Vilniaus universitetas

MENIU

Vingio skyrius

VU Botanikos sodo Vingio skyrius yra įsikūręs tarp šimtamečių pušų Vingio parke Vilniuje.

2019 M. VINGIO SKYRIUS ŠVENTĖ 100 METŲ JUBILIEJŲ.

 NUO 2022 M. SPALIO 31 D. VINGIO SKYRIUS (M.K. Čiurlionio g. 110, Vilnius LT-2009) LANKYTOJAMS UŽDARYTAS/ VINGIS DEP. IS CLOSED

I NEDIRBA
II–V NEDIRBA
VI–VII NEDIRBA

KONTAKTAI

el. paštas  regina.juodkaite@bs.vu.lt; regina.juodkaite@gmail.com; tel.  +370 673 17430; +370 5 2330160

VASARA VINGYJE

Birželiui įpusėjus pradėjo skleistis kvapūs jazminų žiedai (1).  Lotyniškas vardas Philadelphus kilęs iš graikų kalbos žodžių : phileo – mėgti, mylėti ir adelphos – brolis, artimas. Skyriuje auga keletas rūšių, o darželinio jazmino geltonlapė forma (Philadelphus coronarius ʻAureusʼ) (2) nustebins ne tik saldžiai kvepiančiais žiedais bet ir auksiškai gelsvais lapais, kurie į vasaros pabaigą įgis žalsvą atspalvį.

Dar nespėjome pamiršti žiedais aplipusių sakurų (Prunus serrulata), o štai dabar galima pasigrožėti sunokusiais vaisiais – purpuriškai juosvomis žvilgančiomis vyšnaitėmis (3) ir puotaujančiais paukščiais.

Gėlynuose suvešėję legendiniai augalai: rasakilos (4) ir šalavijai taipogi skleidžia žiedus. Alchemikai rasakilą laikė paslaptingu augalu. Rinkdami rasos lašelius nuo lapų jie tikėjosi sukurti paslaptingą eleksyrą, kuris laiduos nemirtingumą, arba bent jau ilgą gyvenimą, o šviną galės paversti auksu. Tikriausiai ir vaistinis šalavijas (Salvia officinalis) (5) šičia buvo augintas dar jėzuitų puoselėjamuose gėlynuose (viduramžiais Europoje buvo auginami vienuolynų soduose, kaip vaistas nuo maro),  beje,  augalo vardas Salvia kilęs iš lotynų kalbos žodžio salvare – gydyti. 

Prie jėzuitų laikus menančios mūro tvoros žiedynus į saulę iškėlusios: pietinė barškė (Baptisia australis) (6), dirktas (Amsonia) (7), diktonas (Dictamnus albus), ryškiaspalvės rytinės aguonos.
 
Ir keletas pagiriamųjų žodžių melsvėms (nuotraukose: 8–9) melsvių kolekcija; 10) melsvė 'Bressingham Blue'; 11) melsvė 'Francee'; 12) melsvė 'Grand Master'; 13) melsvė 'Julie Morss'; 14) melsvė 'Richland Gold'; 15) melsvė 'Sagae') – nereiklios, ilgaamžės, išlaikydamos puikų kero habitą, puošnią lapiją vienoje vietoje puikai vešėti gali daugiau nei 10 metų. Nors melsvės pavėsingų vietų augalai, poreikis saulės spinduliams skiriasi. Veislės su šviesesniais lapais geriau suvešės gaudamos daugiau šviesos, o pasodintos unksmingoje vietoje išaugins mažiau, tačiau didesnius lapus. VU Botanikos sode Vingyje siekiama sukaupti melsvių kolekciją, atspindinčią genties biologinę įvairovę ir selekcijos raidos pasiekimus. Daugiau apie šią kolekciją skaitykite ČIA.

1) 2) 

3) 4) 5)

6)M 6 - pietinė barškė 7)

8) 9) 

10) 11) 12) 

13) 14) 15)

 KAIP VINGIO SKYRIUS PASITINKA VASARĄ

Paskutinėmis gegužės dienomis VU Botanikos sodo Vingio skyriuje centinėje dalyje balsvais žiedais pasidabinusi Ziboldo obelis (Malus sieboldii) kiekvieną kviečia stabtelėti, netoli jos puikuojasi geltonus žiedynus išskleidę termopsiai (Thermopsis villosa), mėlynuojantys palemonai (Polemonium reptans ir kt.), įspūdinga ir spalvotoji karpažolė (Euphorbia polychroma). Senajame sode puikuojasi plunksnalapis lekėčius (Staphylea pinnata), dar vadinamas „pakalnučių medžiu".

Sistematinėje augalų ekspozicijoje šiuo metu elegantiškus melsvus žiedynus išskleidusi veronica (Veronica gentianoides), skėstažiedis flioksas (Phlox divaricata). Sužydėję paprastasis (Trollius eurapaeus) ir azijinis (T. asiaticus) burbuliai, visžalė rudgrūdėlė (Iberis sempervirens), kvapusis lipikas (Galium odoratum), belapis vilkdalgis (Iris aphylla). Visko neišvardiname, nes kasdien žiedai keičia žiedus. Kviečiame apsilankyti!

Nuotraukose: 1) Ziboldo obelis; 2) azijinis burbulis; 3) plunksnalapis lekėčius; 4) kvapusis lipikas; 5)  belapis vilkdalgis; 6) spalvotoji karpažolė; 7) Veronica gentianoides;  8) visžalė rudgrūdėlė.

1) 2) 3)

4) 5) 6)

7) 8) 9)

 PAVASARIS VINGYJE 

VU Botanikos sodo Vingio skyriuje (Vingio parke) tarsi ištisas sodas pavasarį žydi įspūdingas cerapado medis. Tai tarpgentinis vyšnios Cerasus fruticosa ir japoninės ievos Padus Maacki hibridas, kurį išvedė botanikas Ivanas Mičiurinas

(lot. cera(sus) – vyšnia + padus – ieva).

Medžiui apie 70 metų, šiemet jis žydi labai gausiai, o sniego gniūžtes primenantys žiedynai skleidžia silpną aromatą, panašų į ievos. Beje, tai viena aukščiausių trešnių Vilnijos krašte, jos kamieno apimtis per 2,5 m., kasmet vasaros pabaigoje sunokina juosvai raudonus vaisius. Sunokusios trešnės nėra aitrios, jos turi savo išskirtinį prieskonį, daug aitresnės yra sakurų vyšnelės.

m DSCF1425  

    

RAKTAŽOLIŲ PIEVOS ir RŪTENIŲ ŠLAITAI