Dendrologinių kolekcijų grupės darbuotojai

Raimonda Šimėnaitė – dendrologinių kolekcijų grupės vedėja, kuruoja magnolijų (Magnolia L.), dekoratyvinių obelų (Malus Mill.) kolekciją, lapuočių veisles ir kultivarus, el. pšt. raimondasimen[@]gmail.com, tel. 861621521, 2193217
Edita Butkevičiūtė – botaninių kolekcijų kuratorė, kuruoja lianų kolekciją el. pšt., edita.kornelija[@]gmail.com
Egidijus Kerbelis – specialistas, organizuoja medelyno veiklą, arboretumo, parko priežiūros darbus, atlieka fitosanitarinius darbus, el. pšt., egidijus.kerbelis[@]gmail.com
Irena Noreikienė – direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams, kuruoja parko rožių (Rosa L.) kolekciją, el. pšt., irena.noreikiene[@]bs.vu.lt, tel. 868619048, 2193219
Irena Žiemytė – botaninių kolekcijų kuratorė, kuruoja alyvų (Syringa L.) kolekciją, el. pšt., irutezie[@]gmail.com
Neringa Lėlytė – botaninių kolekcijų kuratorė, kuruoja spygliuočių kolekciją el. pšt., neringa.lelyte[@]gmail.com
Ramunė Žemgulytė – vyr. botaninių kolekcijų kuratorė, kuruoja erikinių (Ericaceae Juss.) šeimos kolekciją, el. pšt., zemgulyte[@]gmail.com, tel. 2366016
Vitalija Pribušauskaitė – botaninių kolekcijų kuratorė, kuruoja erikinių (Ericaceae Juss.) šeimos kolekciją, Tolimųjų Rytų, Kinijos, Japonijos, Himalajų dendrologines kolekcijas el. pšt., vitapri[@]gmail.com
Vytautas Kuzma – botaninių kolekcijų kuratorius, kuruoja lapuočių veisles ir kultivarus el. pšt., v.g.kuzma[@]gmail.com
S. Rapcevičienė, V. Mastianica, S. Jeriomina, R. Želvetro, A. Kolenda, R. Brazaitienė, J. Lapušinskij – darbininkai, ravi, geni, laisto ir atlieka kitus kolekcijų priežiūros darbus.

Dendrologinių kolekcijų grupės istorija

Dendrologinių kolekcijų skyrius įsteigtas 1976 m. rugpjūčio 1 dieną. Šią kolekciją kaupti buvo pavesta pirmajai šio skyriaus darbuotojai VU GMF absolventei botanikei Gintarėlei Jurkevičienei. 1977 m. pavasarį buvo pasėtos pirmosios sumedėjusių augalų sėklos, surinktos Vingio padalinyje, taip pat iš ten parvežta apie 100 vardų medžių ir krūmų sėjinukų. 1978 m. iš Vingio dar buvo perkelta ir didesnių augalų. Pagal tuo metu rengiamą Botanikos sodo planą, Dendrologijos skyriui buvo numatytas didžiausias plotas: senasis Kairėnų dvaro parkas, arboretumas (60 ha), kolekcinis plotas, medelynas Angiospermae- iš viso 98 ha žemės. Arboretumas buvo projektuojamas geografiniu principu, o metams bėgant ir formuojantis Dendrologijos skyriaus darbuotojų kolektyvui, geografinių zonų plotai „gavo“ kuratorius, kurie pradėjo rinkti būdingas atitinkamų kraštų rūšis.
1985 m. Dendrologijos skyriaus vedėju buvo paskirtas A. Skridaila, kuris organizavo pagrindinių arboretumo masyvų sodinimą. Padaugėjus skyriuje darbuotojų, buvo pradėtos kaupti specializuotos kolekcijos. Lianų kolekciją surinko ir kuravo G. Jurkevičienė, rožių (Rosa L.) kolekcija rūpinosi E. Naktinytė, G. Jurkevičienė, D. Ryliškis, alyvų kolekciją rinko A. Knyvienė, A. Skridaila, A. Kulešo, rododendryno ir Japoniško sodo pradininkė V. Pribušauskaitė, pušūnų kolekcijos pradininkai buvo I. Noreikienė, T. Kuisys, V. Guseva. Lapuočių dekoratyvinių veislių kolekciją kuravo I. Noreikienė, V. Guseva. G. Miceika ilgą laiką buvo skiepytų augalų kolekcijos kuratorius. Dekoratyvinių obelų kolekciją pradėjo kaupti D. Ryliškis, o magnolijų kolekciją – T. Kuisys. Visoje Botanikos sodo teritorijoje atsirado naujų kolekcinių, ekspozicinių plotų.
Dendrologijos skyriui, iki jis buvo reorganizuotas į dendrologinių kolekcijų grupę, vadovavo S. Deveikis (1979–1984), dr. A. Skridaila (1985–1987; 1990–2002), I. Noreikienė (1988–1989), dr. D. Ryliškis (2003–2004), dr. A. Aučina (2005–2006), o reorganizavus (nuo 2014 rugsėjo 8 d.) šiai grupei vadovauja R. Šimėnaitė.

Dendrologinės kolekcijos

Dendrologines kolekcijas sudaro pušūnai (Pinophyta Cronquist, Takht. et W. Zimm. ex Reval) arba plikasėkliai (Gymnospermae) ir magnolijūnai (Magnoliophyta Cronquist, Takht. et W. Zimm. ex Reval) arba gaubtasėkliai (Angiospermae). Didžiąją dalį kolekcijų sudaro sumedėję augalai, tai medžiai: krūmai, krūmokšniai ir lianos. Tačiau kartais pasitaiko, kad tai pačiai genčiai priklauso ir žoliniai nesumedėję augalai. Dendrologinėse kolekcijose priskaičiuojama apie 2600 taksonų, kuriuos sudaro apie 3000 pavyzdžių kolekcinių augalų. 

Spygliuočių kolekcija. Pušūnų (Pinophyta Cronquist, Takht. et W. Zimm. ex Reval) arba plikasėklių (Gymnospermae) kolekciją sudaro 376 taksonai (445 pavyzdžiai) spygliuočių, kurie priklauso 6 šeimoms ir 15 genčių. Gausiausios šeimos kiparisinių (Cupressaceae Rich. ex Bartl.) ir pušinių (Pinaceae Lindl.). Kiparisinius (Cupressaceae Rich. ex Bartl.) atstovauja 5 genčių augalai, jų auginama apie 240 taksonų, pušinius (Pinaceae Lindl.) – 6 genčių augalai, kurias sudaro apie 95 taksonai. Didžiausios pušūnų (Pinophyta Cronquist, Takht. et W. Zimm. ex Reval) kolekcijos gentys yra kadagio (Juniperus L.) – 127 taksonai, tujos (Thuja L.) – 56 taksonai,  eglės (Picea A. Dietr.) – 48 taksonai, kukmedžio (Taxus L.) – 37 taksonai ir pušies (Pinus L.) – 27 taksonai.

 

Lapuočių kolekcija. Šia kolekciją sudaro daugiau nei 100 genčių lapuočių medžių, krūmų, krūmokšnių ir puskrūmių. Kolekciją sudaro vasaržaliai ir visžaliai augalai, kurių priskaičiuojama daugiau nei 600 taksonų ir daugiau nei 770 pavyzdžių augalų. Kolekcijoje gausu dekoratyviais lapais ir žiedais žydinčių įvairių genčių atstovų. Gausiausios taksonais yra šios gentys: sidabražolė (Dasiphora Raf.) – 30 taksonų, raugerškis (Berberis L.) – 36 taksonai, lanksva (Spiraea L.) – 32 taksonai, jazminas (Philadelphus L.) – 18 taksonų, hortenzija (Hydrangea L.) – 21 taksonas, gluosnis – karkas – blindė (Salix L.) – 15 taksonų. Kitose gentyse priskaičiuojama mažiau taksonų, tačiau jos taip pat pasižymi išskirtiniais lapais, žiedais ar kitomis dekoratyvinėmis savybėmis.
Be anksčiau paminėtų, galima pamatyti ir rečiau Lietuvoje auginamų augalų: kalikantų (Calycanthus L.), lekėčių (Staphylea L.), vytmenių (Abelia R. Br.), mietveinių (Pachysandra Michx.), notofagų (Nothofagus Blume), alksnočių (Clethra L.), efedrų (Ephedra L.) ir kt.

  

Lianų kolekcija. Ji pradėta kaupti nuo 1977 m. Kolekcijoje yra 106 rūšys lianų, kurios priklauso 18 genčių, 12 šeimų, tai sudaro 182 taksonus (rūšys, porūšiai, varietetai, veislės) ir 267 pavyzdžius. Gausiausios rūšimis yra šios lianų gentys: raganė (Clematis L.) – 31 rūšis; vynmedis (Vitis L.) – 8 rūšys; sausmedis (Lonicera L.) – 23 rūšys; smaugikas (Celastrus L.) – 8 rūšys; vytenis (Ampelopsis Michx.) – 8 rūšys. Kolekcijoje auginamos atsparios vasaros karščiams ir žiemos šalčiui lianų rūšys ir veislės, kurios tinkamos auginti Lietuvoje bei pritaikomos vertikaliajam apželdinimui.

  

Dekoratyvinių obelų kolekcija pradėta kurti 2002 m. Šiuo metu kolekcijoje auginama 23 veislės obelų (Malus Mill.). Kolekcijoje galima pamatyti nuo baltų iki tamsiai rausvų ar beveik violetiniais žiedais žydinčių medžių, kurie skiriasi ne tik lapų, vaisių forma, dydžiu, bet ir lajos forma. Botanikos sodo teritorijoje yra virš 100 vienetų dekoratyvinių obelų (Malus Mill.), kurių didžioji dalis išsidėsto „Obelų kalne“.

  

Alyvų kolekcija. Pirmosios alyvos dendrologijos skyriuje pasodintos 1982 m. Tačiau alyvų kolekcija sistemingai pradėta kaupti nuo 2002 m., o 2008 m. lankytojams pristatyta alyvų (Syringa L.) genties kolekcija – Alyvų kalnas. Šiuo metu Alyvų kalno kolekcijoje ir kituose botanikos sodo plotuose auga apie 170 alyvų (Syringa L.) rūšių, porūšių, variatetų ir veislių. Pirmosios pražysta hiacintinės alyvos (Syringa x hyacinthiflora Rehder). Didžiąją dalį kolekcijos sudaro paprastųjų alyvų veislės (Syringa vulgaris L.). Jos pražysta gegužės mėnesio viduryje ir savo žydėjimu, žiedų ir žiedynų įvairove, maloniu aromatu lankytojus džiugina apie dvi savaites. Po jų, dviem trimis savaitėmis vėliau, pradeda žydėti kitų rūšių alyvos. Tai gyslotosios (Syringa x prestoniae McKelvey), lanksčiosios alyvos (Syringa x josiflexa I. Preston ex J. S. Pringle), svyruoklinės alyvos (Syringa komorowii C. K. Schneid), pūkuotosios alyvos (Syringa pubescens Turcz), gauruotosios alyvos (Syringa villosa Vahl), tankiašakės alyvos (Syringa meyeri C. K. Schneid.) ir keturbriaunės alyvos (Syringa sweginzowii Kochne & Lingelsh).

  

Magnolijų kolekcija. Pirmoji magnolija – Magnolia kobus DC. var. borealis Sarg. Dendrologinėse kolekcijose pasodinta 1978 m. Iki 2017 m. dendrologinių kolekcijų grupėje buvo auginama 24 pavyzdžiai magnolijų (Magnolia L.). Daugiausiai tai rūšinės magnolijos, išaugintos iš sėklų. Didžiausias kolekcijos papildymas įvyko 2017 m. pavasarį. Kolekciją papildė 11 veislių augalai. Magnolijų (Magnolia L.) kolekcija plėtojama teritorijoje, tarp senojo dvaro parko ir arboretumo, kuri nuo 2017 m. pavasario vadinama Magnolijų slėniu. Šiuo metu botanikos sodo teritorijoje galima pamatyti apie 26 taksonus ir 37 pavyzdžius magnolijų (Magnolia L.) rūšių, varietetų ir veislių.

  

Parko rožių kolekcija. Paruošti tarptautinę rožių klasifikaciją XIV Tarptautiniame sodininkystės kongrese buvo pavesta Amerikos rožininkų draugijai (American Rose Society – ARS). Šioje klasifikacijoje rožės suskirstytos į grupes ne pagal kilmę, kaip buvo daroma anksčiau, bet pagal veislės pagrindines savybes – jos dekoratyvumą bei biologines savybes. Išskiriamos 3 jungtinės grupės: rūšys, senovinės rožės (grupės, egzistavusios iki 1867 m.), modernios rožės (grupės, atsiradusios po 1867 m.). Šiose jungtinėse grupėse dar išskiriamos 35 mažesnės grupės. Daugiau apie ARS ROŽIŲ KLASIFIKACIJOS SISTEMĄ. 

Pagrindinės senovinių rožių grupės, auginamos VU Botanikos sode:
• Prancūzinės (Hybrid Gallica (HGal)) - 18 veislių, tokių kaip ‘Agatha‘, ‘Belle Sans Flatterie‘, ‘Charles de Mills‘, ‘Duc de Guiche‘, ‘Duchese de Montebello‘ ir kt.
• Damaskinės (Damask (D)) - 7 veislės: ‘Botzaris‘, ‘Ispahan‘, ‘Petite Lisette‘, ‘Prolifera de Redoute‘, ‘Jacques Cartier‘, ‘Leda‘, ‘Quatre Saisons‘.
• Baltažiedės (Alba (A) - 8 veislės: ‘Felicite Parmantier‘, ‘Maidens Blush‘, ‘Mme Plantier‘, ‘Maxima‘, ‘Pompon Blanc Parfait‘, ‘Celeste‘, ‘Hurdalrose‘, ‘Minette‘.
• Šimtalapės (Centifolia (C)) - 8 veislės: ‘Cottage Maid‘, ‘Juno‘, ‘Tour de Malakoff‘, Rosa centifolia f. major, ‘La Noblesse‘, ‘Spong‘, ‘Blanchefleur‘, ‘Pikkala‘.
• Samaninės (Moss & Climbing Moss (M & Cl M)) - 6 veislės: ‘Blanche Moreu‘, ‘Henri Martin‘, ‘Nuts de Young‘, ‘William Lob‘, ‘Deuil de Paul Fontaine‘, ‘Alfred de Dalmas‘.
• Bourbon (Bourbon & Climbing Bourbon (B & Cl B)) - 5 veislės: ‘Louise Odier‘, ‘Mme Isaac Pereire‘, ‘Souvenir de la Malmaison‘, ‘Honorine de Brabant‘, ‘Commandant Beaurepaire‘.
• Remontantinės (Hybrid Perpetual & Climbing Hybrid Perpetual (HP & Cl HP)) - 5 veislės: ‘Dupuy Jamain‘, ‘Frau karl Druschki‘, ‘John Hopper‘, ‘Vick‘s Caprice‘, ‘Fisher and Holmes‘.
• Portlando (Portland (P)) - 4 veislės: ‘Jacques Cartier‘, ‘Mme Knorr‘, ‘Rose de Rescht‘, ‘Sidonie‘.
• Tankiadyglės (Hybrid Spinosissima (HSpn)) - 8 veislės : ‘Double Yellow‘, ‘Aicha‘, ‘Ruskela‘, ‘Fruhlingsmorgen‘, ‘Papula‘, ‘Single Cherry‘, ‘Plena‘, ‘Stanwell Perpetual‘.

Pagrindinės šiuolaikinių (modernių) rožių grupės, auginamos VU Botanikos sode:
Botanikos sodo kolekcijoje auginama 19 veislių (Hybrid Rugosa (HRg)): ‘Darts Defender‘, ‘Parsla‘, ‘Ritausma‘, ‘F. J. Grootendorst‘, ‘Pink Grootendorst‘, ‘Zaiga‘, ‘Abelzieds‘, ‘Guna‘, ‘Moje Hammerberg‘, ‘Violeta‘, ‘Katri Vala‘, ‘Therese Bugnet‘, ‘Vuosaari‘, ‘Rudolf‘, ‘Marie Bugnet‘, ‘Frau Dagmar Hastrup‘, ‘Adam Chodun‘, ‘Hansa‘, ‘Signe Relander‘
Poliantinių (Polyantha & Climbing Polyantha (Pol & Cl Pol)) - 16 veislių.
Shrub (S) grupės – 8 veislės.
Kitų šiuolaikinių (modernių) rožių grupių auginama apie 35 veislės. Daugiau apie parko rožių kolekciją. 

  

Erikinių kolekcija. Erikinių (Ericaceae Juss.) šeimos augalai botanikos sode renkami nuo 1984 m. Dendrologijos skyriuje tebeauga senoji (motininė) kolekcijos dalis. Čia išauginti augalai 2002 m. buvo pradėti kelti į pušyną žemutinėje terasoje, vakarinėje botanikos sodo dalyje. Naujai įkurta ekspozicija dažnai vadinama rododendrynu, nes kolekcijoje vyrauja rododendrai. Rododendrynas toliau plečiamas vakarų kryptimi – 2016 m. augalai pradėti sodinti naujame 3 ha plote.

Rododendryno įkūrimo istorija I, II ir III dalis.

Rododendrynas ir Japoniškas sodas

Šiuo metu kolekcijoje priskaičiuojamos 27 gentys, 160 rūšių, 428 veislės ir beveik 900 augalų pavyzdžių. Gausiausios gentys yra: rododendrai (Rhododendron L.) – 102 rūšys ir 235 veislės, viržiai (Calluna (L.) Hull.) – 103 veislės, erikos (Erica L.) – 5 rūšys ir 56 veislės. Taip pat auginamos andromedos (Andromeda L.), meškauogės (Arctostaphyllos Adans.), bereiniai (Chamaedaphne Moench.), kasiopės (Cassiope D.Don.), sietminai (Enkianthus Lour.), varnauogės (Empetrum L.), bruknuolės (Gaultheria Kalm ex L.), grėsviai (Kalmia L.), leukotojos (Leucothoe D.Don.), lyonijos (Lyonia Nutt.), bereinučiai (Pieris L.), bruknės, šilauogės (Vaccinium L.) ir kitų genčių augalai.

Erikiniai augalai

Fotoalbumas Erikiniai. Rododendrynas

Nemažai ir dekoratyvių žolinių augalų, tinkamų auginti rododendryne. Jų priskaičiuojama 25 gentys, 50 rūšių. Gausiausia žolinių augalų gentis yra raktažolė (Primula L.) – 26 rūšys.

 

2012 m. miškingame šlaite, šalia erikinių (Ericaceae Juss.) šeimos augalų kolekcijos, lankytojams atidarytas 0,5 ha ploto Japoniškas sodas. Abi šios dalys jungiasi ir sudaro vizualiai vientisą ir turtingą erdvę. Koncepcinį sodo planą tarpininkaujant Japonijos ambasadai padovanojo du sodų kūrėjai iš Japonijos. Sodas suprojektuotas remiantis Edo periodo pasivaikščiojimų sodo kūrimo principais, čia pamatysite upelį su kriokliu, tvenkinį, tiltelį, pavėsines ir Japoniškiems sodams būdingus augalus: rododendrus (Rhododendron L.), vyšnias (Prunus L.), klevus (Acer L.), puošmedį (Cercidiphyllum japonicum Siebold & Zucc.), ginkmedį (Ginkgo biloba L.), tujenį (Thujopsis dolabrata Siebold et Zucc. ex Endl.).

Japoniško sodo įkūrimo istorija I, II, III dalis

Japoniškas sodas VU botanikos sode

 Aesculus hippocastanumAesculus hippocastanum

Tolimųjų Rytų, Kinijos, Japonijos, Himalajų dendrologinę kolekciją sudaro magnolijūnai (Magnoliophyta Cronquist, Takht. et W. Zimm. ex Reval)) – 230 rūšys iš 43 šeimų ir pušūnai (Pinophyta Cronquist, Takht. et W. Zimm. ex Reval)) – 35 rūšys iš 6 šeimų. Augalai pasodinti įvairiose botanikos sodo vietose. Svarbią kolekcijos dalį sudaro 1992 m. iš ekspedicijos po Tolimuosius Rytus parvežti augalai. Išauginta daug naujų rūšių iš Vladivostoko botanikos sodo miškų, Pietų Primorės, Chasano rajono Riazanovkos, Kunašyro salos: Golovnino (Tomari) ir Mendelejevo (Simanobori) vulkanų kalnų ir priekalnių miškų, Japonijos ir Ochotsko jūros pakrančių augalų. Tai kėniai (Abies Mill.), klevai (Acer L.), aktinidijos (Actinidia Lindl.), beržai (Betula L), skroblai (Carpinus L), gudobelės (Crataegus Tourn. ex L.), eleuterokokai (Eleutheroccocus Maxim.), ožekšniai (Euonymus L.), uosiai (Fraxinus L.), hortenzijos (Hydrangea L.), riešutmedžiai (Juglans L.), likantrai (Kalopanax Miq.), maumedžiai (Larix Mill.), sausmedžiai (Lonicera L.), makijos (Maackia Rupr. & Maxim.), obelys (Malus Mill.), kamšteniai (Phellodendron Rupr.), jazminai (Philadelphus L.), pušys (Pinus L.), vyšnios (Prunus L.), ąžuolai (Quercus L.), erškėčiai (Rosa L.), šermukšniai (Sorbus L.), alyvos (Syringa L.), kukmedžiai (Taxus L.), liepos (Tilia L.), raugmedžiai (Toxicodendron Mill.), vynmedžiai (Vitis L.). Rododendryne veši natūralios Tolimųjų Rytų erikinių augalų rūšys.

 

Arboretumas suprojektuotas kraštovaizdiniu ir geografiniu principais. Jo teritorija suskirstyta į vidutinių platumų zonas: Šiaurės Amerikos rytinė ir vakarinė dalys, Europa, Tolimieji Rytai, Kinija ir Japonija, Sibiras, Kaukazas, Himalajai ir Viduržemio pajūris. Didžiausius masyvus sudaro beržynas, klevynas, uosynas, ąžuolynas, šermukšnynas ir liepynas. Šiaurės Amerikos zonoje išsidėsto ąžuolų (Quercus rubra L.), gelsvųjų beržų (Betula alleghaniensis Britton), virgininių ostrijų (Ostrya virginiana K. Koch), amerikinių lazdynų (Corylus americana Marshall), šiaurinių ievų (Prunus pensylvanica L. f.), amerikinių šermukšnių (Sorbus americana Marshall) grupės. Tolimųjų Rytų zonoje ankstyvą pavasarį pražįsta obelys: Ziboldo (Malus toringo Siebold), sibirinė (M. palasiana L. (Borkh.)), mandžiūrinė (M. mandshurica Maxim. (Kom.)), taip pat forzitijų (Forsythia ovata Nakai ir F. giraldiana Lingelsh.), veigelių (Weigela praecox (Lemoine) L. H. Bailey ir W. decora (Nakai) Nakai), japoninės kerijos (Kerria japonica (L.) DC.) krūmų grupės. Makio ievos (Prunus maackii Rupr.), šiurkščiųjų eglių (Picea asperata Masters), Tolimųjų Rytų beržų (Betula ermanii Cham., B. davurica Pall., B. fruticosa Pall., B. platyphylla Sukaczev) grupės dekoratyvios visais metų laikais. Europos zonoje didžiausius masyvus sudaro universiteto 400 metų jubiliejaus proga pasodinti paprastieji ąžuolai (Quercus robur L.). Taip pat nemažą grupę sudaro paprastieji kaštonai (Aesculus hippocastanum L.). Šiuo metu arboretume priskaičiuojama apie 200 rūšių įvairių genčių medžių ir krūmų.