VU Botanikos sodo Vingio skyrius yra įsikūręs tarp šimtamečių pušų Vingio parke Vilniuje.
2019 M. VINGIO SKYRIUS ŠVENTĖ 100 METŲ JUBILIEJŲ.
VU BOTANIKOS SODO VINGIO SKYRIUS (M.K. Čiurlionio g. 110, Vilnius) / VU BOTANICAL GARDEN IN VINGIS
KONTAKTAI
el. paštas regina.juodkaite@bs.vu.lt; tel. +370 673 17430; +370 5 2330160
ATNAUJINTAS SODO VINGIO SKYRIUS
Kviečiame Jus užsukti į atnaujintą VU Botanikos sodo Vingio skyrių. Pastaruoju metu atlikti esminiai sodo takų sistemos atnaujinimo darbai (nuotr. 1-5), iš dalies atkurta senoji planinė sodo teritorijos struktūra (nuotr. 6-8), menanti Vilniaus jėzuitų akademijos rezidencijos laikus (XVII a.). Ypatinga naujiena – sėkmingai atkurtas tą laikotarpį menantis tvenkinys (nuotr. 9-10), atnaujintos vejos (nuotr. 11), smulkiosios infrastruktūros elementai ir gėlynai (nuotr. 12, 13).
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
VASARA VINGYJE
Birželiui įpusėjus pradėjo skleistis kvapūs jazminų žiedai (1). Lotyniškas vardas Philadelphus kilęs iš graikų kalbos žodžių : phileo – mėgti, mylėti ir adelphos – brolis, artimas. Skyriuje auga keletas rūšių, o darželinio jazmino geltonlapė forma (Philadelphus coronarius ʻAureusʼ) (2) nustebins ne tik saldžiai kvepiančiais žiedais bet ir auksiškai gelsvais lapais, kurie į vasaros pabaigą įgis žalsvą atspalvį.
Dar nespėjome pamiršti žiedais aplipusių sakurų (Prunus serrulata), o štai dabar galima pasigrožėti sunokusiais vaisiais – purpuriškai juosvomis žvilgančiomis vyšnaitėmis (3) ir puotaujančiais paukščiais.
Gėlynuose suvešėję legendiniai augalai: rasakilos (4) ir šalavijai taipogi skleidžia žiedus. Alchemikai rasakilą laikė paslaptingu augalu. Rinkdami rasos lašelius nuo lapų jie tikėjosi sukurti paslaptingą eleksyrą, kuris laiduos nemirtingumą, arba bent jau ilgą gyvenimą, o šviną galės paversti auksu. Tikriausiai ir vaistinis šalavijas (Salvia officinalis) (5) šičia buvo augintas dar jėzuitų puoselėjamuose gėlynuose (viduramžiais Europoje buvo auginami vienuolynų soduose, kaip vaistas nuo maro), beje, augalo vardas Salvia kilęs iš lotynų kalbos žodžio salvare – gydyti.
Prie jėzuitų laikus menančios mūro tvoros žiedynus į saulę iškėlusios: pietinė barškė (Baptisia australis) (6), dirktas (Amsonia) (7), diktonas (Dictamnus albus), ryškiaspalvės rytinės aguonos.
Ir keletas pagiriamųjų žodžių melsvėms (nuotraukose: 8–9) melsvių kolekcija; 10) melsvė 'Bressingham Blue'; 11) melsvė 'Francee'; 12) melsvė 'Grand Master'; 13) melsvė 'Julie Morss'; 14) melsvė 'Richland Gold'; 15) melsvė 'Sagae') – nereiklios, ilgaamžės, išlaikydamos puikų kero habitą, puošnią lapiją vienoje vietoje puikai vešėti gali daugiau nei 10 metų. Nors melsvės pavėsingų vietų augalai, poreikis saulės spinduliams skiriasi. Veislės su šviesesniais lapais geriau suvešės gaudamos daugiau šviesos, o pasodintos unksmingoje vietoje išaugins mažiau, tačiau didesnius lapus. VU Botanikos sode Vingyje siekiama sukaupti melsvių kolekciją, atspindinčią genties biologinę įvairovę ir selekcijos raidos pasiekimus. Daugiau apie šią kolekciją skaitykite ČIA.
1)
2) 
3)
4)
5)
6)
7)
8)
9)
10)
11)
12)
13)
14)
15)
PAVASARIS VINGYJE
VU Botanikos sodo Vingio skyriuje (Vingio parke) tarsi ištisas sodas pavasarį žydi įspūdingas cerapado medis. Tai tarpgentinis vyšnios Cerasus fruticosa ir japoninės ievos Padus Maacki hibridas, kurį išvedė botanikas Ivanas Mičiurinas
(lot. cera(sus) – vyšnia + padus – ieva).
Medžiui apie 70 metų, šiemet jis žydi labai gausiai, o sniego gniūžtes primenantys žiedynai skleidžia silpną aromatą, panašų į ievos. Beje, tai viena aukščiausių trešnių Vilnijos krašte, jos kamieno apimtis per 2,5 m., kasmet vasaros pabaigoje sunokina juosvai raudonus vaisius. Sunokusios trešnės nėra aitrios, jos turi savo išskirtinį prieskonį, daug aitresnės yra sakurų vyšnelės.

