Pupinių (Fabaceae) šeimos 10-20 cm aukščio sumedėjęs, besidriekiantis, daugiastiebis, kiliminis raipstas.

Stiebai gulsti, truputi kylantys, briaunuoti, žali; jauni plaukuoti, senesni neplaukuoti.

Lapai paprasti 0,8-2 cm ilgio, nuo atvirkščiai kiaušiniškų iki lancetiškų, pilkšvai žali; viršuje pliki arba truputį plaukuoti.
Žiedai aukso geltonumo 1,2-1,4 cm ilgio, susitelkę po 1-4 lapų pažastyse. Žydi gegužės-birželio mėn.

 

Vaisiai - ankštys 2-3 cm ilgio, pailgos, suplotos, juodai rudos, plaukuotos, su 3-6 kiaušiniškomis, plokščiomis, juodai rudomis sėklomis.

Tėvynė: Vidurio ir Pietvakarių Europos kalnai.
Augimvietės: neturtintos maisto medžiagomis pievos, sausi ir uolėti šlaitai bei šviesūs miškai. Auga šarminiuose, kalkingose dirvožemiuose. Sutinkami iki 2000 m virš jūros lygio.

Tinkamos auginimo sąlygos: atvira, saulėta vieta; sausi, nerūgštūs (pH 6,5-7,5), lengvi ir vidutinio sunkumo dirvožemiai.
Sodinami 60-70 cm atstumu.

Priežiūra: anksti pavasarį truputį apgenėti, tręšti subalansuotu NPK kiekiu; žiemoja nepridengti. Saugoti augalus nuo kiškių, todėl besniegėmis žiemomis rekomenduojama raipstus pridengti eglišakėmis arba agroplėve.

Dauginimas:
-sėklomis - pavasarį gegužės mėn. (prieš sėją sėklas pamirkyti šiltame vandenyje kol išbrinks) išsėti į puodus arba dėžutes;
-auginiais - po žydėjimo (liepos-rugpjūčio mėn.).

Ligos ir kenkėjai pasitaiko retai. Kartais raistų lapus ir stiebus pažeidžia dėmėtligė (pasirodo rudos dėmelės) ir tikroji miltligė (pasirodo baltos tartum miltai apnašos).

Apsaugos priemonės:
-agrotechninės - tręšti padidintu kalio trąšų kiekiu (didina atsparumą ligoms), sodinti tinkamais atstumais ir laiku genėti raipstus;
-cheminės - tikrajai miltligei naikinti naudoti preparatą tiovitą, o dėmėtligei naikinti - bordo mišinį, pasireiškus pirmiesiems ligos požymiams.

Panaudojimas: tinka sodinti į alpinariumus, rokariumus, kuriant žemaūgių ir kiliminių augalų derinius sodeliuose ir žaliuosiuose kampeliuose.