Skyriai - Vingio skyrius

 Vingio skyrius (buv. Augalų geografijos ir sistematikos skyrius) (M. K. Čiurlionio 110, Vilnius LT - 2009, tel. 2330160, el.paštas: regina.juodkaite[at]gmail.com).


Vingio (buv. Augalų sistematikos ir geografijos) skyrius, kuris užima 7,5 ha ploto, įsikūręs Vingio parke nuo 1919 m. Nepaprastai turtingas šio skyriaus istorinis paveldas. Savo pėdsakus čia yra palikę žymieji Radvilos, kurių dėka XVI a. stiprėjo ir augo naujo tikėjimo - reformacijos daigai, buvo įkurta viena pirmųjų Lietuvos reformatų mokyklų. Nuo XVII a. vidurio iki pat XVIII a. pabaigos čia buvo įsikūrusi Vilniaus Jėzuitų akademijos vasaros poilsio rezidencija. Kartu Vingio šilas ir dabartinė skyriaus teritorija yra sietina su farmacijos mokslų pradžia, čia jėzuitų auginamos vaistažolės buvo plačiai naudojamos vaistams gaminti. Vėliau Vingio rūmus plačiai išgarsino L. Tolstojaus romane "Karas ir taika" aprašytas pokylis.
 
 
 
Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys: Tulpių (Tulipa L.) biologinės įvairovės ir vegetatyvinio dauginimosi potencialo įvertinimas Vilniaus universiteto Botanikos sode bei kitų svogūninių augalų, vienmečių, dvimečių ir daugiamečių dekoratyvinių žolinių augalų, šiltnaminių augalų bioekologija
Šiuo metu Augalų sistematikos ir geografijos skyriuje auginama daugiau kaip 3000 pavadinimų augalų: žolinių augalų lauke daugiau kaip 2000 taksonų, šiltnaminių daugiau kaip 780 pavadinimų (šiuo metu šiltnaminiai augalai iškelti į Kairėnus), 206 rožių veislės, medžių ir krūmų daugiau kaip 245 pavadinimų. Tad žiedais čia galima grožėtis ištisus metus.
 
 
Dekoratyvūs vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai augalai eksponuojami gėlynuose, o kai kurių šeimų atstovai - specialiai parinktose vietose, juose eksponuojama daugiau kaip 300 pavadinimų augalų (95 gentys, 52 šeimos). Vos nutirpus sniegui pražysta erančiai (Eranthis Salisb.), krokai (Crocus L.) (59), sniegžydrės (Chionodoxa Boiss.), kiek vėliau skleidžiasi tulpės (Tulipa L.) (243), jacintai (Hyacinthus L.) bei kiti pavasariniai svogūniniai augalai; vasarą sužydi lelijos (LiliumL.) (700), viendienės (Hemerocallis L.) (70), astilbės (AstilbeBuch.-Ham. ex D.Don); vienmečiai, dvimečiai augalai. Iki vėlyvo rudens žydi jurginai (Dahlia Cav.), astrai (Aster L.), sauleniai (Helianthemum Mill.), dekoratyvūs išlieka eraičinai (Festuca L.), miskantai (Miscanthus Andersson) ir poavižės (HelictotrichonBesser). 
Sistematikume auginama 700 pavadinimų augalų (74 šeimos, 474 gentys). Tai maža žalioji klasė, kurioje lankytojai gali susipažinti ne tik su mūsų floros atstovais, bet ir su introdukuotais augalais, kurių arealai plyti už Lietuvos ribų. Gausiausios šeimos: Asteraceae, Brassicaceae, Caryophyllaceae, Lamiaceae, Ranunculaceae, Rosaceae.
 

Zephyranthes grandiflora prasiskleidusi šiltnamyje
 
Šiltnamiuose (Kairėnuose) sukaupta vertinga augalų kolekcija, auginama daugiau kaip 780 pavadinimų augalų (109 šeimos, 330 genčių). Gausesnės šeimos: Cactaceae (73 taksonai),Crassulaceae (121), Liliaceae (33). Dėl šiltnamių avarinės būklės negalime lankytojų priimti, tačiau pavieniai lankytojai ar nedidelės grupelės apsilankiusių čia gali pamatyti agapantus (Agapanthus L'Her.), bananus (Musa L.), cikus (Cycas L.), kazuarinas (Casuarina L.), paparčius (36 taksonai), storlapius. Šiltnamiuose galima gėrėtis didingais strelicijų (Strelitzia Banks) žiedais, orchidėjomis, veltheimijomis (Veltheimia Gled), žydinčiais storlapiais ir kt.
 
 
Pavasarį puikiais žiedais pasidabinęs triskiautis migdolas (Amygdalus triloba L.)
 
Sumedėjusių augalų kolekcija buvo pradėta kaupti nuo 1920 m. Skyriuje šiuo metu auginama daugiau kaip 245 pavadinimų sumedėjusių augalų, o iš senosios medžių ir krūmų kolekcijos tebėra išlikę daugiau nei 200 pavadinimų augalų, kai kurie iš jų unikalūs Lietuvoje - Celtis glabrata, Gymnocladus dioicus (L.) K.Koch). Šalia mūsų krašto medžių ir krūmų skyriuje auga nemažai Šiaurės Amerikos sumedėjusių augalų: didžialapė kartuolė (Aristolochia durior Hill), tridyglė gledičija (Gleditsia triacanthos L.), pilkasis kėnis (Abies concolor Lindl. et Gordon), virginins kadagys (Juniperus virginiana L.) ir kt. Parke galima susipažinti su Azijos sumedėjusiais augalais: baltuoju šilkmedžiu (Morus alba L.), mandžūriniu abrikosu (Armeniaca mandshurica (Maxim.) A.K.Skvortsov), Makio ieva (Padus maackii (Rupr.) Kom. et Aliss.), margalape aktinidija (Actinidia kolomikta (Maxim.) Maxim.) ir kt. Sodo lankytojai gali pasigrožėti ir 1998 m. pasodintomis smailiadantėmis vyšniomis (sakuromis) (Cerasus serrulata (Lindl.) Buia), kurios pavasarį pasipuošia baltais ir rausvais žiedais, o rudenį raudona lapija. 
Mielai kviečiame pasivaikščioti po senąją šimtamečių liepų alėją, o pavasarį po kvapiais žiedais pasidabinusią alyvų alėją.
Kolekcijas kuruoja:
dr. Regina Juodkaitė - skyriaus vedėja. Kuruoja svogūninių augalų kolekciją, kurioje daugiau kaip 1190 pavadinimų augalų. 
Kristina Balnytė - vyr. specialistė - kuruoja šiltnaminių augalų (780 pavadinimų augalų), dekoratyvinių žolinių augalų ekspozicijas su varpiniais augalais (daugiau nei 300 pavadinimų augalų).
Egidijus Kerbelis - vyr. specialistas - kuruoja rožyną (206 rožių veislės) bei prižiūri dendrologinę kolekciją.