Augalų gentys - Šilauogė

Sodinė šilauogė (Vaccinium x covilleanum Butkus et Pliszka) – teorija ir praktika

Šiuo metu jau rečiau besutiksi neskanavusį nuostabių sodinės šilauogės uogų, jei ne Lietuvoje išaugintų, tai atvežtinių. Ir nė vieno, kuriam jos nepatiktų ir kuris netiestų rankos paimti  nuo vaišių stalo dar vieną, paskutinę, o paskui dar ir dar…Bet iš jų tik labai nedaugelis žino, kaip atrodo krūmas ant kurio tos uogos sirpsta, kaip jas auginti ir prižiūrėti. Kultūra iš tiesų patraukli: vertingos skanios uogos, dar vadinamos “jaunystės”, “ateities”, “XXI amžiaus”, “akių” uogomis, dekoratyvi visais metų laikais. Pavasarį džiugina baltais ąsotėlio ar varpelio formos žiedais, vasarą ir rudens pradžioje krūmai pasipuošia mėlynomis uogų kekėmis, orams atšalus, rudenį atkreipia dėmesį dėl ryškesne ar blyškesne raudona spalva nusidažiusių lapų. Savaip krūmai gražūs ir žiemą, kai baltame sniego fone išryškėja spalvingi stiebai ir šakos.

 

 

 

 

Pavadinimas
Sodinė šilauogė Vaccinum x covilleanum  Butkus et Pliszka atkeliavo pas mus iš Šiaurės Amerikos. “Ši kultūra – tai kultigeninė sudėtingų tarprūšinių hibridų grupė, jungianti veisles, išvestas kryžminant dažniausiai 3-4 Šiaurės Amerikos šilauogių rūšis:
- aukštają (Vaccinum corymbosum L.),
- pietinę (V. formosum Andrews) ,
- siauralapę (V. angustifolium Ait.),
- rykštinę ( V. virgatum Aiton).
Nežiūrint to, kad tai yra kelių rūšių hibridai, literatūros šaltiniuose šios veislės iki šiol paprastai buvo priskiriamos aukštajai šilauogei (Vaccinum corymbosum L.). Tačiau tai nesuderinama su tarptautiniais botanikos bei kultūrinių augalų nomenklatūros kodeksais, kur reikia arba nurodyti tarprūšinių hibridų formulę (sodinėms šilauogėms tai padaryti būtų labai sudėtinga), arba suteikti jiems kuopinį (collective) pavadinimą, susidedantį iš genties pavadinimo ir kuopinio epiteto. Todėl V tarptautiniame Vaccinium kultūros simpoziume, vykusiame 1993 m. Australijoje, buvo pasiūlyta šiai  kultigeninei grupei suteikti V. x covilleanum pavadinimą (dr. Frederic Vernon Coville, kuris pirmasis gavo šiuos hibridus garbei). Šis pavadinimas yra galiojantis, kadangi, kaip to reikalaujama minėtų kodeksų, paskelbtas su diagnoze lotynų kalba (Acta horticulturae,1993)“ (Lietuvos pomologija, II tomas, 1996 m.).


Istorija
Sodinių šilauogių kultūros pradininkais laikomi dr. Frederikas Vernonas Kovilis (Frederick Vernon Coville) ir Elizabeta Vait (Elizabeth White), jų darbų pradžia - 1906 m., JAV. Pirmosios veislės buvo atrinktos iš natūraliose augavietėse augusių Vaccinium corymbosum (veislė `Brooks`), Vaccinium angustifolium (veislė `Russell`), Vaccinium formosum (veislė `Rubel`) krūmų.  1911 m. sukryžmintos `Brooks` bei `Russel` veislės ir 1913 m. gauta pirmoji hibridinė veislė `Gruenfild`, sukurta dviejų augalų dirbtinio kryžminimo būdu. Kitos pirmosios kultūrinės hibridinės veislės – `Pioneer`, `Cabot`, `Katharine` - tai pirmosios kartos Vaccinium corymbosum ir Vaccinium formosum hibridai, atiduotos auginimui 1920 m. Iki 1937 m. F. V. Kovilis  sukūrė 15 sodinės šilauogės veislių. Vėliau šilauogių selekcijos darbus tęsė G. M. Darou (George Darrow) ir 1939 - 1959 m. buvo sukurta dar 15 veislių.
Kanadoje šilauogių veislių tyrimai bei jų selekcija buvo vykdomi 1926-1930 m.
Europoje eksperimentinis Šiaurės Amerikos šilauogių veislių auginimas pradėtas 1923 m., Vokietijoje 1929 m. Iki II pasaulinio karo veislių tyrimai  vykdomi Anglijoje, Danijoje, Austrijoje, selekcijos darbai – Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Airijoje, Škotijoje, Suomijoje, Jugoslavijoje. 1964 m. buvo įkurta grupė “Vaccinium genties uoginė kultūra Europoje”, pagal kurios paruoštą programą 1969-1970 m. buvo pradėti 12 šilauogių veislių tyrimai Škotijoje, Italijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Apie 1970 m. šilauogės pradėtos auginti  Japonijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Dabartiniu metu jas augina ir Pietų Afrikoje. Kaimyninėse šalyse šilauogių veislių tyrimai pradėti : 1964 m. tuometinės Tarybų Sąjungos Mokslų akademijos botanikos sode Maskvoje, 1974 m. Latvijoje, 1980 m. Baltarusijoje. Lietuvoje nuo 1969 m. pirmieji ją tyrė ir populiarino Botanikos instituto mokslo darbuotojai dr.Zofija ir dr.Vytautas Butkai. Nuo 1986 m. jų iniciatyva pradėti siauralapės šilauogės  tyrimo darbai.
1980 m.  buvo užregisrtuotos 59, dabartiniu metu žinoma daugiau nei 150 sodinės šilauogės veislių. Jos sukurtos ne tik JAV, bet ir Vokietijoje, Suomijoje,Švedijoje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Lenkijoje, na o dabar jau ir Lietuvoje.
“Paskutinėmis 2011 m. dienomis VDU Kauno Botanikos sodas iš Lenkijos gavo patvirtinimą, kad sodinių šilauogių veislės “Danutė” (klonas Nr.17) ir “Freda” (klonas Nr.11) , kurios 2008 m. buvo perduotos atestavimui Lenkijos Centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymų taryboje (COBORU), sėkmingai perėjo tarptautinę ekspertizę ir atitinka visus veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimus” (“Mano ūkis”, 2012 m.).  Belieka pasidžiaugti hab.dr. R.Daubaro ir dr.L.Česonienės bei jų skyriaus darbuotojų gražiais pasiekimais, kurių dalis priklauso ir šviesaus atminimo mokslininkei dr. Danutei Budriūnienei. 2002 m. jos su bendraautoriaus išleistoje knygelėje „Sodinė šilauogė“ rašoma : “VDU Kauno botanikos sode buvo vykdoma žemaūgės šilauogės selekcija. Atrinkti perspektyvūs selekciniai numeriai 16 ir 17 (autorė –Danutė Budriūnienė). Jie pasižymi gero skonio uogomis, dideliu derliumi, lengvai dauginami atžalomis.“ Gaila, kad Botanikos institute ilgalaikio mokslininkų dr. V. ir  dr. Z. Butkų bei jų darbų tęsėjos dr. E. Stackevičienės  rezultatai nebuvo vainikuoti tokia pergale, o juk tikrai turėjo vertingų klonų, kurie iki šiol ir liko numeriniais pavadinimais.


Morfologija
Sodinė šilauogė – tai vasaržalis krūmas stačiais ar kiek išlinkusiais žaliais su gelsvu ar rudu atspalviu arba  rudais su rausvu atspalviu stiebais. Krūmo aukštis, augimo forma, tankumas labai priklauso nuo veislės ir auginimo agrotechnikos.
Lapai –  tamsiai žali, lygiu blizgiu paviršiumi, lygiakraščiai arba dantyti, elipsiški arba ovalūs, trumpais lapkočiais.
Žiedai – varpelio arba ąsotėlio formos, spalva varijuoja nuo baltai žalsvų, baltai rausvų iki visiškai baltų, išsidėstę įvairaus dydžio kekėse. Žydėti pradeda gegužės mėn. pirmoje pusėje ir žydi 3-4 savaites.

Vaccinium genties augalų žiedo sandara (K.R.Robertson, Illinois Natural History Survey)

Sodinių šilauogių uogos noksta palaipsniui, spalva iš žalsvos pereina į šviesiai violetinę, vėliau - tamsiai violetinę, paskui uogos mėlynuoja ir pilnai prinokusiomis laikomos tos, kurios 7 -10 dienų jau yra mėlynos. Jos skanios, saldžiarūgštės, bet priklausomai nuo veislės gali būti saldesnės arba rūgštesnės. Uogų skonis truputį primena mėlynes ir vaivorus. Uogos kekėje prinoksta ne vienu metu, dažniausiai pirmosios prinoksta didžiausios uogos, esančios kekės viršūnėje, paskutinės kekėje uogos dažniausiai būna smulkesnės, kai kurių veislių net dvigubai.  Uogų dydis priklauso nuo veislės, dažniausiai jos būna 1,4-2,1 cm skersmens, tačiau  pavienės uogos gali būti žymiai didesnės. Derėjimo metu uogos nuo krūmo skinamos 3 - 5 kartus.


 

Suaugusio krūmo šaknų sistema – kelios pieštuko storio inkarinės šaknys (siekia 60-80 cm gylį) ir plonos siūliškos siurbiančios šaknys , išsidėsčiusios viršutiniame 10-20 cm sluoksnyje. Šilauogių šaknys neturi šakniaplaukių, jų vaidmenį atlieka grybų hifai, kurie aprūpina augalą vandeniu , azotu  bei kitom mineralinėm medžiagom, o pats grybas iš augalo gauna angliavandenius. Tokia augalo bei grybo abipusė nauda arba simbiozė vadinama mikorize. Mikorizė būdinga visiems erikinių (Ericaceae ) šeimos atstovams.

Sodinės šilauogės grupuojamos:
•   Pagal krūmo aukštį:
 – žemaūges – iki 0,7 m (`Top Hat`),
 – pusiau aukštaūges – 0,7-1,2 m (`Northland`, `Northcountry`, `Northblue`),
 –aukštaūges – virš 1,2 m (`Bluecrop`, `Bluehaven`, `Jersey`, `Woodard`, `Coville`);
•   Pagal  uogų prinokimo laiką:
 – ankstyvas – liepos vidurys ir pabaiga
`Weymouth`, `Patriot`,`Earliblue`,`Duke`,`Spartan`, `Sunrise`, `Reka`, `Nui`, `Puru`, `Bluetta`, `Elizabeth`, `Bluejay`,` `Northblue`, `Woodard`.
 – vidutinio ankstyvumo – liepos pabaiga - rugpjūčio vidurys
`Bluecrop`, `Aron`, `Bluehaven`,`Ama`,`Improved Stanley`,`Gretha`,`Toro`,`Chandler`,`Gila`, `Meader`, `Rancocas`, `Ama`, `Heerma`,  `Berkeley`, `Denise Blue`, `Blueray`, `Northland`, `Northcountry`.
 – vėlyvas – rugpjūčio pabaiga - spalio vidurys
`Darrow`, `Coville`, `Bluegold`, `Brigitta`, `Nelson`,`Herbert`, `Lateblue`, `Brigitta Blue`, `Scammell`, `Jersey`, `Dixi`, `Elliot`.
Šilauogė - dekoratyvus, vertingas, bet ir priežiūros bei tam tikrų auginimo sąlygų reikalaujantis augalas.

Auginimui būtinos sąlygos:
•    dirvožemis - tinkamo rūgštingumo ( pH 4,3-4,8) purūs durpių arba durpių ir smėlio, priesmėlio dirvožemiai, kuriuose apie 4 % ir daugiau sudaro organinės medžiagos;
•    drėgmė - saikingai ją mėgsta. Perteklius, kai vanduo kelias paras telkšo paviršiuje, augalui pražūtingas. Gruntinio vandens gylis turėtų būti 40 - 60 cm;
•    šviesa – tai atvirų saulėtų vietų uogakrūmis, kurį gerai būtų sodinti užuovėjoje.
Šilauogių krūmai vienoje vietoje gali augti apie 30 ir daugiau metų, todėl vietos parinkimas ir tinkamas pasodinimas padės išvengti ateityje kylančių problemų.


Sodinimas
Sodinimui geriausia kasti 1,0x1,0 m dydžio ir apie 0,6 m gylio duobes, pilti į jas mišinį  iš aukštapelkinių durpių, spygliuočių pjuvenų (papuvusių) ir rupaus smėlio (ne šarminio) be molio dalelių santykiu 4:1:1. Pilti mišinį į duobę geriausia dalimis, kiekvieną kartą suslegiant substratą, paskui gerai sulieti vandeniu, kad durpė pilnai įmirktų. Sodinti krūmus vieną nuo kito 1,5 – 2,0 m atstumu, paviršių užmulčiuoti 5-10 cm sluoksniu spygliuočių pjuvenomis (papuvusiomis) arba medžio žievėmis.  Mulčiavimas būtinas ir labai svarbus augalo gerovei – palaiko drėgmę, pastovią dirvos temperatūrą, apsaugo šaknis nuo iššalimo, nuo piktžolių, nuo išdžiūvimo. Mulčas substratą padaro purų ir pralaidų orui, jis išlieka geros struktūros. Mulčiuotos dirvos temperatūra aukštesnė žiemą ir žemesnė vasarą. Galima sodinti ir tiesiog į aukštapelkines durpes, bet pjuvenos bei smėlis daro substratą puresniu, labiau laidžiu orui, o šilauogėms tai būtina.Plantacijų sodinimui kasami grioviai, užpilami tinkamu substratu, įrengiama lašelinė paviršinė laistymo sistema, kai vamzdžiai klojami paviršiuje ir prie kiekvieno krūmo padaroma laistymo anga. Reikia dar ir laistymo iš viršaus uogakrūmių apsaugai nuo pavasarinių šalnų. Sodinama kas 1-1,5 m, paliekant 2-3 m tarpueilius.

Paruoštas sodinimui griovys


Priežiūros darbai
•    Ravėjimas. Piktžolių mažiau augs, jei kasmet  krūmą mulčiuosime. Jei piktžolės visdėlto auga, geriau ravėti plotą po krūmu rankomis, nes šaknys paviršinės ir naudodami įrankius galime jas pažeisti.

•    Tręšimas. Metus po pasodinimo augalo netręšti. Vėliau kasmet pavasarį tręšiama amonio sulfatu, geriausia įterpiant jį per kelis kartus, bet ne vėliau kaip po žydėjimo – 35g mažesniam, 55g dideliam krūmui (tai visas kiekis), rudenį, nurinkus derlių – kalio sulfatu -10-20 g ir superfosfatu – 20-50 g krūmui.
•    Genėjimas. Šilauoges būtina nuolatos genėti, nes genėjimas padeda reguliuoti krūmo augimą ir tankumą, užtikrina nuolatinį kokybišką uogų derlių, pagerina mikroklimatą krūmo viduje. Genėti geriausia anksti pavasarį prieš pumpurų brinkimą, saulėtu sausu oru, didesnes žaizdas patepant sodo tepalu ar kita dezinfekuojančia priemone. Gerai būtų po genėjimo nupurkšti krūmus fungicidais, jei yra tinkama fungicidų veikimui oro temperatūra, nenumatomi krituliai. Nugenėtos šilauogės žydi truputį vėliau, sustambėja uogos, tų metų derlius sumažėja, bet sekančiais metais žymiai išauga. Genima paliekant krūme 6-8 skirtingo amžiaus stiebus. Šilauogių veislės skiriasi krūmo augimo pobūdžiu, naujų stiebų priaugimo intensyvumu, todėl veisles rekomenduojama suskirstyti į grupes, pagal kurias reguliuojamas genėjimas (R.Antanaitienė ir kt., 2009 m.):
1 grupė – į plotį besiplečiančios veislės (`Patriot`, `Weymouth`, `Coville`, `Berkeley` ir kt.) – genima išorinė krūmo dalis;
2 grupė – daugiausia statmenus stiebus formuojančios veislės (`Bluecrop`, `Blueray`, `Collins`, `Darrow`,`Jersey` irk t.) – šių veislių krūmai linkę sutankėti, todėl daugiausia išgenimi krūmo viduje išaugę stiebai;
3 grupė – stipraus augumo veislės (`Earlyblue`, `Herbert` ir kt.) – jos gerai dera, kai išgenimi senesni stiebai, paliekant jaunus ūglius;
4 grupė – silpno augumo veislės (`Bluetta` ir kt.) – šioms veislėms būdinga formuoti daug trumpų silpnų ūglių, todėl sumažėja krūmo produktyvumas. Genint tokias veisles, šalinami ploni ir trumpi (plonesni nei 3 mm diametro ir trumpesni nei 15 cm) ūgliai.
•    Kova su ligomis ir kenkėjais.
Saugantis ligų pirmiausia reikia atrinkti sveikus sodinukus. Jie turi turėti tvirtus, gerai išsivysčiusius ūglius su sveikomis viršūnėlėmis, lapai ir stiebai turėtų būti be dėmių. Didžiausius nuostolius šilauogynams padaro grybinės ligos, kurios pažeidžia įvairias augalo dalis: stiebus, jaunus ūglius, lapus, žiedus ir uogas. Pavojingiausių ligų sukėlėjų grybiena formuojasi gilesniuose audiniuose. Labiausiai paplitusios ligos – stiebų deguliai (sukėlėjas Fusicoccum putrefacens Shear), vėžys (sukėlėjas Phomopsis vaccinii Shear), kekerinis puvinys (sukėlėjas Botrytis cinerea Pers.), filostikozė (sukėlėjas Phyllosticta vacinii), moniliozė (Monilia vacinii) ir kt.  

Stiebų deguliai                               Vidurvasaryje dėl stiebų degulių  nudžiūvusi šaka     

Kovojama su grybinėmis ligomis, naudojant įvairius fungicidus, su kenkėjais – insekticidus, tačiau tinkamu laiku ir tirpalai turėtų būti mažų (0,1 – 0,2 %) koncentracijų, nes juk patys uogas valgysime ir vaišinsime draugus.
•    Paukščių ir žvėrelių žala.
Iki 2010 m. mūsų botanikos sode paukščiai žalos sodinėms šilauogėms nedarė, todėl apie jų apsaugą tinklais tikrai negalvojome, tačiau 2010 m. uogoms sunokus, iš pradžių šilauogėmis smaguriavo pavieniai strazdai, vėliau jų būrys gausėjo, daroma žala didėjo: uogos buvo iškapojamos ant krūmo belesant, daug jų nubyrėdavo, po kiek laiko buvo sulesamos ir nubyrėjusios. Nieko nepadėjo jų vaikymas iš šilauogyno, netekome apie trečdalio derliaus kai kurių veislių nenuskynėme nė vienos uogos, beliko tušti krūmai. Jei tokie antpuoliai kartosis, reikės uogų nokimo metu tiesti tinklus. Šilauogių uogomis mėgsta pasmaguriauti ir žvėreliai (pvz., lapės), bet žymesnių nuostolių jie nepadaro. Nebent žiemos metu kiškiai gali nugraužti jaunų krūmelių ūglius, dažniausiai vienmečius, todėl vertėtų juos pridengti eglišakėmis ar aptverti tinkline tvorele.

Uogų naudingumas

Šilauogės - “jaunystės” uogos, nes jose sukaupiamas didžiausias antioksidantų kiekis. Farmacijos daktaras Ronald L. Prior  (JAV Žemės ūkio  skyriaus Žmogaus mitybos dėl senėjimo tyrimo cenras) iš tirtų 43 šviežių uogų, daržovių bei vaisių pavyzdžių nustatė, kad šilauogėse aptikta daugiausia antioksidantų, todėl jos sėkmingai gali būti naudojamos, kovojant ir užkertant kelią vėžiniams susirgimams. Po šilauogių tame sąraše buvo išvardintos gervuogės, česnakai, lapiniai kopūstai, žemuogės.  2009 m. JAV žurnalas “Forbes” paskelbė sveikiausių pasaulyje maisto produktų penketuką, kuriame pirmoje vietoje yra šilauogės, po jų - lašiša, brokoliai, spanguolės ir žalioji arbata.
Uogos vertinamos dėl daugelio jose esančių naudingų veikliųjų medžiagų. Jos nesukelia ir net palengvina esamas alergijas. Liaudies medicinoje (ne lietuvių) minima, kad šilauogė gydo 5 vėžinius susirgimus: prostatos, krūties, stemplės, storosios žarnos ir skrandžio. Žurnale „Cancer Causes Control" (JAV) paskelbto tyrimo išvadose teigiama, jog  A, C, E vitaminų ir folio rūgšties vartojimas siejamas su 24-30 procentų mažesne rizika susirgti gaubtinės žarnos  vėžiu. Dideliu vitaminų kiekiu šilauogės tikrai nepasižymi, jų turi nedaug, bet įvairių, ypač B grupės.  Sultys gali būti naudojamos kaip vaistas, sergant bronchitu, sloga. Uogų  nuoviro kompresais gydoma egzema, nudegimai, negyjančios opos.

Sodinių šilauogių veikliosios medžiagos
•   organinės rūgštys: gintaro, citrinos, chino, elago;
•   vitaminai A,E,C – natūralūs antioksidantai;
•   angliavandeniai, kurių 50 % sudaro fruktozė ir 49% gliukozė – tinka diabetikams;
•   pektinai-suriša ir pašalina iš organizmo sunkiuosius metalus, radioaktyvias medžiagas;
•   antocianinai (nuo 100 iki 500 mg %) – stiprina regėjimą, mažina akių nuovargį, saugo nuo glaukomos ir kataraktos, Japonijoje šilauogės vadinamos „akių“ uogomis, mažina įvairius uždegimus;
• fenoliniai junginiai - apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, stabdo senėjimo procesus, pasižymi antikancerogeniniu, antisklerotiniu, antiuždegiminiu veikimu, didina atsparumą radiacijai, stiprina kraujagysles, reguliuoja vidaus sekrecijos liaukų darbą;
•   įvairios bioaktyvios medžiagos – gerina apetitą ir žarnyno darbą, saugo nuo šlapimo takų uždegimo ir mažina jų infekcijos riziką;
•   vertingas vitaminas K - pagrindinė jo funkcija - reguliuoti kraujo krešėjimą, taip pat kaulų formavimąsi ir gijimą,  jis dalyvauja gliukozės pavertime į glikogeną. Naujausiais Japonijos ir Amerikos mokslininkų duomenimis nustatyta, kad  vitaminas K tirpina ant kraujagyslių sienelių susikaupusį cholesterolį ir kalcio nuosėdas, o ištirpintas medžiagas perneša į kaulus ir, tokiu būdu, organizmą saugo nuo osteoporozės;
•  folio rūgštis - svarbi baltymų apykaitai, nukleorūgščių sintezei, augimo ir vystymosi procesams, taip pat dalyvauja ląstelių dalijimosi ir atsinaujinimo procesuose. Kartu su vitaminu B12 folio rūgštis reikalinga raudonųjų kraujo kūnelių brendimui kaulų čiulpuose. Folio rūgštis būtina normaliam vaisiaus vystymuisi, padeda išvengti išsigimimų.
•     kalis sudaro apie 50 % visų makroelementų, jis naudingas širdžiai ir kraujagyslėms, raumenims, daugelio ferment veiklai, reguliuoja kūno skysčius ir rūgštis, mažina nuovargį, didina energijos lygį;.
•    dideli kiekiai geležies ir mangano. Geležis reikalinga kraujui, ląstelių veiklai, audiniams, nervų sistemos veiklai. Manganas – elementas, dalyvaujantis organizmo medžiagų apykaitoje, įeina į daugelio fermentų sudėtį.
Optimali šilauogių norma per dieną – 100 g uogų , per metus 36, 5 kg – 6 kibirai .

 Cheminė uogų sudėtis

Medžiaga

100g šviežių uogų (mg) (pagal Highbush Blueberry Production Guide, NRAES -55, 1992)

 
100g šviežių uogų (mg)

(pagal JAV Maisto instituto duomenis, Nr.17, 2004)

Kalcis
6,21
6,0
Geležis
0,17
0,28
Kalis
88,97
77,0
Fosforas
10,34
12,0
Natris
6,21
1,0
Magnis
4,83
6,0
Zinkas
0,11
0,16
Manganas
0,28
0,34
Varis
0,06
0,06
Vitaminas C
13,03
9,7
Vitaminas B1
0,05
0,04
Vitaminas B2
0,05
0,04
Vitaminas B3
0,36
0,42
Vitaminas B5
 
0,093
0,12
Vitaminas B6
 
0,036
 

0,05

Vitaminas B9
6,41

0,006

Vitaminas A
0,29
54 I.U.
 
 

Vitaminas  E  0,57

 
 
Selenas 0,0001

 Šilauoges geriausiai valgyti šviežias, nes tada visų gerųjų substancijų aktyvumas didžiausias. Visi perdirbimo procesai, tokie kaip virimas, kepimas, džiovinimas, ar šaldymas sumažina šių junginių aktyvumą net iki 50-60%.

Sodinių šilauogių plantacijų auginimas pasaulyje
Sodinės šilauogės auginamos visame pasaulyje. JAV yra jų auginimo ir veislių kūrimo pradininkė, kurioje ir dabar yra didžiausios daugiau nei 25 000 ha plantacijos (2008 m.), kitų autorių duomenimis, 28 000 ha. Sparčiai plečiasi šilauogynai Kinijoje – 10 000 ha (2008 m.). Europoje intensyviu šilauogynų kūrimu per trumpą laiką pasižymėjo Lenkija, kuri per penkerius metus beveik padvigubino šilauogynų plotus. Ji jau aplenkė Vokietiją, kuri ilgą laiką pirmavo Europoje pagal auginamų šilauogynų plotus bei suvartojamų uogų kiekį.

  ( R.Antanaitienė ir kt., 2009)


Diagrama paimta iš žemiau parodytos knygos, kurioje gausu informacijos apie tris uogines kultūras. Išleido “Ūkininko patarėjas”, Kaune, 2009 metais, 120 psl. apimties.


Kitų autorių duomenimis, kai kurios reikšmės skiriasi nuo šioje diagramoje pateiktų: Naujojoje  Zelandijoje nurodoma 500 ha plantacijų, Pietų Afrikoje -1000 ha, Autralijoje – 800 ha.
Sodinės šilauogės taip pat auginamos ir Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje.
Lietuvoje auginama apie 30 ha sodinių šilauogių. Augintojų sąrašas tikrai nėra baigtinis, bet čia pateikiami kai kurie jų ir jų plantacijų dydis (pagal skelbtą medžiagą įvairiuose informacijos šaltiniuose):
•    UAB “Jūsų sodui” (direktorius P.Basalykas), Varėnos raj. Dargužių km. – 10 ha, apie 30 000 uogakrūmių;


(T.Buckaus nuotrauka, 2009 m.)

•    Vladas Letukas, Šilalės raj. Žvilių km. – 5 ha, 10 000 krūmų;
•    Ona Sungailienė, Šilalės raj. Senojo Obelyno km.-  3 ha, 8 000 krūmų;
•    Feliksas Šlėvė, Radviliškio raj. Velžių km;
•    Giedrė Kairiūkštytė, Kaišiadorių raj.- 1 ha, 1 200 krūmų;
•    Pranas Vėlavičius, Šilalės raj. Virgininkų km., apie 1 ha, 2 500 krūmų;
•    Nijolė ir Algirdas Kreizai, Lazdijų raj. Šventežerio km., 540 krūmų;
•    Rimas Statkevičius, Rokiškio raj. Moškėnų km., 0,5 ha;
•    Alfonsas Narbutas, Panevėžys;
•    Dalia ir Jonas Vizgaičiai, Kauno raj. Dievogalos km., 1 ha;
•    Vincas Venclauskas, Vilkaviškio raj. prie Pajevonio ekologinis ūkis, 2,2 ha;
•    Vytas Šlekys, Biržų raj. Kilučiai;
•    Genadijus Barišauskas, Trakų raj.


Ankstyvoji aukštaūgė veislė `Patriot`

Literatūros duomenys
Veislė sukurta JAV 1954 m., kryžminant `Earlyblue` x US – 3 ( `Dixi` x Michigan LB – 1), auginama nuo 1976 m. Krūmai vidutinio augumo, 1,2-1,8 m aukščio, nuo gausaus derliaus išlinksta šakos.  Lapai vidutinio dydžio, ovalūs. Išsiskleidę žiedai - balti, pumpurai – rausvi.  Uogos  labai stambios, ropiškos, mėlynos su didele vaškine apnaša, gero saldžiarūgščio skonio, žalsvu minkštimu, atsparios laikymui ir transportavimui. Uogų kekės didelės, gana tankios.  Veislė derlinga, atspari žiemą.  Neigiamos savybės – uogos derėjimo pabaigoje susmulkėja, veislė neatspari pavasarinėms šalnoms.
Uogos sunoksta liepos mėn. pradžioje arba viduryje, priskinama 4-9 (kitų autorių duomenimis 6-8, dar kitų  - 2-3)  kg nuo krūmo.
Praktiniai stebėjimai ir tyrimai
Veislė mūsų sodo kolekcijoje pasodinta 2001 m., gauta iš VDU Kauno botanikos sodo. Krūmas neaukštas, po genėjimo greitai priaugina daug naujų stiebų, todėl greitai sutankėja ir kasmet reikia retinti. Krūmo aukštis siekia 1,3 m. Šakos nėra tvirtos ir nuo didelio uogų svorio dažnai išlinksta, todėl geriau jas paremti kokia atrama.

Žydi gegužės 19-24 d., pirmos uogos prinoksta liepos 10-28 d., daugiausia uogų nuskinama liepos 20 - rugpjūčio14 d. Paskutinės uogos skinamos– rugpjūčio 21- rugsėjo 8 d., derėjimo trukmė gana ilga –6-7 savaitės.
Uogų stambios, gero skonio, daugiau salstelėjusios, 1,75-2,02 cm skersmens ir 1,20-1,36 cm aukščio, vidutinė uogos masė –apie 2,4 g. Vidutinis derlius  4,46±1,10 kg nuo krūmo. Kaip matyti lentelėje, nei stiprus genėjimas, nei nederlingi metai, veiksniai, kurie kitų veislių labai sumažino derlių, šios veislės krūmą nelabai tepaveikė.
 

Metai *
2005
2006
2007
2008
2009 (po žymaus išgenėjimo)
2011 (nederlingi metai)
Vidutinė 100 uogų masė (g)
Derlius nuo krūmo (kg)
0,47
5,47
2,37
7,65
6,65
4,12
240,45±9,27
 

 

Šią veislę tikrai verta auginti dėl ankstyvumo, gero derliaus, stambių gero skonio uogų.


Ankstyvoji aukštaūgė veislė `Weymouth`


Tai sena veislė, sukurta 1928 m. JAV, kryžminant `June` x `Cabot`, auginama nuo 1936 m. Veislės autorius – F.V.Kovilis, pavadinta miesto Weymouth (JAV), kuriame buvo sukurta, vardu. Veislė ankstyva, derlinga, atspari žiemą. Krūmai vidutinio augumo, apie 1,2 m aukščio, smarkiai sutankėjantys. Uogos vidutinio dydžio, patenkinamo skonio. Vos prinokusios uogos yra skanesnės, nei pernokusios. Veislės privalumas – ankstyvas sunokimas ir didelis vienu metu sunokstančių uogų kiekis, skinama 2-3 kartus. Trūkumas- nedidelės uogos, vidutinis uogų skonis, silpna vaškinė apnaša, prisirpusios byra. Vieni autoriai išskiria šią veislę dėl gero derlingumo – 8,4 kg nuo krūmo, kitų nuomone, ji – vidutinio derlingumo – 1,5 kg nuo krūmo.
Praktiniai stebėjimai ir tyrimai
Pirmas šios veislės krūmas kolekcijoje pasodintas 1997 m., atvežtas iš Lenkijos.Dabar jis siekia apie 1,2 m, kasmet priaugina daug smulkių stiebų, todėl nuolatos reikia juos šalinti. Tai ankstyviausia iš visų 28 auginamų sode veislių. Žydi gegužės 18- 24 d., pirmosios uogos sunoksta liepos 10-23d., pagrindinis derlius skinamas liepos 20-rugpjūčio5 d., paskutinės uogos – rugpjūčio 9-24 d. Derėjimo trukmė - 4-5 savaitės. 

Uogos vidutinio dydžio: skersmuo 1,48-1,76 cm, aukštis 1,16-1,22 cm. Didžiausių uogų masė- 3,4-3,8 g, vidutinių – apie 1,6 g. Vidutinis derlius 5,52±1,24 kg nuo krūmo.

Metai *
2005
2006
2007
2008
2009 (po žymaus išgenėjimo)
Vidutinė 100 uogų masė (g)
Derlius nuo krūmo (kg)
7,45
8,51
5,22
10,29
2,53
159,79±7,16

 

Uogų skonis tikrai vidutinis, jos prėskokos, salstelėjusios, tačiau dėl ankstyvumo ir gero derlingumo veislę rekomenduoju visiems, kurie domisi sodinėmis šilauogėmis.

Vidutinio ankstyvumo aukštaūgė veislė `Bluehaven`


Literatūros duomenys
`Bluehaven` veislė gauta, sukryžminus `Berkeley` su hibridu 19 -H, gautu kryžminant  siauralapę šilauogę Vaccinium angustifolium su veislės `Pioneer` sėjinuku. Veislė auginama nuo 1967 m. Ji - vidutinio ankstyvumo, stambiomis (2,1 - 3,3 g), apvaliomis, šviesiai mėlynos spalvos, nedidele vaškine apnaša, tvirta odele, saldžiarūgštėmis uogomis. Derlius nuo krūmo siekia 3,2 - 5,0 kg. Uogos skinamos 4 - 6 savaites. Krūmai vidutinio augumo, labai šakotais stiebais. Lapai vidutinio dydžio, kiaušiniški, žiedai stambūs, balti ar rausvi. Veislė vidutiniškai atspari šalčiui ir vienai dažniausių šilauoges pažeidžiančių ligų - stiebų deguliams. Kiti autoriai rekomenduoja šią veislę kaip atsparią žiemos šalčiams, derlingą.

Praktiniai stebėjimai ir tyrimai
Šilauogės `Bluehaven` mūsų botanikos sode pradėtos auginti nuo 1997 m. Vertinant įvairius rodiklius, ji - viena geriausių iš auginamų sode 28 šilauogių veislių. Krūmai 1,5 - 1,6 m aukščio, baltais stambiais varpelio formos žiedais, kurie pražįsta (priklausomai nuo klimatinių ir auginimo sąlygų) gegužės 7 -19 d., pirmosios prinokusios uogos skinamos liepos 16 - 27 d., paskutinės – rugpjūčio 21-27 d. Didžiausias prinokusių uogų kiekis skintas rugpjūčio 12-22 d. (šilauogių uogos kekėje prinoksta ne vienu metu). Uogos skinamos 4 - 5 savaites. Pačių didžiausių  uogų masė siekė 3,9 -4,7 g, vidutinė -2,4-2,6 g. Įvairiais metais uogos dydis kito nuo 1,58 iki 1,89 cm skersmens ir nuo 1,20 iki 1,42 cm aukščio. Vidutinis derlius – 4,34±0,59 kg nuo krūmo, kas antri metai pastebimas reguliarus derliaus kitimas – didėjimas, mažėjimas.

Uogos labai gero skonio, saldžiarūgštės. Veislės krūmai mūsų sode buvo atsparūs žiemos šalčiams, žiedai - pavasarinėms šalnoms. Veislė - vidutiniškai atspari stiebų deguliams.
Toliau aprašant kiekvieną veislę  lentelėse bus pateikti 2005-2009 m. to paties krūmo derlingumas bei vidutinė 100 uogų masė. 2009 m. pavasarį krūmai buvo smarkiai išgenėti, todėl derlingumas visų veislių sumažėjo, bet uogos derėjo stambesnės. 2010 m. derlius visoms šilauogės veislėms  nevertintas, nes nemažą jo dalį nulesė strazdai. 2011 m. taip pat duomenys nerodyti, nes jie nėra tipiški, kadangi dėl nepalankių klimatinių sąlygų derlius buvo ypač menkas. Beje, labai mažą derlingumą praėjusiais metais pažymėjo dauguma Lietuvos šilauogių augintojų.

Metai *
2005
2006
2007
2008
2009

(Po žymaus išgenėjimo)

Vidutinė 100 uogų masė (g)

1 krūmo derlius (kg)

2,29
6
4,36
6,75
2,22
 258,50±5,62

2 krūmo derlius (kg)

1,55
9,23
1,5
6,9
1,78
 236,92±10,12

3 krūmo derlius (kg)

5,6
8,09
4,75
7,56
1,48
 247,18±10,83
Vidurkis
3,15±1,25
7,77±0,95
3,54±1,02
7,07±0,25
1,83±0,21
 247,53±6,23

 

Kaip jau buvo minėta, ši veislė – viena geriausių kolekcijoje. Labai skanios didelės uogos, geras derlingumas – verti dėmesio veislės privalumai.

Vidutinio ankstyvumo aukštaūgė veislė `Improved Stanley`

Literatūros duomenys
Veislė gauta 1928 m. Naujojo Džersio valstijoje, JAV, kryžminant hibridą GS 149 (gautą  kryžminant `Jersey` ir `Pioneer` veisles) su `Stanley`.  Veislės autorius - F.V. Coville. Pradėta auginti  nuo 1936 m.
Literatūroje beveik nerasta išsamesnio šios veislės aprašymo. Nebent, kad tai - hibridas, derantis po 12 dienų nuo veislės “Weymouth”  pirmojo derliaus. Krūmai atsparūs šalčiams.
Praktiniai stebėjimai ir tyrimai
Mūsų botanikos sode ši veislė pradėta auginti nuo 1996 m. Vienmečiai, audinių kultūros metodu padauginti krūmeliai, gauti iš Rygos universiteto botanikos sodo.

Krūmai užaugo iki 1,8 – 2,0 m aukščio, jie priaugina daug krūmo skeletą formuojančių stiebų, todėl greitai sutankėja ir todėl tenka kasmet retinti. Žydi
dažniausiai gegužės pabaigoje, nors daugelio metų fenologiniai stebėjimai rodo, kad žydėti krūmai gali  ir gegužės 13 d., ir birželio 6 d. Pirmieji šios veislės uogų skynimai įvairiais metais buvo vykdomi liepos 23 – rugpjūčio 10 d., dažniausiai - liepos pabaigoje. Daugiausia uogų nuskinama rugpjūčio 1-24 d., paskutinės uogos skinamos rugpjūčio 22 - rugsėjo 10 d. Ši veislė dera 4-5 savaites.
 

Beje, šios veislės krūmai pas mus tikrai pradeda derėti po 13-17 (literatūroje – po 12) dienų nuo veislės „Weymouth“ pirmųjų uogų skynimo. Uogos  nėra stambios –  1,26 – 1,63 cm skersmens ir 1,07 – 1,25 cm aukščio, šviesiai mėlynos, su vaškine apnaša, gero saldžiarūgščio skonio, didžiausios uogos svėrė 2,5 – 2,8 g, vidutinės 1,4-1,5 g. Veislė labai derlinga,  vidutinis derlius  5,52±0,97 kg nuo krūmo. 2007 m. du šios veislės krūmai sunokino beveik po 15 kg uogų kiekvienas. Tai iki šiol didžiausias vieno krūmo derlius auginamoje kolekcijoje.

Metai *

2005
2006
2007
2008
2009

(Po žymaus išgenėjimo)

Vidutinė 100 uogų masė (g)

1 krūmo derlius (kg)

7,25
3,34
14,81
3,49
1,52
138,10±3,40

2 krūmo derlius (kg)

2,73
4,52
8,46
3,15
4,18
146,89±6,57

3 krūmo derlius (kg)

10,58
12,82
14,95
8,3
1,22
150,31±3,72
Vidurkis
6,9±2,3
6,9±3,0
12,7±2,1
5,0±1,7
2,31±0,94
145,10±3,64

 

Veislė pasižymi labai geru saldžiarūgščiu uogų skoniu, puikiu derlingumu, tačiau gana neatspari pavojingai šilauogių ligai – stiebų deguliams, dėl greito krūmų sutankėjimo dažnai reikia genėti, kitiems, galbūt, nelabai patiks vidutinis uogų dydis, jos nėra stambios. Bet tikrai labai skanios uogos ir didelis derlingumas nustelbia visus veislės trūkumus ir tie, kurie augina šios veislės krūmus, tikrai jais džiaugiasi.  

Vidutinio ankstyvumo aukštaūgė veislė `Bluecrop`

Literatūros duomenys.
Krūmas augus, suformuoja daug vertikalių stiebų. Lapai vidutinio dydžio, elipsiški. Žiedai vidutinio dydžio, visiškai išsiskleidę balti. Uogos stambios ar vidutinio dydžio (diametras nuo 1,2 iki 2,0 cm), apvalios, sudaro ilgas kekes, šviesiai mėlynos, su didele  vaškine apnaša, labai tvirta odele, atsparios laikymui ir transportavimui. Prinoksta liepos mėn. viduryje arba rugpjūčio pradžioje. Uogų minkštimas žalsvas, vidutiniškai aromatingas, saldžiarūgštis.  Derlingumas – 8-10 kg nuo krūmo. Prinokusios uogos nenubyra. Veislė atspari šalčiui, drėgmės trūkumui, viena geriausių veislių ir pramoninėms plantacijoms, ir mėgėjiškai sodininkystei visoje Lietuvoje.
Praktiniai stebėjimai ir tyrimai.
Kolekcijoje pirmas krūmas pasodintas 1996 m., atvežtas iš Lenkijos. Dabar šio krūmo aukštis siekia apie 1,8 m.  Jis priaugina nedaug stiebų, todėl labai genėti nereikia. Dažniausiai žydi gegužės 21-28 d., bet gali žydėti ir birželio 3-7 d. Pirmosios uogos sunoksta liepos 23-rugpjūčio 5d., pagrindinis derlius skinamas rugpjūčio 2-24 d., paskutinės uogos – rugpjūčio 22-rugsėjo 9 d. Derėjimo trukmė – 4-5 savaitės.

Metai *
2005
2006
2007
2008

2009 (po žymaus išgenėjimo)

100 uogų vidutinė masė (g)

Derlius nuo krūmo (kg)

7,51
9,63
8,80
5,53
2,67
220,27±11,51

Šią veislę tikrai verta auginti, nes pasižymi gero skonio stambiomis uogomis, derlinga, mažai reikia genėti, krūmas auga gražiai statmenai, šakos tvirtos, nuo derliaus nenulinksta.


Vėlyvoji aukštaūgė veislė `Coville`


Literatūros duomenys.
Veislė pavadinta šilauogių kultūrinimo darbų pradininko  ir šios veislės  vieno iš trijų autorių dr. Frederiko Vernono Kovilio (Frederick Vernon Coville) garbei. Gauta, sukryžminus  hibridą GM-37 (‘Jersey’ x ‘Pioneer’) su  veisle ‘Stanley’ 1930 m. Naujojo Džersio valstijoje. Pradėta auginti nuo 1949 m.
Krūmai augūs, tėvynėje siekia iki 2 m aukščio, baltarusių mokslininkų duomenimis užauga iki 1,5 m, kitų šalių autorių - 1,2-1,8 m. Pagal augimo formą krūmai gana platūs, dažnai labai tankūs, todėl tenka labiau genėti. Šiaurės Amerikoje tai labai derlinga veislė, Baltarusijoje trimečių krūmų derlius siekė 0,4-0,7 kg nuo krūmo, senesnių krūmų – apie 3,2 kg, kiti autoriai nurodo 2,3-3,6, dar kiti - 5-7 kg derlių nuo krūmo. Uogos kekėse po 5-7, apie 1,3-1,8 cm dydžio, apvalios, suplotos, šviesiai melsvos, su vaškine apnaša, gero saldžiarūgščio skonio, aromatingos. Veislė neatspari deguliagrybiams.
Praktiniai stebėjimai ir tyrimai.
Pomologijos skyriuje šios veislės vienmečiai audinių kultūros metodu padauginti nedideli augaliukai  atvežti iš Rygos universiteto botanikos sodo. Kolekcijoje pasodinti 1997 m. Tai vėlyva veislė, kurios uogos skinamos iki pirmųjų didesnių šalnų. Nesunokusių uogų ant krūmo gali likti nuo 0,2 iki 1,0 kg,  bet kadangi veislė derlinga, tai – nedidelis nuostolis. Veislė tikrai verta dėmesio dėl gero skonio stambokų uogų, nemažo derlingumo, be to, rudenį, kai jau seniai pasibaigęs daugumos uogų sezonas, labai smagu pasmaguriauti gal ir ne tokių saldžių kaip vasarinių šilauogių uogų. Visuomet rekomenduoju šią veislę tiems, kurie augina kelias ankstyvas ar vidutinio ankstyvumo sodines šilauoges, nes `Coville` labai pratęsia šilauogių derėjimo laiką.

Po šalnų


Dabar - tai augūs krūmai  1,6-1,8 m aukščio. Masiškai žydi dažniausiai gegužės pabaigoje, kartais ir birželio viduryje, pirmą  kartą uogos skinamos rugpjūčio 22-27d., paskutinį – rugsėjo 13-spalio 5d. Daugiausia uogų sunoksta rugsėjo 3-9 d., derėjimo trukmė – 3-6 savaitės.
Uogos  stambokos, šviesiai mėlynos, su nedidele vaškine apnaša. Jų skersmuo - 1,61-1,86 cm, aukštis - 1,08- 1,10 cm, didžiausios uogos sveria 3,1-3,9 g, vidutinės –apie 2,0g. Vidutinis derlius 3,25±0,32 kg nuo krūmo.

Metai *
2005
2006
2007
2008
2009

(Po žymaus išgenėjimo)

Vidutinė 100 uogų masė (g)

1 krūmo derlius (kg)
2,88
3,74
2,86
3,98
1,24
195,00±13,35
2 krūmo derlius (kg)
2,84
4,48
3,07
1,59
2,74
202,14±11,75
3 krūmo derlius (kg)
2,95
4,95
1,23
4,37
2,07
195,83±12,54
Vidurkis
2,89±0,03
4,39±0,35
2,39±0,58
3,31±0,87
2,02±0,43
197,66±2,25

 

2009 m. pavasarį buvo labai išgenėti visi sodinių šilauogių krūmai, todėl sumažėjo visų veislių derlius, tačiau kaip matome, `Coville` veislės  vidutinis derlius, lyginant su ankstesniais metais, pakito nežymiai.
Krūmai nėra labai atsparūs deguliagrybiams, bet ši liga niekada nėra palietusi šios veislės tiek, kad tektų nupjauti visą antžeminę dalį (yra veislių, kurių antžeminė dalis dažnai dėl ligų visiškai nupjaunama).
Veislė tikrai verta dėmesio dėl stambių skanių uogų, gero derlingumo – rekomenduočiau daugumai sodininkų mėgėjų, be to, vėlyvą rudenį šios veislės uogas galima vadinti egzotiškomis ir dar šis veislė išskirtinė tuo, kad ji pavadinta kultūrinių šilauogių pradininko atminimui pagerbti ir yra dabartinio teisingo sodinių šilauogių pavadinimo - Vaccinium x covilleanum  - sudedamoji dalis, nes šis pavadinimas taip pat skirtas  mokslininkui F. V. Koviliui (F. V. Coville)  atminti ir pagerbti.

Žemaūgė vidutinio ankstyvumo šilauogių veislė `Top Hat`

Literatūros duomenys.
 `Top Hat` – žemaūgė, sukurta 1960 m. JAV veislė. Gauta sukryžminus tėvines 19-H ir 36-H formas,  kurios savo genome turėjo natūraliose Mičigano (JAV) augavietėse augusių žemaūgių  siauralapės šilauogės Vaccinium angustifolium Aiton krūmų genų. Pradėta auginti nuo 1977 m.
 `Top Hat` – dekoratyvus krūmas, 50 cm aukščio, kompaktiško ovalaus augimo, 60 cm diametro (kt.autorių nuomone, 30 cm),  žemais stiebais ir trumpais tarpubambliais. Šios veislės krūmai turi nedidelius lapus, paveldėtus iš tėvinių formų.  Krūmai gausiai žydi, atsparūs šalčiams, nokina šviesiai mėlynas, tvirta odele, nedideliu kotelio prisegimo randeliu, gero skonio, vidutinio dydžio uogas, kurios prisirpsta apie liepos vidurį. Uogų derlius vidutiniškai siekia 270 cm³ nuo krūmo.
Auginimui reikia drėgno, rūgštaus (pH 4,5–5,2) substrato, turtingo organinėmis medžiagomis. Rekomenduojama auginti kaip dekoratyvinį bonsajų tipo valgomomis uogomis krūmą. Jis patrauklus baltomis žiedų kekėmis gegužę, šviesiai mėlynomis uogomis liepą ir raudonais lapais rudenį. Pabrėžiama, kad uogas labai mėgsta paukščiai, todėl norint paskanauti uogų, derėtų krūmą dengti tinklu.
Praktiniai stebėjimai ir tyrimai.
Į Pomologijos skyrių  vienas `Top Hat`  veislės krūmelis buvo atvežtas iš Frankfurto prie Maino (Vokietijos) 1995 m., po kurio laiko ši veislė  mūsų botanikos sode buvo padauginta audinių kultūros metodu ir dabar kolekcijoje jų auginama jau daugiau.

Tai vidutinio ankstyvumo, turinti ilgą derėjimo laikotarpį, dekoratyvi, gana derlinga veislė.
Krūmai 35-57 cm aukščio,  56-70 cm pločio, auga kompaktiškai, laja tanki, lapai nedideli, vidutiniškai 2,3±0,01 cm ilgio ir 1, 3±0,01 cm pločio. Žiedai balti, varpelio formos, kekėse po 4-8. Žydi gegužės 8-28 d., dažniausiai gegužės 21-24 d., pirmosios uogos skinamos liepos 29 – rugpjūčio 1d., daugiausia uogų sunoksta rugpjūčio 22-rugsėjo 9 d., paskutinės uogos nuo krūmelių nuskinamos rugpjūčio 29 –rugsėjo 22 d. Derėjimo laikas – 5 - 7 savaitės. Uogos gero saldžiarūgščio skonio, daugiau saldesnės, vidutinio dydžio 1,17-1,55 cm skersmens ir 0,91-1,05 cm aukščio, šviesiai melsvos, su nedidele vaškine apnaša, ropiškos formos, balsvu minkštimu, apie 2,2 mm diametro uogų prisegimo randeliu, pačių didžiausių uogų svoris 2,1-3,0 g, vidutinių – 1,7 g. Vidutinis derlius 1,40±0,44 kg nuo krūmo.

Žydėjimo pabaiga ir užsimezgusios uogos

Metai *
2005
2006
2007
2008
2009
Vidutinė 100 uogų masė (g)
Derlius nuo krūmo (kg)
0,22
2,84
persodinta
3,05
1,64
168,67±11,86

 

Per daugelį auginimo metų nepastebėta, kad šios veislės krūmai sirgtų kokiomis ligomis. Siūlyčiau šios veislės krūmelius auginti ne tik kaip dekoratyvius, bet ir kaip uoginius augalus, kurie tinkamai prižiūrimi gali nudžiuginti nemažu skanių uogų kiekiu. Jų sodinimui reikia mažiau durpių, sode užima nedaug ploto, mažiau reikalauja priežiūros, turi ilgą uogų skynimo periodą.
* Aprašant kiekvieną veislę  lentelėse pateikti 2005-2009 m. to paties krūmo derlingumas bei vidutinė 100 uogų masė. 2009 m. pavasarį krūmai buvo smarkiai išgenėti, todėl derlingumas visų veislių sumažėjo, bet uogos derėjo stambesnės. 2010 m. derlius visoms šilauogės veislėms  nevertintas, nes nemažą jo dalį nulesė strazdai. 2011 m. taip pat duomenys nerodyti, nes jie nėra tipiški, kadangi dėl nepalankių klimatinių sąlygų derlius buvo ypač menkas. Beje, labai mažą derlingumą praėjusiais metais pažymėjo dauguma Lietuvos šilauogių augintojų.

Derlingiausi sodinės šilauogės aukštaūgių veislių pavieniai krūmai mūsų sode


Kad susidaryti bendrą vaizdą apie tam tikrą veislę reikia auginti keletą tos veislės krūmų. Krūmo derėjimas, augimas labai priklauso nuo individualaus krūmo pajėgumo, klimatinių sąlygų, agrotechnikos. Tos pačios veislės skirtingi krūmai gali būti nevienodo derlingumo, tačiau kelių krūmų duomenų vidurkiai išlaiko veislės požymius. Jei veislė mažai derlinga, tai maža tikimybė, kad užaugins išskirtinius didelius derlius, o gausiai derančios veislės krūmai taip pat nelabai tikėtina, kad labai mažai derės. Jei jūsų sode pasitvirtina mažų tikimybių teorija, ieškokite priežasties agrotechnikoje. Skirtingų veislių derlingiausių pavienių krūmų penketukai įvairiais metais iš sode auginamų 28 šilauogės veislių parodyti lentelėje.

Metai

Veislės pavadinimas

Krūmo derlingumas (kg/krūmo)

2005
Improved Stanley
10,58
 
Woodard
7,57
 
Bluecrop
7,51
 
Weymouth
7,45
 
Bluehaven
5,60
 
 
 
2006
Improved Stanley
12,82
 
Bluecrop
9,63
 
Bluehaven
9,23
 
Woodard
8,60
 
Weymouth
8,51
 
 
 
2007
Improved Stanley
14,95
 
Bluecrop
8,80
 
Woodard
8,04
 
Weymouth
5,22
 
Bluehaven
4,75
 
 
 
2008
Weymouth
10,29
 
Improved Stanley
8,30
 
Patriot
7,65
 
Bluehaven
7,56
 
Aron
5,60
 
 
 
2009
Patriot
6,65

Po stipraus išgenėjimo

Bluehaven
4,95
 
Aron
4,40
 
Improved Stanley
4,18
 
Bluecrop
3,62
 
 
 
2010 
-
-

Paukščių žala derliui

 
 
2011
Patriot
4,12

Labai blogo šilauogių derlingumo visoje Lietuvoje metai

Aron
2,69
 
Bluegold
1,91
 
Weymouth
1,84
 
Bluehaven
1,60

 

Taigi, mūsų Botanikos sode derlingiausios yra `Improved Stanley`, `Bluehaven`,`Bluecrop`, `Weymouth`, `Woodard`, `Patriot`, `Aron` veislės ir pasisodinę savo sode šių veislių krūmelius, tinkamai prižiūrėdami, tikrai jais nenusivilsite.

A. Meiduvienė, medžiaga atnaujinta, papildyta 2012 02 29, nuotraukos autorės