Diktonas, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „susijęs su Dikto kalnu“ arba „kilęs iš Dikto kalno“. Tai nurodo vietą, kurioje augalas augo. Pasak legendos, graikų dievo Dzeuso motina Rėja, norėdama apsaugoti kūdikį nuo jo tėvo Krono, paslėpė Dzeusą Kretoje, Dikto (Dikti) urve. Todėl ši vieta buvo laikoma šventa ir svarbi mitologiniame kontekste, tuomet diktonas, augantis šioje teritorijoje, buvo laikomas ypatingų savybių turinčiu augalu. Diktonas anglų kalboje dar vadinamas dujiniu augalu (angl. gas plant). Kaip rodo pateiktas pavadinimas, augalas pasižymi neįprasta savybę. Ypatingai karštomis vasaros dienomis tam tikros augalo dalys išskiria lakiąsias medžiagas, kurios skleidžią citrusinį kvapą. Būtina atkreipti dėmesį, kad prisilietus prie augalo gali pasireikšti odos nudegimai, tačiau be to rūšims būdingas kitas išskirtinumas. Lakiosios medžiagos gali užsiliepsnoti. Jei oro temperatūra pakyla pakankamai aukštai ir kas nors priartina degtuką prie šio augalo, aliejai, dengiantys jo audinius, akimirksniu užsiliepsnoja. Tačiau jie sudega taip greitai, kad augalui tai visiškai nekenkia. Manoma, kad išskiriamos lakiosios medžiagos turi tam tikrą paskirtį. Tyrimais nustatyta, kad išskiriamoje medžiagoje yra degios organinės medžiagos, vadinamos izoprenu. Izoprenai padeda apsisaugoti nuo patiriamo karščio streso. Tai patvirtina ir faktas, kad šias medžiagas gamina ir išskiria karštomis vasaros dienomis.
Tiriant Dictamnus genties augalus buvo nustatyta, kad jie įvairiose augalo dalyse kaupia daugiau nei 100 cheminių medžiagų, įskaitant alkaloidus (lapuose, stiebuose), flavonoidus (žieduose, lapuose), seskviterpenoidus (eteriniuose aliejuose), kumarinus, fenilpropanoidus ir daugelį kitų. Tačiau pabrėžiama, kad šios genties augalai yra pavojingi. Dažniausiai literatūroje aprašomi fitofotodermatitą sukeliantys Dictamnus albus. Fitofotodermatitas, tai yra reakcija odoje, atsirandanti dėl augalo fototoksinių cheminių medžiagų, bei ultravioletinių (UVA) spindulių sąveikos. Foto-toksines reakcijos gali būti įvairaus laipsnio odos nudegimai: iššoka vandeningos pūslės, audiniai patinsta, pūslėms pratrūkus, susidaro sunkiai gyjančios žaizdos; joms užgijus, lieka randai.
Dictamnus genties, rūtinių šeimos (Rutaceae) augalai – daugiamečiai, žoliniai 60–90 cm aukščio, kylančiais stiebais augalai. Stiebai apaugę stačiais paprastais ir liaukiniais plaukeliais. Karštomis vasaros dienomis išskiria malonų citrininį kvapą. Lapai pražanginiai, apatiniai ištisiniai, viduriniai ir viršūniniai neporomis plunksniški. Lapeliai lancetiški arba kiaušiniški, smulkiai dantyti. Žiedynai kekės tipo. Žiedai dvilyčiai, netaisyklingi, apie 3–4 cm skersmens, penkialapiai, su ilgais kuokeliais. Vaisius – trumpakotė, penkiaskiautė dežutė, kuri nokdama sprogsta ir išbarsto sėklas. Sėklos apie 4 mm ilgio, kiaušinio formos, juodos ir blizgančios.
Gentyje yra kelios rūšys paplitusios Pietų, Vidurio ir Rytų Europoje, Rytinėje Azijoje iki Himalajų kalnų. Lietuvoje dažnai galima sutikti dvi rūšis: Dictamnus caucasicus ir baltasis diktonas (Dictamnus albus).
Baltasis diktonas (Dictamnus albus)
Daugiametis, 60–100 cm aukščio žolinis augalas. Formuoja storius šakniastiebius. Šios rūšies stiebas status, tvirtas, padengtas liaukiniais plaukeliais. Apatiniai lapai beveik bekočiai, paprasti, maži, atvirkščiai kiaušiniški, viduriniai ir viršutiniai neporomis plunksniški, sudaryti iš 9–11, beveik bekočių, kiaušiniškių arba lancetiškų lapelių. Lapeliai dantyti. Žiedai sutelkę į paprastas ar sudėtines stačias kekės. Žiedai apie 2,5–3 cm skersmens, netaisyklingi, baltos spalvos. Žydi nuo VI vid. Žiedai sukrauti paprastose arba sudėtinėse, aukštyn nukreiptose kekėse. Taurėlapiai 5, linijiški pailgi, 8–10 mm ilgio. Vainiklapiai 5, plačiai lancetiški. Žiedai skleidžia citrusinį kvapą. Vaisius — trumpakotė penkiaskiautė dėžutė, kuri nokdama sprogsta ir išbarsto sėklas. Sėklos kiaušinio formos, juodos ir blizgančios, 4 mm ilgio. Natūraliai auga atvirose teritorijose. Mėgsta laidžias vandeniui dirvas, saulėtas arba pusiau pavėsingas vietas. Dažniausiai dauginami sėklomis, kurias reikia stratifikuoti. Sėjama 1 cm gyliu, kas 15 cm. Į nuolatinę vietą sodinami trečiaisiais metais, 40 cm atstumais. Pražysta 3–4 metų amžiaus. Galima dauginti ir auginiais. V–VI mėnesiais nupjaunami 5–6 cm ilgio ūgliai iš apatinės stiebo dalies. Diktonai vienoje vietoje gali augti 10 ir daugiau metų. Paplitęs Vidurio, Pietų ir Rytų Europoje.
Ši rūšis tinka kaip foninis augalas su žemesniais daugiamečiais augalais. Jis taip pat dera su vilkdalgiais, aguonomis ir bijūnais. Pietinės Kanados dayje ir JAV baltasis diktonas yra drugio Papilio cresphontes lervų maisto šaltinis.
Dictamnus caucasicus
Daugiametis, 60–100 cm aukščio žolinis augalas. Formuoja storus šakniastiebius. Stiebas status, tvirtas, padengtas liaukiniais plaukeliais. Lapai pražanginiai, plunksniški. Žiedai iki 3 cm skersmens, netaisyklingi, rausvos spalvos, penkialapiai su ilgais kuokeliais. Žydi VI–VII mėn. Vaisius — trumpakotė penkiaskiautė dėžutė, kuri nokdama sprogsta, išbarstydama sėklas. Sėklos kiaušinio formos, juodos. Diktonai mėgsta laidžias vandeniui dirvas, saulėtas arba pusiau pavėsingas vietas. Dauginami sėklomis. Sėjama ką tik surinkus, pavasarį sėjant sėklas reikia stratifikuoti. Sėjama 1 cm gyliu, kas 15 cm. Į nuolatinę vietą sodinami trečiaisiais metais, išlaikant 40 cm atstumus. Diktonai nepersodinti vienoje vietoje gali augti daugiau nei 10 metų. Svarbu, kad mišriuose gėlynuose būtų auginami toliau nuo krašto, sunkiau pasiekiamoje vietoje.
Parengė L. Galinskaitė 2025
