos, lubos. Atgabenti ir fiziologiniams tyrimams reikalingi prietaisai: centrifugos, svarstyklės, distiliatorius, autoklavas, termostatai ir kt.


1991 metais  pradėta kurti Izoliuotų audinių ir ląstelių kultūrų laboratorija. Patalpos vėl remontuojamos  ir  pritaikytos audinių kultūrų auginimui.
Lietuvos Žemdirbystės Instituto  Vokės filialo darbuotojai padėjo įsisavinti augalų dauginimo in vitro subtilybes, atskleidė daugybę šio metodo  paslapčių. Taip pat teko konsultuotis su Babtų Sodininkystės Instituto laboratorijos darbuotojais. Daug padėjo Latvijos Salspilio Botanikos sodo laboratorijos darbuotojos, bei tuomet garsios Estijoje esančios in vitro dauginimo laboratorijos įkūrėja  habil.dr. Viiva Rosenberg.

Pirmieji laboratorijos darbuotojai : 1. vedėja – dr. Ramunė-Stasė Bandžiulienė, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedros vyresnioji mokslo darbuotoja; 2. Janina Mateikienė, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedros vyresnioji mokslo darbuotoja (dirbo iki 1994 rugsėjo); 3. Rasa Januškienė (vėliau Ryliškienė), Vilniaus universiteto botanikos sodo vyresnioji laborantė; 4. Gintautas Miceika, Vilniaus universiteto botanikos sodo vyresnysis laborantas.

Pradėti pirmieji bulvių veislių: ‘Vokė’, ‘Nida’, ‘Vilija’, ‘Vilnia’ ir ‘Pirmūnės’, devirusavimo darbai, taikant termoterapijos ir apikalinės meristemos metodus. Mokslo darbuotojos pasirinko temą „Augalų atsparumo stresinėms sąlygoms ir ligoms mechanizmo tyrimas augalų ląstelių kultūroje“ , kuri buvo vykdoma kurį laiką  naudojantis Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo Bulvių meristemos laboratorijos materialine baze.
1991 – 2004 metais „ Izoliuotų audinių ir ląstelių kultūrų“ laboratorijos mokslinis tiriamasis darbas buvo vykdomas tiesiogiai vadovaujant Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedrai. 1991 metais parašytas mokslinis straipsnis: Jusienė S., Bandžiulienė R. Kartolino -2 ir kartolino-4 poveikis devirusuotų bulvių augimui ir vystymuisi in vitro. Biologija, 1991, 30: 38-40., kuriame aptarti moksliniai tyrimai jau buvo atlikti Vilniaus universiteto botanikos sodo Izoliuotų audinių ir ląstelių kultūrų laboratorijoje.
 
1992 metais jau buvo paruošta devirusuotų meristeminių bulvių ir tabako in vitro auginimo technologija, pradėtos kurti ekonomiškai svarbių Lietuvos ūkiui sumedėjusių augalų kultūrų mikrokloninio dauginimo technologijos. Laboratorijos kolektyve metus laiko darbavosi ir chemikė Ramunė Vanagaitė.
 
1993 metais laboratorijoje išauginti devirusuotų bulvių daigai, kurie buvo panaudoti baltymų frakcijinio sąstato tyrimuose. Sukurta šermukšnio ‘Titan’ biotechnologija auginimui mėgintuvėliuose, pradėti juodųjų serbentų stabilizavimo in vitro kultūroje darbai. Parašytas mokslinis straipsnis: Bandžiulienė R., Mateikienė J., Januškienė (Ryliškienė) R. Sumedėjusių augalų dauginimo in vitro galimybės Lietuvoje. Dendrologia Lithuaniae, 1993, I: 28-30. Laboratorija pavadinta „ Biotechnologijos laboratorija“.

1994 metais sukurta apynių mikrokloninio dauginimo technologija, kuri pradėta naudoti masiniam botanikos sodo apynių dauginimui. Laboratorijos iniciatyva ir pageidaujant katedros vedėjui prof. A. Glemžai , pradėti tirti VU Botanikos sode auginami apyniai, išanalizuoti jų sėklų, spurgų svoris, dydis ir spalva, kolekcija papildyta naujomis veislėmis: ‘Klon-78’ (Ukraina), ‘Kauno Gražieji’, ‘Fredos Taurieji’, ‘Fredos Ankstyvieji’(Lietuva), ‘Raudmitz ’(Čekija). Naujomis veislėmis mielai pasidalino Kauno Botanikos sodas, konsultacijas teikė mokslo darbuotojas Sigitas Obelevičius . Gauti juodųjų serbentų ‘Drūkšiai’ ir ‘Stirniai’ regenerantai mėgintuvėliuose.

1995 metai. Pradėti svarainių kaliaus tyrimai. Atliekamas apynių perkėlimas iš mėgintuvėlių į in vivo. Nustatyta, kad apynius geriau sodinti į vazonus su maitinamosios terpės likučiu ir apdengiant substratu 1-2 tarpubamblius. Nustatyta, kad adapcijai tinkamiausias substratas, susidedantis iš dirvos, komposto ir perlito, sumaišius juos vienodu santykiu. Nuo 1995 metų liepos į R.Vanagaitės etatą ir 0,5 etato G. Miceikos priimama dirbti laborantės pareigose Irena Žiemytė. Laboratoriją paliko  dr. J. Mateikienė (išėjo į pensiją). Vėl keičiamas laboratorijos pavadinimas. Šįkart į Augalų fiziologinių ir biocheminių tyrimų laboratoriją. Laboratorijos darbą vainikuoja 2 mokslinės publikacijos ir 2 populiarūs straipsniai:
1.    Bandžiulienė R., Mateikienė J., Januškienė (Ryliškienė) R., Glemža A. ‘Titan’ veislės šermukšnio dauginimas in vitro. Dendrologia Lithuaniae, 1995, II: 50-54.
2.    Bandžiulienė R., Glemža A. A rapid method for Hop propagation in vitro. Biologija, 1995, 3-4, 41-43.
3.    Bandžiulienė R. Auginkime ‘Titan’ šermukšnį. Mūsų sodai. 1995, Nr.12, p.7.
4.    Mateikienė J., Bandžiulienė R. Juodųjų serbentų mikrovegetatyvinis dauginimas. Mūsų sodai. 1995, Nr.6, p.23.

1996 metais laboratorijos mokslinių tyrimų kryptis nesikeitė. Talkinant doktorantei Gitanai Indrišiūnaitei-Štukėnienei sukurta mėtų mikrokloninio dauginimo technologija. Pradėtas vynmedžio mikrovegetatyvinis dauginimas. Parašyti 4 moksliniai ir 1 populiarus straipsnis:
1.    Bandžiulienė R., Indrišiūnaitė G. Mikroklonal‘noje pazmnoženije miaty. Biologija, 1996, 4:50-54.
2.    Bandžiulienė R., Giedraitytė G., Januškienė (Ryliškienė) R. Įvairių ekotipų apynių kokybė ir jų dauginimas in vitro. Dendrologia Lithuaniae, 1996, III: 74-81.
3.    Giedraitytė G., Bandžiulienė R., Glemža A Soderžanije gorkych vesčiestv i efirnogo masla v šiškach chmelja iz paznych ekotopov Litvy i ich biometričeskije pokazateli.Biologija, 1996, Nr.1, 69-73.
4.    Bandžiulienė R., Mateikienė J., Januškienė (Ryliškienė) R. Micropropagation of black currant. Biologija, 1996, Nr.1, 47-51.
5.    Bandžiulienė R. Simpoziumas Latvijoje. Mūsų sodai. 1996, Nr.7, p.23.
 
1997 metais laboratoriją paliko laboratorijos vedėja dr. R. Bandžiulienė  ( išėjo į pensiją), priimama laborante Lina Šimonienė, anksčiau dirbusi Dendrologijos skyriuje, nėra kam perimti laboratorijos veiklą.  Nuo 1997 metų rugsėjo laboratorijoje  pradėjo dirbti Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo Bulvių meristemos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja-vyriausia biotechnogė dr. Stasė Dapkūnienė. Ji priimta dirbti Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedros etate, bet perėmė Botanikos sodo Augalų fiziologinių ir biocheminių tyrimų laboratorijos vedėjavimą. Laboratorijoje toliau darniai, nuoširdžiai, draugiškai  triūsė: R. Ryliškienė, I. Žiemytė ir L. Šimonienė.

 
Laboratorijos darbuotojos: dr.Stasė Dapkūnienė,  specialistės Lina Šimonienė, Irena Žiemytė, Rasa Ryliškienė , 2003 metai

1998 - 2008 metai. Toliau atliekami europinio maumedžio mikrovegetatyvinio dauginimo darbai. Tyrimo rezultatai apibendrinti straipsniuose :
1. Ryliškienė R., Bandžiulienė R., Dapkūnienė S. Researches of Larix decidua Mill. regeneration in vitro. Plant genefund accummulation, evaluation and protection in the Botanical gardens, International Scietific Conference, 1999, Vilnius, p. 155. bei Larix decidua Mill. in vitro.
2. Ryliškienė R., Dapkūnienė S., Bandžiulienė R..  Larix decidua Mill. in vitro. Dendrologia Lithuania , 2000, p.78.
Nustatytas optimaliausias maumedžio eksplantų paėmimo laikas bei jų sterilinimo, regeneracijos, įšaknidijimo sąlygos.
2005 pavasarį laborantė L.Šimonienė išeina dirbti į valstybinę tarnybą. Jos vietoje specialistės pareigose priimama Renata Miklušytė (dabar Miklušytė-Čanova).  Renata Miklušytė  dirbo su Rhododendron, Lilium g. augalais.  Labiausiai jai patiko kaktusai. Parsisiųsdino sėklų iš įvairiausių pasaulio Botanikos sodų, pasėjo ir kad pridygo. Šiuo metu visi kaktusiukai  jau žydi ir džiugina lankytojus šiltnamyje, o mes juos taip ir vadinam “Renatos kaktusiukai”:


 
Tiesa, mėgintuvėliuose jų apgyvendinti taip ir nepavyko..... Renatai išėjus vaiko priežiūros atostogų į laboratorijos veiklą įsijungė  doktorantai: Donatas Naugžemys ir Anželika Kurilčik.
 


Doktorantė Andželika Kurilčik skaito paskaitą “Tyrėjų nakties“ dalyviams.

2004 metų dr. S. Dapkūnienė pereina dirbti į Aplinkos ministerijos Augalų genų banką, bet 0,5 etato lieka ir laboratorijoje vyresniojo mokslo pareigose. Nuo 2006 kovo į laboratorijos darbui pradeda vadovauti habil.dr. Izolda Pašakinskienė.
Nuo 1998 metų laboratorijoje dominavo Vilniaus universiteto botanikos sodo tematika, o katedros tema taip pat vykdoma. Nuo 2004 metų rugsėjo laboratorija priklauso tik  VU Botanikos sodui.  Čia pradedami ruošti baigiamieji bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų darbai. Laboratorijos darbuotojai  skaito paskaitas  VU Gamtos mokslų fakulteto studentams , vadovauja bakalauro ir magistro baigiamiesiems darbams.  Nuo 2003 metų atlikti tyrimai Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuojamoje programose: Aukštųjų technologijų plėtros programos tema "Kietakūnio apšvietimo technologija augalų fotofiziologinių procesų valdymui" (HORTILED) 2003-2006 ir Aukštųjų technologijų plėtros programos projektas tema "Kietakūnio apšvietimo technologija fitotronams ir šiltnamiams" (FITOLED) (2007-2009).

 
 
Vynmedžiai in vitro kietakūnio apšvietimo sąlygomis

 

 
Dr .Donatas Naugžemys konsultuoja “Tyrėjų nakties” dalyvę  Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinės mokyklos mokytoją. 2009 metai
 
Nuo 2011 metų laboratorija Mokslo programų aptarnavimo ir koordinavimo skyriaus dalis.  Joje vykdomi specifinių kultivavimo ir dauginimo technologijų kūrimo darbai, skirti augalų įvairovės Botanikos sode išsaugojimui.  Tai dauginimas meristeminiais ir kitais augalo audiniais, atskirais augalo organais bei organų dalimis stikliniuose induose su maitinamosiomis terpėse. Terpių sudėtyje yra visos augalui augti būtinos medžiagos: makrodruskos, mikrodruskos, vitaminai, angliavandeniai ir augimo reguliatoriai. Šio metodo privalumai - galima greitai išauginti daug naujų augalų, augalus dauginti ištisus metus, mažai reikia motininių augalų - donorų, o svarbiausia - taip padauginti augalai būna sveiki.


 
Laboratorija laukia tyrėjų, 2010 metai


Laboratorijos darbuotojai aktyviai dalyvauja švietėjiškoje veikloje : veda ekskursijas ir edukacinius užsiėmimus įvairaus amžiaus lankytojų grupėms, tame tarpe  ir VU Vaikų universiteto  jauniesiems studentams. Jau keletą metų  laboratorijos mokslininkai  aktyviai dalyvauja “Tyrėjų nakties”, “Erdvėlaivis Žemė”  renginiuose, supažindina lankytojus su naujausiais mokslo pasiekimais bei  moksliniuose tyrimuose naudojamais metodais.

 
Na o jei labai norite pamatyti kaip linksmai žaliuoja ir žydi kadaise mėgintuvėliuose laboratorijos specialistės Irenos Žiemytės  lepinami ir puoselėjami augalai, apsilankykite Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų skyriuje. Puikiųjų kvapniųjų bijūnų ploto pakraštyje į saulę stiebiasi nuostabiosios alyvos.   

Mes visuomet laukiame  studentų, kurie ruošia baigiamuosius bakalauro ir magistro darbus.

Laboratorijoje dirba: habil dr. Izolda Pašakinskienė, dr. Stasė Dapkūnienė, dr. Donatas Naugžemys, specialistė Rasa Ryliškienė, vyr. specialistė Irena Žiemytė.
Mus galima surasti : elektroniniu paštu

2013 metais pradėti vykdyti laboratorijos renovacijos darbai. Juos planuojama baigti  2015 metais.

2014-02-10             dr. Stasė Dapkūnienė, Rasa Ryliškienė