Sodas Kairėnuose

 

Sveiki atvykę į Botanikos sodą! Šeši kilometrai nuo studentų miestelio Antakalnyje, ir jūs atsiduriate nepaprastoje gryno oro, tylos ir ramybės saloje. Miesto dūmai ir triukšmas tikrai jūsų netrikdys. Gerai pailsėsite ir patirsite malonių įspūdžių, mieli gamtos mylėtojai ir vertintojai. Tikimės, kad norėsite grįžti ir grįžti...
Botanikos sode galima praleisti valandą ir dvi, pusdienį ir visą dieną. Nuobodu nebus, nes plotas yra didelis ir pamatyti yra daug ko. Galima susipažinti su čia triūsiančių žmonių darbo rezultatais, bet taip pat galima rasti natūralių gamtos kampelių, kur sėja vėjas, laisto lietus, o augina saulės šiluma...
Tampa tradicija, kad ekskursiją po sodą grupės pradeda nuo pažinties su rododendrynu.
 
Rododendrynas - 
tai teritorija pušyne netoli administracinio pastato, kuriame auginami erikinių šeimos augalai. Didžiausią dalį šiame plote užima visžaliai rododendrai ir azalijos, kurių masinis žydėjimas būna birželio mėn. Jų stambūs įvairių spalvų žiedai sutelkti į didelius žiedynus keri savo gausybe ir įmantriais plonyčių gyslelių raštais.
 
 
O kur dar žiedų kvapai?.. Be jokios abejonės, čia jūs susipažinsite su erikomis, augalais, kurių vardu pavadinta visa šių giminingų augalų šeima. Anksti pavasarį šie krūmeliai apsipila smulkučiais žiedeliais ir kartais žydi dar sniegui nenutirpus. Viržių žydėjimu gėrėtis galima rugpjūty, kai didžioji dauguma vasaros žiedų jau būna nužydėję. Gidai jums be abejo parodys kelias dešimtis Lietuvoje pirmąkart auginamų įvairiausių šios šeimos rūšių, svarbių botanikams ir sodininkams. Pietinėje rododendryno dalyje kildami į kalną plačiu keliu, nepamirškite atsisukti į šiaurę: prieš jūsų akis atsivers vaizdas į rododendryną bemaž iš paukščio skrydžio. Viskas matoma kaip ant delno: ir vingiuoti takeliai, ir augalų grupės, ir spalvų dėmės, ir akmenų grožis.
 
Senasis Kairėnų dvaro parkas
prieš akis atsivers, kai išėjus pro aukštutinius rododendryno vartus atsidursime kryžkelėje. Čia visai kaip pasakoje: dešinėn eisi – savaiminės floros taku keliausi, su mūsų krašto žolelėmis ir medžiais bei krūmais susipažinsi; kairėn suksi – nusileisi prie tvenkinio ir prie administracinio pastato trumpiausiu keliu grįši; tiesiai patrauksi – visą Kairėnų senojo dvaro parko grožį regėsi. Taigi, keliaujam tiesiai ir išeinam į žiedinį kelią, padengtą asfaltu. Čia galime rinktis du maršrutus po parką pasivaikščiot. Jeigu ir toliau eisime nosies tiesumu į rytus, tai po dešine akį patrauks ramus tvenkinys su vandens lelijomis, o kairėje pamatysime, kaip iš tvenkinio pro prataką žemyn šniokšdamas krenta pertekliaus vanduo. O priekyje jau matyti pramogų pieva, kur vaikai gali ritinėtis žolėje, kur galima iki soties prisilakstyti, žaisti gaudynes, šokti ir dainuoti... Dešinėje atsiveria šio angliško stiliaus parko erdvės ir dirbtinai įrengtos vejos, ir pievelės su įvairiausia seniems parkams būdinga žoline danga: varpinėmis žolėmis, raktažolėmis, snapučiais, pelėžirniais, žliūgėmis, ramunėmis it tt. Nepamirškit atkreipti dėmesio į pačius didžiausius mūsų parko medžius: plačialajus klevus, aukštaūges liepas, kurių čia pamatysite ir daugiakamienų; didžiulius uosius, egles, tuopas, kadaise po tris grupelėmis pasodintus maumedžius. Čia auga net 21 rūšis medžių. Po medžiais bemaž visur žaliuoja krūmai: kalniniai serbentai, totoriniai sausmedžiai, karpotieji ir europiniai ožekšniai ir kiti, viso 20 rūšių. Beje dar priskaičiuojame ir 11 rūšių krūmokšnių ir puskrūmių. Pačiame parko centre puikuojasi fontanas. Žiūri ir galvoji: ar čia Kairėnuose esi, ar Palangos kurorte? Rytinė parko dalis baigiasi 200 metų senumo liepų alėja, kuria eidami pietų kryptimi vėl pasieksite kryžkelę. Pasirinkę dešinę, įžengsite į
 
Didįjį gėlių slėnį
Vakariniame jo krašte, kur dabar žengia jūsų kojos, prisodinta daugybė rūšių daugiamečių gėlių, žydinčių nuo pavasario iki vėlyvo rudens, tinkančių gėlynams, rabatėms, alpinariumams. Visai čia pat, parko pakrašty, iš po žemių, pro medžių šaknis trykšta šaltinis. Jo šaltas skaidrus vanduo maloniai gaivina karštą vasaros dieną. Nauju keliuku traukiam į rytų pusę. abipus matome rekonstruojamus gėlynus. Čia bus pasodinti didesni plotai daugiamečių: vienadienių, flioksų, astrų, skaistenių ir kitų. 
Trys tvenkiniai šiame slėnyje malonina akį, gaivina ir ramina. Pirmojo pakrantėse auginamos drėgmę mėgstančios gėlės: arunkai, bergenijos, paparčiai, liguliarijos, paparčiai, dekoratyvinės rūgtys ir kitos. Antrojo tvenkinio pakraščiai apsupti savaiminių drėgnų pievų ir pakrančių žoline augalija. Pastabi akis pažins gaisrenas, kelias rūšis viksvų, gegužraibes, švendrus, vėdrynus, skėtinį bėžį, daug varpinių žolių, tokių kaip: melsvoji kelerija, miglės, pašiaušėlis, šunažolė ir daugybė kitų. Šio tvenkinio kaimynystėje auginama bijūnų kolekcija. Birželio mėnesį – bijūnų šventė. Jie žydi ir lepina visus savo grožiu. Gėrėkitės kiek širdis geidžia. 
Prieiname trečiąjį tvenkinį. Jis visas priaugęs paprastosios nendrės. Pakrantėse auginamos melsvės, didieji šilokai, astilbės, plukės, raktažolės ir kitos.
Keliukas pakyla aukštyn, ir prieš akis atsiveria rytinė gėlių slėnio panorama. Antroje vasaros pusėje čia būtinai pamatysite ypač gausią jurginų kolekciją; pavasarį – smulkiųjų svogūninių ir tulpių išraiškingas kolekcijas, rudeniop – kardelius.
 

Mūsų keliukas suka į kairę, kurį laiką keliaujame šiaurės link. Aplinkui vienos grožybės, priklauso nuo to, kada vaikštot: galima džiūgauti nuo irisų įmantrių žiedų įvairovės arba mėgautis astilbių pastelinių spalvų žiedynais – šluotelėmis. Žiedynų, kaip ir pačių kerelių dydis skiriasi priklausomai nuo rūšies ir veislės. Kai žydi visas laukas, pasijunti pasakoje.
Žygiuojame toliau, bemaž į vakarus. Kairėje pusėje astrų kolekcija, o dešinėje – varpinės dekoratyvinės žolės. Čia auginamos rugiaveidės, miskantai, eraičinai, dryžučiai.
Baigiam kelionę po gėlių slėnį. Akivaizdu, kad čia paminėjom tik kruopelytę augalų genčių, kurias turime progą pamatyti savo akimis. Taip pat akivaizdu, kad vienas žygis tikrai neleis pamatyti viso grožio. Reikėtų taip keliauti bent tris kartus per vasarą, kad susidarytumėte pilnesnį šios gėlių karalijos vaizdą.
Mūsų keliukas įlenda medžių pavėsin. Tai tarsi trumpas žalias tunelis, kurio kitame gale plyti
 
Parko rožių kolekcija
Jus žavi karališkos gėlės? Patekote kaip tik ten, kur pirmoje vasaros pusėje dvelkia subtilus ir švelnus rožių aromatas, kur nuo žiedų gausos svyra šakos, kur spalvos šoka ir dainuoja, kur neatsilaiko jokia širdis: rožės yra rožės. Jos lepios, kartais kaprizingos, jos mėgsta dėmesį, bet yra dosnios tam, kas jas myli ir puoselėja. Čia žydi latviškos, suomiškos ir Vakarų Europos parko rožės. Naujai įrengti takeliai, įveistos vejos leidžia apžiūrėti kolekciją iš visų pusių. Pavargote? Prašom pasėdėti ant suoliukų, pasigėrėti mėlynu dangumi, baltais debesėliais arba ta pačia įspūdinga liepų alėja, apie kurią kalbėjome anksčiau, tik iš rytinės pusės. Gražu, ar ne?
Rožyne apsukę ratą, sugrįžtame į tą pačią vietą – keliuką, kuris eina šiaurėn ir išveda mus į žiedinį kelią, kuriuo jau ėjom. Kairėje pusėje lieka senasis parkas su fontanu, priekyje vėl matom pramogų pievą, senąjį malūną ir tolumoje mėlynuojančius pušynus, o pasukę dešinėn, keliaujam link Dendrologijos skyriaus.
 
Dendrologinės kolekcijos
atsiveria kairėje pusėje. Visžaliai augalai: tujos, kadagiai, puskiparisiai ir daugybė lapuočių matyti iš tolo. Plačiai atverti vartai pakviečia vidun. Ir vėl tenka rinktis, nes yra bent trys kryptys, kuriomis eidami tą pačią kolekciją galime pamatyti iš skirtingų pusių. Mes siūlome pažintį pradėti nuo rytinės dalies. Pirmiausia pamatysite gausiausią Lietuvoje lianų rūšių kolekciją. Čia nuo gegužės mėn. iki rudens šalnų žydi raganės, sausmedžiai, aktinidijos, smaugikai, vynmedžiai ir kitos lianos. Rytinėje dalyje didelė spygliuočių kolekcija. Jai būdingas akivaizdus spalvingumas: daug įvairaus atspalvio žalios, melsvos, sidabrinės, geltonos spalvos. Įprasta, kad spygliuočiai būna žali, tačiau čia užsukęs pradedi galvoti kitaip. Savo dydžiu tarp spygliuočių išsiskiria du maumedžiai ir vakarinė tuja. Būtų nieko ypatinga, jeigu ne faktas, kad jie išauginti iš sėklų: Pirmieji pasėti 1982 metais, o tuja – 1978 pavasarį. Tai kiek jiems metų?
 

Čia verta atkreipti dėmesį į retai auginamas rūšis: japoninę magnoliją, gelsvažiedį tulpmedį, svyrančiomis šakomis beržą, paprastąjį buką, bent kelias rūšis putinų. Galima pasigėrėti gražiai žydinčiais arba spalvingus lapus turinčiais krūmais: medlievomis, sedulomis, mahonijomis, sidabrakrūmiais, forzitijomis, hortenzijomis ir kitais.
Centrinėje dalyje griežtai borteliais apribotuose ploteliuose auginami žemi krūmeliai ir puskrūmiai; jonažolių apie 10 rūšių, keletas japoninės lanksvos ir sidabrakrūmių veislių, gulsčių kadagių, kukmedžių. Tikra spalvų ir krūmų lajos formų įvairovė. Ten pat ir erikinių motinynas – teritorija, kurioje buvo ir tebėra auginami augalai rododendrynui.
 

Einame vakarų kryptimi. Atsiveria kiti kolekcijų ploteliai. Tokioje tankiai užsodintoje teritorijoje specialistai sumanė vizualiai praplėsti erdvę. Manome, kad pavyko. Jūs galite pasivaikščioti pievelėse, pasižvalgyti, pasigėrėti miniatiūriniais peizažais. Būtinai užsukite į senąjį spygliuotyną, pakvėpuokite sveiku kadagių oru, pasivaikščiokite Žaliaisiais vingiais, įlįskite į labirintų tankumyną, atraskite egzochordas, kalikantus, spalvingus Tunbergo raugerškius, kaulenius, levandas, bugienius, virgininę gluosą ir daugybę kitų augalų. Aikštelė prie liepos tinka grupei sustoti ir apsižvalgyti. Iš čia gerai matyti šilkmedis, riešutmedis, puošmedis, cidonijos, žagreniai; kalnų floros ir alyvų kolekcijos, Viktorijos plotas su gudobelių, lanksvų, kukmedžių, hortenzijų, kadagių, puskiparisių ir kitų rūšių augalais. Kai atsiremsite į apaugusią lianomis tvorą, kurią mes vadiname „Žaliosiomis užuolaidomis“, žinokite, jog dendrologines kolekcijas peržiūrėjote nuo rytų iki vakarų.
 
 
Dabar vėl galite rinktis: arba išeinate pro vakarinius vartus, arba pietiniu patvoriu grįžtate prie pietinių vartų ir dar apžiūrite naujai įrengtas ir lankytojams pritaikytas teritorijas, pasigėrite skyriaus puošmena – obelimi `August Vaga`, kurios grožiui žydėjimo metu niekas negali atsilaikyti. Žinoma, čia pat spygliuočių kampelis su ypač dideliais kadagiais, tujeniu, svyrančiu maumedžiu, rutulinėmis tujomis, lauravyšne ir ieva raudonais lapais. Išeinant prie vartų dar verta atsigręžti ir atsisveikinant pamojuoti šiai sumedėjusių augalų karalystei: iki pasimatymo!
Apsvaigote nuo įspūdžių? Norite erdvės ir platybių? Prašom. Keliaudami žiediniu keliu tikrai atsipūsite nuo matytų vaizdų, galėsite paganyti akis laukuose. Ir taip bus, kol prieisite piečiausią Gėlių slėnio tašką. Tada sukite tiesiai į pietus žvyruotu keliuku. Pakylame į kalniuką. Viršuje vėl platūs vartai, o už jų didžiulės
 
Pomologinės kolekcijos
Kas tai?, - paklausite. Tai uoginių ir kitų vaisinių sodo kultūrų gausios kolekcijos, šioje vietoje auginamos nuo 1975 metų. Lieknų beržų alėja eidami po truputį galite susipažinti su čia auginamais augalais. Kairėje pusėje, plačiame šlaite surinkti natūralios floros serbentai ir agrastai iš viso pasaulio. Pavasarį, kai jie pražysta, žiedų kvapai ir spalvos užburia, ir negali patikėti, jog esi serbentyne. O kiek dar veislių auginama! Juodųjų serbentų virš 200 veislių, raudonųjų – virš 60, baltųjų apie 20. Agrastų kolekcijoje daugiau kaip 100 veislių ir hibridų. Vasarą, kai noksta uogos, skirtumų tarp veislių lyg ir nematyti. Tačiau, kai vaisiai sunoksta, yra į ką pažiūrėti! Tįsta seilės ir taip norisi paragauti.
Turbūt esate girdėję apie melsvauogį sausmedį. Jį būtinai pamatysite ir kai sužinosite, koks jis ypatingas, ko gero užsinorėsite patys jį auginti, jeigu dar neturite. Tai šio krūmo įvairios formos ir dydžio mėlynos uogos sunoksta anksčiau už sodines žemuoges (braškes), tai jos teikia vitaminus išsekusiam po žiemos organizmui.
Jeigu jūsų ekskursija vyks per patį svarainių žydėjimą, tikrai būsite pakerėti didžiuliais oranžiniai raudonais jų žiedais, beveik pabertais po jūsų kojom. Rudenį aplankę tuos krūmus, pamatysite obuoliukais lipte aplipusias šių krūmų šakas. Oho, koks derlius!
Žingsnis po žingsnio, ir žiūrite, kad stovite beveik ant aukščiausios Botanikos sodo kalvos - 177,1 metrų virš jūros lygio [aukščiausias taškas virš jūros lygio Botanikos sode yra arboretume, šermukšnyne, – 184 metrai]. Kaip toli matyti: Nemenčinės miškai, Dvarčionių gamyklos kaminai, Galgių gyvenvietė, arboretumo panorama ir vakarinė sodo riba. Viskas, kaip ant delno. O pietiniame šios kalvos šlaite sukaupta vynmedžių kolekcija. Karštomis vasaromis čia noksta sultingos vynuogės.
Įdomi yra šermukšnių rūšių ir veislių kolekcija. Jos ypatumas – dauguma augalų nokina saldžiarūgštes uogas, kurios neturi įprasto šermukšniams kartumo.
Pomologai augina erikinių šeimos rūšių veisles, kurios veda valgomus vaisius. Tai stambiauogės spanguolės, sodinės šilauogės ir bruknės. Kolekcijoje jų auginama net 54 veislės. Įdomu, kad šios kultūros vertingos ne tik dėl vaisių, bet ir dėl dekoratyvumo, ypač rudenį, kai parausta lapai.
Štai kokie turtai slėpėsi už beržų alėjos, štai kiek paslapčių jums tapo atverta. Žygiuojam toliau? Gerai. Vėl sugrįžę prie vartų, sukam kairėn ir keliu, vedančiu į pietus, patrauksime link Augalų genetikos skyriaus, kur mūsų visų laukia
Genetinės įdomybės
Šio skyriaus kolekcijos labai savitos. Jos svarbios mokslininkams. Bet ir visiems kitiems yra į ką pažiūrėti. Čia galima susipažinti su Lietuvos gamtiniais mutantais, kurių sukaupta net 72 rūšys. Auginami net 105 paprastosios avietės pavyzdžiai, surinkti iš visų Lietuvos administracinių rajonų. 
Didelė dalis genetinių kolekcijų sėjama kasmet ilgose lysvėse. Jose auginama galybė miežių veislių ir hibridų, mutantų ir jų genetinių linijų. Keistai skamba neįpratusiai ausiai, ar ne? Vasarą, kai ima plaukėti jų varpos, atrodo, kad stovi jūros pakrantėje: visa banguoja, siūbuoja... Greta sėjami ir chlorofiliniai pupų mutantai. Įsivaizduojat?
Didelį plotą užima margalapių augalų kolekcija. Čia švyti geltona, raudona, balta ir įvairiai marga. Čiobreliai, melisos, karpažolės, garšvos, gysločiai - žoliniai; lazdynai, šeivamedžiai, raugerškiai – krūmai, bet toli gražu ne visi. Galite prisėsti ant suoliuko ir viską apžvelgti iš naujo, kad geriau prisimintumėte. Jeigu diena saulėta, tai dangaus platybė tikrai bus begalinė. Skyriaus ribas ženklina beržų eilės.
Netoli namelio veigėlių, jazminų, šilkmedžių, lanksvų, ligustrų, erškėčių ir kitų krūmų apsaugotas nuo vėjų žaliuoja vaistinių, prieskoninių, aromatinių ir nuodingųjų augalų pažintinis darželis, kuriame priskaičiuojama net 140 rūšių. Čia kvepia ne tik žiedai, bet ir lapai, ir šakelės. Monardos, anyžinis lofantas, levandos, šalavijai, ežiuolės, mėtos, tai tik keli šios kolekcijos eksponatai.
Tai gal užteks šiam kartui? Juk dar reikia sugrįžti atgal. Pėsčiomis, pasivaikščiojant iki autobuso eisite apie 20 - 30 minučių. Dar kartą noriu pasakyti, kad, norint geriau pažinti augalų kolekcijas, sode reikia apsilankyti visais metų laikais. Kiekvieną kartą tikrai pamatysite kažką nauja. Iki kitų susitikimų!
 
Sode gyvena ne tik augalai
VU Botanikos sodas didžiuojasi ne tik augalų kolekcijomis, natūralios augalinės dangos salelėmis, bet ir daugybe gyvūnų, kurie čia turi savo namus. 
Pavasarį, kai iš šiltųjų kraštų parskrenda paukščiai, senasis parkas skamba nuo nesibaigiančių koncertų. Klausykis kiek nori, linksmink savo širdį. Zoologai priskaičiavo net 76 paukščių rūšis [Lietuvoje yra 319 rūšių]. 7 iš jų yra įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą. Mūsų paukšteliai suka lizdus ne tik parko medžiuose ir krūmuose, bet ir kolekciniuose sklypuose. Čiulbuonėliai peri puskiparisiuose, tujose, įvairiuose lapuočiuose, visur, kur daug tankių šakų. Nors visur dirba darbininkai, paukščiai nebijo, nes mes niekuomet nebaidome jų, netriukšmaujame. Jie rankioja vabalus ir lervas, taip padeda apsisaugoti nuo kenkėjų. Lakštingalų trelės gegužės pabaigoje ir birželio pradžioj yra tikra Dievo dovana ištrūkusiam iš miesto gausmo. Ir taip kiekvieną rytą, kol užkaitina saulė. Dirbam ir linksminamės. Ar gali būti geriau? 
Tvenkiniuose gyvena 7 žuvų rūšys, čia plaukioja antys, jos kasmet užaugina po pulkelį ančiukų. Sekliuose tvenkiniuose šie paukščiai suranda daug maisto. Gandrų šeimyna suteikia sodui tikro gyvybingumo. Visi mes laukiam jų pasirodant, visiems kasmet rūpi, o kiek gi gandriukų augina. Tuo labiau, kad varlių prie tvenkinių ir pievose gausiai gyvena. Jos irgi koncertuoja laikui atėjus. O kokie decibelai, kai visas choras susirenka! Daug kam pažįstamos paprastosios rupūžės ‚darbuojasi‘ šiltnamiuose. Zoologų duomenimis varliagyvių turime net 6 rūšis. O saulėtose vietose gėlininkystės skyriuje šmirinėja vikrieji driežai.
O kaip miela matyti drugelius, ypač pačius pirmuosius, citrinukus. Natūralios floros salelėse visą vasarą daugybė gražių drugių skraido nuo žiedo prie žiedo, gyvena tik jiems patiems geriausiai žinomą gyvenimą. Vabalų iš įvairiausių šeimų čia sutiksite begales. Deja, jie dar netyrinėti mūsų teritorijoje. Gal susidomėjote?
Be paminėtų gyvūnų, zoologų duomenimis Botanikos sode gyvena 30 rūšių žinduolių. Čia apibūdintos 8 šikšnosparnių rūšys [pusė Lietuvos šikšnosparnių], iš kurių 5 įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą. Net 10 rūšių smulkiųjų žinduolių triūsia žolynuose ir po šaknimis. Tai: kirstukai, pelės, žiurkės, kurmiai ir pelėnai. Iš stambesnių žinduolių galima paminėti ežius, kiškius, ūsūrinius šunis, kiaunes, audines, šeškus, ūdras, šernus ir stirnas. Graži šeimynėlė, ar ne? Ir visiems pakanka vietos, visi sotūs ir džiaugiasi čia gyvendami. Matyt dėl to, kad čia gera, beveik kasmet priklysta pamesti ar išvaryti iš namų keli šunys arba katės. Būna vargo, kol surandame gyvulėliams naujus šeimininkus.
 

Gintarėlė Jurkevičienė, autorės botanikos sodo fotografijų galerija