Krūmas nuo 0,3 m. iki 2 (2,5 kultūroje auginamas) m. aukščio, retas krūmas su požeminiais stiebais.

Dygiai tiesūs, rečiau lengvai lenkti, pamate išplatėję, apvalaus skerspjūvio. Taip pat pasitaiko tarp jų adatiškų ir liaukingų dygiukų, išimtinai pasitaiko žydinčios šakelės bedyglės.

Lapai su 5-7 skiautėmis. Skiautės stambios, elipsiškos ar pailgai elipsiškos, kiaušiniškos ar plačiai elipsiškos. Paprastai su smaila viršūne, rečiau apvalia, pamatas ovalus ar nestipriai pleištiškas. Lapai šiek tiek odiški, stangrūs. Lapai abipus pliki, apatinėje pusėje ties ryškiomis gyslomis su liaukomis, dvigubai piūkliški, pakraštyje liaukingi. Lapkotis liaukingas ir nežymiai plaukuotas. Prielapiai platūs su liaukingomis blakstienėlėmis.

Taurėlapiai ilgi su plunksniškais šoniniais prielapiais, liaukingi apatine puse, peržydėjus žiedui, nulinkę žemyn, išsilaiko iki „vaisių „ paraudimo. Vainiklapiai rožiniai, ilgesni už taurėlapius.

“Vaisiai“ stambūs, apvalūs iki elipsiški, kriaušiškų, pamate su liaukingomis blakstienėlėmis.

Bendras paplitimas. Pietinė vidurio Europa, pietrytinė Europa, vakarų Kaukazas ir šiaurinė Turkija.

Lietuvoje auginamas tik kaip kultūrinis augalas. Arčiausiai Lietuvos natūraliai auga pietų Baltarusijoje ir centrinėje Lenkijoje.

Auga neutraliose, kalkingose, sausose, skurdžiose ir humusingose dirvose. Konkurencija atlaiko silpnai. Šilumamėgis, auga pietvakarinės ar pietrytinės ekspozicijos vietose, net ekstremaliose augavietėse. Pakenčia dalinį pavėsį.

Aptinkamas Quercion pubescentis, Erico- Pinion ir Pruno-Ligustretum bendrijose.

Šveicarrijos Alpėse rasta augimvietė 1317 m virš jūros lygio.

Rosa marginata Wallr. Viena iš labiausiai polimorfinių Rosa genties rūšių. Aprašyta daug formų, taip pat sėkmingai sudaro hibridus su kitomis šalia augančiomis rūšimis. Ši rūšis yra polifiletinės kilmės, tai Rosa canina L. ar kitų Caninae DC. em. Christ sekcijos rūšių ir R. gallica L. (Rosa sekcija) hibridas.

Naudojamas apželdinime parkuose, skveruose bei sodybose, kaip nereiklus ir dekoratyvus augalas. Vainiklapiai ir „vaisiai“ gali būti naudojami kulinarijos, konditerijos gaminiams ruošti bei kaip vitaminų ir mikroelementų šaltinis.

Jundzilo erškėtį Besseris aprašė kaip R. glandulosa Besser 1814 m., ne Bellardi 1790 m. ir turi aprašymo pirmumą, bet panaudojo jau egzistuojantį pavadinimą, todėl po dviejų metų pakartojo aprašymą pateikdamas kaip Rosa jundzillii Besser. Pavadindamas šį erškėtį prof. Bonifacius Stanislaus Jundzill garbei, kaip pirmosios Lietuvos floros autoriaus: „Opisanie roslin w Provincyi W. X. Litewskiego, na naturalnie rosnących“, 1791 m.

Flora Europaeae (1968 m., reprinted 1981 m.) naudojamas Rosa jundzillii Besser [9.XI.] 1816 m. pavadinimas, bet nomenklatūrinis prioritetas pagal naujas normas Atlas Flora Europaeae Vol.13, 2004 m. yra Wallroth pateiktas pavadinimas R. marginata Wallr.[sausis – birželis] 1815 m., antras pagal eilę būtu R. trachyphyla Rau [2.III] 1816 m., o R. jundzillii Besser lieka tik trečias. Bet lietuviškai šį augalo pavadinimą galime ir toliau vadinti Jundzilo erškėčiu, kol botanikai nepriėmė kitokio sprendimo.

Paprastasis erškėtis (Rosa canina L.)

Krūmas iki 2-3 (5) m aukščio lankiškai išlenktomis šakomis, rečiau beveik tiesiomis, kartais lianiškas iki 8-10 m aukščio. Žievė žalia ar raudonai ruda, paprastai be pilko apnašo. Dygiai pjautuviškai išsilenkę, plačiais suplotais pamatais , paprastai išsidėstę padrikai. Lapai su 5-7, rečiau 9 lapų skiautėmis (lapeliais). Lapų skiautės elipsiškos, plačiai elipsiškos, kiaušiniškos ar atvirkščiai kiaušiniškos 2-2,5 cm ilgio, viršūnėje trumpai nusmailėjusios, pakraštyje su paprastais ar sudėtiniais, aštriais užsibaigiančiais liaukutėmis danteliais. Lapai iš abiejų pusių pliki, žali; lapkotis plikas, retai kiek plaukuotas; prielapiai siauri, su auselėmis, pakraštyje su liaukinėmis blakstienėlėmis. Žiedai susitelkę po 3-5 (retai po daugiau) skėtiškuose žiedynuose ar pavieniai. Žiedkočiai tokio pat ilgio kaip „vaisius“, pliki retai liaukingi. Pažiedlapiai paprastai trumpesni už žiedkočius. Taurėlapiai plačiai lancetiški, su plunksniškais priedeliais, žiedui peržydėjus nulinksta žemyn ir nukrenta paprastai prieš sunokstant „vaisiui“. Vainiklapiai rausvi arba balti. Diskas platus 4-5 mm skersmens, paprastai daugiau ar mažiau iškilas. Hipantijos žiotis siaura iki 1 mm skersmens. „Vaisiai“ 1,5-2,6 cm ilgio plačiai ovaliniai, kiaušiniški, kriaušiški, rečiau beveik rutuliški ar siaurai elipsiški, ryškiai ar šviesiai raudoni. Žydi birželį, „vaisiai“ sunoksta rugpjūtį (rugsėjį).

Labai polimorfiška rūšis, gerai kryžminasi su kitomis erškėčių rūšimis.

Auga pamiškėse , miško aikštelėse, krūmynuose, upių ir kalvų šlaituose, pakelėse.

Paplitęs Pietų Skandinavijoje, Vakarų, Centrinėje, Pietų Europoje, Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Ukrainoje, Pietų Rusijoje, Kaukaze, Mažojoje Azijoje, Irane, Vidurinėje Azijoje, Šiaurės Vakarų Afrikoje. Kitose pasaulio šalyse šis erškėtis yra atneštinis.

Sodininkystėje šis erškėtis naudojamas kaip rožių poskiepis. Šaknys, stiebai ir lapai tinka odoms raugti. „Vaisiuose“ yra vitamino C, raugų ir kt. vertingų medžiagų. Iš „vaisių“ verdamas sirupas, uogienės, gaminama arbata, vynas ir pan. Iš vainiklapių taip pat galima ruošti įvairius maisto produktus. Iš sėklų galima paruošti kavos gėrimą.

Šio erškėčio yra išvesta veislių naudojamų želdynuose, kelias paminėsime:

„Kiese“. Kiese, 1910, „General Jacqueminot“ x R. canina

Žiedai nepilnaviduriai, ryškiai raudoni, centre geltoni, pavieniai, gausiai apkibę krūmą. Lapai tamsiai žali, blizgūs. Krūmas iki 2,5 m aukščio.

„Sonia“. Horvath, 1938, (R. multiflora x R. canina) x „Hortulanus Budde“.

Žiedai pusiau pilnaviduriai, tamsiai raudoni, centre oranžiniai, aromatingi.

„Una“. Paul, 1900, R. x odorata x R. canina.

Žiedai paprasti ar pusiau pilnaviduriai, geltoni iki kremiškai balsvų.

Yra išvesta veislių naudojamų kaip poskiepiai rožėms, kelias išvardysime:

„Brög‘s Stachenllose“, Brög, 1896.

Krūmas stipraus augimo. Ūgliai beveik be dygių, gausiai šakoti. Lapai stambūs, matiniai. Žiedai balti. Šaknies kaklelis tiesūs, šaknys ilgos. Poskiepis naudojamas šiltnamiuose skynimui auginamoms rožėms.

„Heinsohn‘s Rekord“, Heinsohn, 1935.

Krūmas gausiai šakotas, išaugina aukštus stiebus, ūgliai su dygiais. Lapai tamsiai žali, matiniai. Žiedai stambūs, rausvi, žiedynuose po 5-7. Naudojamas stiebinėms rožėms auginti.

„Inermis“, Gamon,1905.

Aukštas krūmas, ūgliai ilgi, beveik be dygių. Lapai smulkūs, matiniai. Žiedai pavieniai ar žiedynuose, šviesiai rausvi.

„Kordes Inermis“, W. Kordes, 1943.

Atrinktas sėjinukas iš „Inermis“. Ūgliai šviesesni, lapai platesni nei „Inermis“. „Vaisiai“ sunoksta dviem savaitėmis ankščiau už „Inermis“.

Lietuvoje dar naudojama agronomo L. Juozelskio atrinkta paprastojo erškėčio bedygė forma, sąlygiškai vadinama „Vilniaus bedyglis“. Tinkanti tiek lauke auginamoms rožėms, tiek šiltnamiuose skynimui auginamoms rožėms.

E. Kerbelis 2013-12-19

Baltažiedis erškėtis (baltažiedė rožė) Rosa x alba L.

Paprastai aukštas, nuo 1,5 iki 3 m aukščio, krūmas. Dygiai stambūs, išsilenkę, prie pagrindo suploti, smulkių dygių beveik nebūna. Lapai paprastai pilkai žali, stambūs, iki 10 cm ilgio. Lapų skiautės pailgos, kiaušiniškos, stambios, paprastai lape jų būna 5, rečiau 7. pakraščiai viengubai pjūkliški. Apatinė lapų pusė pūkuota, o viršutinė plika. Žiedai vidutinio dydžio ar stambūs, po kelis žiedyne arba pavieniai, pilnaviduriai ar pusiau pilnaviduriai, balti, šviesiai kreminiai, šviesiai rausvi ar rausvi. Taurėlapiai su plunksniškais priedeliais, žiedui peržydėjus atsilenkę į šonus. Žiedkočiai su liaukiniais šereliais. Jei užsimezga „vaisius“, tai jie paprastai būna pailgai kiaušiniški, be liaukų, skaisčiai raudoni. Riešutėlių kiekis „vaisiuje“ nedidelis (1 – 4 (6)). Žydi vieną kartą per vasarą nuo birželio vidurio iki liepos vidurio.

Manoma, kad baltažiedės rožės kilusios susikryžminus damaskinėmis rožėms (Damask (D), Rosa damascena Mill.) su paprastuoju erškėčiu (Rosa canina L.)

Lietuvos botanikai šią grupę vadina erškėčiu, mūsų nuomone reiktu vadinti rože, nes tai hibridinės kilmės tik kultūroje auginami augalai.

Pirmosios žinomos veislės atsirado nuo 15 amžiaus, o gal dar anksčiau. Pagrinde su šios grupės rožių veislių selekcija buvo dirbama 18 a. pabaigoje – 19 a. pirmoje pusėje. Beveik pusės šios grupės rožių veislių autoriai yra nežinomi. Daug su šiomis rožėmis dirbo prancūzų selekcininkas XIX a. Vibert, ir yra išvedęs kelias dešimtis veislių.

„Celeste“ („Bleu Celeste“, „Celeste Blanche“, „Celestial“, „Celestis“, „Erubescens“, „Nova Coelestis“, „Nuancee de Bleu“). Duport, 1810 m.
Žiedai pusiau pilnaviduriai, šviesiai rausvi su stipriu aromatu. Krūmas apie 1,5-2 m aukščio.

„Amelia“ („Amelie“). Vibert, 1823 m. Žiedai stambūs, pilnaviduriai, rausvi, silpno aromato,. Krūmas apie 1,6 m aukščio.

„Felicite“ („Felicite Parmentier“). Parmentier, 1836 m. (1834 m.).
Žiedai stambūs, pilnaviduriai, žmogaus odos rausvumo spalvos su stipriu aromatu. Krūmas apie 1,5 m aukščio.

„Great Maiden's Blush“ („Belala Dona“, „Belle Fille“, „Carne“, „Cuisse de Nymphe“, „Cuisse de Nymphe Grande“, „Grande Cuisse de Nymphe“, „Incarnata Major“, „Le Royale“, „La Virginale“, „Maiden's Blush“, „Begalis“. Autorius nežinomas, prieš 1754 m. (apie 1400? m.). Žiedai šviesiai rausvi, pilnaviduriai, rutuliški, stambūs su žalia „akute“ centre. Krūmas iki 2,5 m aukščio.

„Maxima“ („Alba Maxima“, „Great Double White“, „The Jacobite Rose“, „Cheshire Rose“). Autorius nežinomas, apie 1500? m. Žiedai kremiškai balti, pilnaviduriai, stambūs, aromatingi, prasiskleide išblunka iki baltos spalvos. Krūmas 2 (3) m aukščio.

„Semi-plena“ („Duplex“, „Multiple“, „Semi-Duplex“, „Suaveolens“, „Vierge“). Autorius nežinomas, Prieš 1754 m. (apie 1600 m.). Žiedai balti, pusiau pilnaviduriai, vidutiniški, aromatingi. Krūmas 2 (2,5) m aukščio.

„Maiden's Blush“ („Alba Rubigens“, „Anglaise“, „Aureata“, „Bella Donna Flore Minore“, „Couleur de Chair“, „Cuisse de Nymphe Naire“, „Petite Cuisse de Nymphe“, „Lesser Maiden's Blush“, „Regina Carnea“, „Rubigens“, „Small Maiden's Blush“). Royal Botanical Gardens, Kew, 1797 m. Žiedai šviesiai rausvi, pilnaviduriai, vidutiniški, rutuliški, aromatingi. Krūmas 1,5–2 m aukščio.

„Mme Plantier“. Plantier, 1835 m (R. alba x R. moschata).  Žiedai kremiškai balti, vėliau visiškai balti su mažu žaliu purkų telkiniu centre, labai taisyklingi, plokšti, aromatingi. Krūmas aukštas, iki 3 m aukščio, gali augti kaip laipiojanti rožė iki 6 m aukščio. Lietuvoje šaltomis žiemomis gali pašalti ir dažniausiai auga iki 1,5-2 m aukščio krūmu.

„Königin von Dannemark“ („Naissance de Venus“, „Queen of Denmark“, „Reine de Danemark“). Booth, 1826 m (1816 m). Žiedai skaiščiai rausvi, pilnaviduriai, taisyklingi, apie 8 cm skersmens, kvapūs. Krūmas iki 1,5 m aukščio. Bene gražiausia Alba grupės rožė. Gali augti net skurdžiuose dirvožemiuose.

„Blush Hip“ („New Blush Hip“). Autorius nežinomas, prieš 1846 m. Žiedai dideli, pilnaviduriai, rausvi, centre tamsesni. Krūmas kompaktiškas.

„Mme Legras de St. German“ („Le Gras de St. Germain“). Autorius nežinomas, prieš 1846 m. Žiedai dideli, pilnaviduriai, balti, centras gelsvas (kremiškas). Krūmas aukštas.

„Chloris“ („Cloris“), Descement, prieš 1820. Žiedai šviesiai rausvi, pilnaviduriai, vidutiniško dydžio, vidutiniškai kvapūs. Krūmai iki 2 m aukščio.

„Cymbaefolia“ („AFeuilles de Chanore“, „Cannabina“), Flobert/Pelletier, 1807. Žiedai balti, pilnaviduriai, nedideli. Lapų skiautės pailgos, siauros, panašios į kanapių. Krūmas mažai dygiuotas, apie 1 m aukščio.

E. Kerbelis 2013-12-19

 Erškėčiai ir rožės fotogalerijoje ->