Vilniaus universitetas

MENIU

Japoniško sodo įkūrimo istorija - III dalis

JAPONIŠKO SODO  APŽELDINIMAS - III

Japoniško sodo augalai suvienija į visumą atskiras sodo dalis, sušvelnina linijas, paklūsta akmenų išdėstymui, sudaro natūralų foną. Japonišką sodą suformuoja penki elementai, kurių vienas yra dvasinis, o kiti keturi – akmenys, vanduo, augalai ir architektūra – materialūs.
Sodas buvo kuriamas Sukiya stiliumi, kurio estetika remiasi natūralumu ir kaimišku paprastumu. Pratęstas pasivaikščiojimų sodas kaip Rododendryne su Shakkei principu – tai yra kraštovaizdžio ‚skolinimųsi‘, kai supantis kraštovaizdis įkomponuojamas į sodą.
Takas veda į Japoniško sodo pradžią.. Kairėje pusėje pasodinti trys Vičo kėniai (Abies veitchii), kad pridengtų Rododendryno pabaigą. Kitoje tako pusėje auga Orixa japonica – krūmas išraiškingais žaliais lapais. Prieš vartus – sauso Japoniško sodelio  fragmentas.
Įėjus pro vartus, kairėje pusėje auga Rododendryno augalai. Želdinant šią teritoriją iš  Rododendryno pusės  buvo tik dalinai persodinti kai kurie augalai, kai kur papildytos grupės. Taip atsirado prie įėjimo į Japonišką sodą šluotelinių hortenzijų (Hydrangea paniculata) hibridų  grupės, ir kiti krūmai. Tai: Coreopsis glabrata, Calycanthus chinensis, Symplocos chinensis, Abeliophyllum distichum krūmai.  Jie pasodinti taip, kad suaugę optiškai uždengtų Rododendryną prie pagrindinio įėjimo į Japonišką sodą.

     

2011 metai .Pradedama sodinti krūmų grupė (kairėje), Prie įėjimo į Japonišką sodą pasodintos žemųjų pušų grupė (dešinėje)

Prieš tvenkinį,  pasitinka korėjinė pušis. Ji paaugusi optiškai pridengs vaizdą ir tik toliau einant pagrindiniu taku,  prieš akis atsivers visas Japoniško sodo vaizdas. Šios pušies sėklos buvo  surinktos Tolimuosiuose Rytuose, Primorės krašte.  Kitoje tako pusėje pasodintas japoniškas klevas.  Netoliese šlaite pasodintos žemosios pušys (Pinus pumila) irgi iš Tolimųjų Rytų, Kunašyro salos. Prie įėjimo pasodinta Draugų klubo dovana, niponinė vyšnia – Prunus nipponica „Brilliant“. Šlaitas esantis prie pagrindinio įėjimo Japonišką sodą apsodintas įvairiais japoniškais klevais.  Beveik visa teritorija iš pietvakarių, einanti šalia tako į Botanikos sodą,  užsodinta europinių kukmedžių užtvara . Tai ideali vieta auginti kukmedžius, nes susidaro pavėsis nuo didelių medžių ir jie gerai auga.

'Vėžlio' sala ir pagrindinis įėjimas į Japonišką sodą

Miško paklotėje, kurią pasodinome saloje, matyt buvo ir švylių šakniastiebių ir sėklų, jie pražydo kaip tik per Japoniško sodo atidarymą.  Švyliai auga pelkėtose, šaltiniuotose pievose, pelkių ir ežerų pakrantėse, durpynuose, sudaro nemažus sąžalynus. Švylio pūkus galima panaudoti kaip medvilnės pakaitalą ir termoizoliacinę medžiagą, be to, kaip celiuliozės šaltinį įvairioms įkamšoms.
Tvenkinio ir upelio krantus apželdinome augalais iš gretimo tvenkinio. Tai natūralios mūsų floros augalai. Ypač patiko augti geltonajam vilkdalgiui (Iris pseudocarus).

2012 metai

Visi statūs Japoniško sodo šlaitai, kur negalėjome pasėti vejos, sutvirtinti užvežant  vejos velėną. Velėna buvo išimta sodinant labirintą prie centrinio pastato. Lygesnėse vietose užsėta veja.

2009 metai. I.  Jancievič ir E.Tores velėnuoja šlaitus

Centrinėje Japoniško sodo dalyje pasodintos spygliuočių grupės: europinių kukmedžių ir Japonijoje laikomu šventu medžiu  -  tujenių, bei buksmedžių. Kai jie paaugs, pradėsime formuoti tuos krūmus.

2012 metai. Europinių kukmedžių ir buksmedžių grupės

Centrinėje Japoniško sodo dalyje yra status šlaitas, kurį turėjome sutvirtinti krūmais. Tam buvo pasirinktos pagal aukštį ir spalvą erikinių šeimos Leucothoe racemosa augalai. Jų pasodinta didelė grupė. Daugiausiai darbo ir jėgų pareikalavo žemės paruošimas. Labai status šlaitas, dirvožemis – priesmėlis, todėl teko įrengti sutvirtinimus ir ruošti kiekvienam krūmui duobę. Žemę atvežti galima buvo tik su karučiu nusileidus nuo kalno siauru takeliu. Paruošti 118 duobių prireikė nemažai laiko. Žemę sodinimui ruošė I.Jancievič.

    

2009 metai. Ruošiamasi sodinti Leucothoe racemosa. J.Gilevič ir A.Kolenda

Pirmą kartą apsodinome samanomis šlaitus ir tvenkinio krantus dar 2009 metų vėlyvą rudenį. Prieš tai tuose šlaituose teko paruošti žemę, dirbome ilgai, bet buvome patenkinti savo darbu, kadangi samanos gerai sužėlė ant didžiojo šlaito, tikėjomės, kad  čia irgi suaugs.  Atėjo 2010 metų  pavasaris, pradėjo eiti daug lankytojų, ir deja, ne visi moka eiti siaurais takeliais, o kur dar krioklys, čia jau vestuvininkai lipa prie pat vandens. Nors draudžiamas ženklas stovi.  Ir visai nerūpi kažkokios tai smulkios samanos pasodintos. Norisi prieiti prie tvenkinio vandens ir ne ten kur galima, bet  ten kur norisi. Per tuos metus šlaitas prie krioklio ir tvenkinio pakraščiai buvo sumaitoti ir samanos kur, ne kur prigijo. Liko tik nuotrauka.

2009 12 07 Štai apsodintas krioklio šlaitas samanomis. A.Kolenda

Be to tie tvenkinio šlaitai, kur visą dieną kepina saulė, nepalankūs auginti jas, todėl 2012 metais saulės apšviestus krantus  apsodinome juodąja varnauoge (Empetrum nigrum).  Pavėsyje esantys krantai  ir šlaitas iš naujo uždengti samanomis atvežtomis iš  miško. Ir tuoj pat visi plotai buvo apsmaigstyti lazdyno šakų virbais, kad kaip nors apsaugotų augalus nuo išmindžiojimo.

2012 metai. Japoniško sodo atidarymas. Tvenkinio pakraščiai apsodinti samanomis ir susmaigstytos lazdyno virbų  užtvaros.

Prie kito įėjimo į Japonišką sodą (priešingoje pusėje), atsiradus naujiems ploteliams, pasodinta keturios grupės japoniškų žemaūgių rododendrų hibridų, kurie priartėja prie tvenkinio ir sujungia Rododendryną su Japonišku sodu. Čia reikėjo suformuoti medžių ir krūmų užtvarą, kad Japoniškas sodas atsivertų tik įėjus į jį.  Prie įėjimo kairėje pusėje, seniau pasodinti sakurų (Prunus sargentii) medžiai. Jie buvo palikti ir  papildyti Rhododendron brachycarpum  visžaliais krūmais. Rododendrai  užauga iki 3 metrų aukščio. Taip apsodintas įėjimas pridengs pirminį vaizdą į Japonišką sodą.

    

Sakuros (Punus sargentii) (kairėje), 2011 metai.  Sodinami Japoniškų azalijų hibridų augalai (dešinėje)

Priešais upelio krioklį ir tvenkinį pasodinome 3 formuotus bonsai medžius. Tai japoninis maumedis (Larix kaempferii). Jie pasodinti tarp žemaūgių japoniškų azalijų hibridų. Įėjus pro japoniško sodo vartus jie labai gerai atsiskleidžia.

2012 metai. Japoninis maumedis

Virš krioklio, šlaite prie upelio,  buvo paruošta vieta rododendrų grupei pasodinti, kad būtų  rododendrų atsvara ir Japoniškame sode. Pasirinkome Šlipenbacho rododendrus (Rhododendron schlippenbachii), kurių sėklas parsivežėme iš ekspedicijos po Tolimųjų Rytų, Primorės kraštą. Mėgėjai šiuos rododendrus  vadina karališkosiomis  azalijomis,  nes jų žiedai stambiausi iš visų vasaržalių rododendrų.  Pražysta anksti pavasarį dideliais rožiniais žiedais, o rudeniop lapai nusidažo visom vaivorykštės spalvom.

     

2012 metai. Upelis (kairėje), 2009 metai. Pasodinti Šlipenbacho rododendrai (dešinėje)

Upelio pakrantėse taip pat yra pasodintų iš Japonijos kilusių rododendrų. Tai Rhododendron reticulatum,  R. aureum,  R.semibarbatum, R. yedoense var. poukhanense, R. kaempferi. Netoliese auga Enkianthus campanulatus, katilėlinio sietmino augalų grupė. Tai erikinių šeimos augalas, paplitęs Japonijoje. Netoli upelio yra medžių grupė, kurią sudaro usūrinis ožekšnis (Euonymus macropterus), kurio sėklos surinktos Tolimųjų Rytų, Kunašyro saloje, auga Stewartia pseudocamelia iš Japonijos ir Acer pseudosieboldianum medžių grupė. Netoli upelio, klevų pašonėje, auga įdomus krūmas iš Japonijos - Orixa japonica.
Iš pietvakarių Japoniškas sodas apsodintas kukmedžių gyvatvore. Ateityje ji suaugs ir bus pradėta formuoti. Rytinėje Japoniško sodo dalyje yra natūrali tvora ir pasodinta rododendrų gyvatvorė.
Pasodinti augalai dar nesusiformavę. Reikės daug metų auginti ir formuoti tuos augalus, kol jie įgaus tekančios šalies augalų formas ir bruožus.

V. Pribušauskaitė

Fotografijos V. Pribušauskaitės ir S. Žilinskaitės