Kreipimesi (2022-02-10) į Vilniaus universiteto profesorių emeritų klubo (VUPEK) narius buvo rašoma, kad valdyba apsvarstė ir pritarė klubo Prezidento prof. V.B. Pšibilskio pasiūlymui – 1918 m. Vasario 16 d. Nutarimo dėl Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro,  VU rektoriaus prof. akad. Mykolo Biržiškos 140-osioms gimimo bei 60-osioms mirties metinėms paminėti VU Botanikos sode Kairėnuose pastatyti atminimo suolelį. Šiai iniciatyvai pritarė 30 VUPEK narių, o vėliau šią idėją parėmė Lietuvos mokslų akademija. Bendru sutarimu buvo nutarta suolelio atidarymo ceremoniją rengti spalio 19 d. Nors š. m. spalio mėn. 19 d.  buvo darganotas rytas, tačiau jau apie 11 val. prie Vilniaus universiteto botanikos sodo Kairėnuose susirinko Vilniaus universiteto profesorių emeritų klubo nariai, Lietuvos mokslo akademijos (LMA) Prezidentas Jūras Banys bei svečiai. Susirinkusieji, botanikos sodo bendradarbės dr. Silvos Žilinskaitės vedini, patraukė prieš gerą savaitę pastatyto suolelio link.

Atidarymo ceremonija prasidėjo prie suolelio, kuris pastatytas šalia Rektoriams prof. akad. B. Juodkai ir J. Kubiliui skirtų suolelių.

Atminimo suolelis VU Rektoriui, LMA Prezidentui prof. akad. Mykolui Biržiškai ( A. F. Orliuko nuotrauka).

Užrašas ant suolelio byloja „1918 m. Vasario 16 d. Nutarimo signatarui, Vilniaus universiteto rektoriui, Lietuvos mokslų akademijos prezidentui, profesoriui, akademikui Mykolui Biržiškai (1882 - 1962). Vilniaus universiteto profesorių emeritų klubas, Lietuvos mokslų akademija, 2022“.

Prieš pradedant suolelio atidarymo ceremoniją (kerpant tradicinę juostelę) į susirinkusius kreipėsi VUPEK Prezidentas prof. V. B. Pšibilskis, kuris savo įžanginiame žodyje papasakojo apie suolelio pastatymo idėją, abipusiai geranorišką PEK valdybos ir BS administracijos bendradarbiavimą gaminant ir parenkant suolelio pastatymo vietą bei kitus su tuo sietinus klausimus.

Prof. V. B. Pšibilskio įžanginis žodis prieš atidarant prof. akad. M. Biržiškos atminimo suolelį.

Prezidentas savo pasisakyme pažymėjo, kad šiandieną atidaromas suolelis yra VUPEK ir LMA narių auka, kuri skirta žymiam mūsų šalies mokslininkui bei valstybininkui paminėti. Suolelio juostelei kirpti pakviesti VUPEK ir LMA Prezidentai.

Suolelio atidarymo momentas, kurio metu VUPEK ir LMA Prezidentai kerpa simbolinę juostelę.

Apie suolelių statymo istorijas bei papročius įdomiai kalbėjo profesorius emeritas akad. Domas Kaunas, o Botanikos sodo Direktorius dr. Audrius Skridaila papasakojo apie BS kolektyvą, vykdomus mokslinius projektus bei ateities ūkinius planus puoselėjant šį visais metų laikais nuostabų gamtos kampelį.

 

Suolelio atidarymo proga kalba prof. Domas Kaunas ir dr. Audrius Skridaila (A. F. Orliuko nuotraukos).

Bendriems BS administracijos bei VUPEK valdybos darbams prisimnti prof. V. B. Pšibilskis įteikia dr. S. Žilinskaitei dėkingumo suvenyrą. Dėkodama už atminimo dovanėlę dr. S. Žilinskaitė maloniai prisiminė nuveiktus darbus priartinusius suolelio pastatymo dieną.

 

Atminimo dovanėlės įteikimo ir dr. S. Žilinskaitės pasisakymo momentai.

Čia pat suolelio patogumą bei stiprumą galėjo išbandyti VUPEK valdybos nariai bei svečiai.

 

Vėliau suolelio pastatymo ceremonijos dalyviai buvo pakviesti į Botanikos sodo Informacijos centro salę, kur prie kavos ar arbatos puodelio buvo surengta M. Biržiškos gyvenimo ir veiklai skirta konferencija.

PEK Prezidentas prof. V. B. Pšibilskis savo įžanginiame pranešime „Mykolo Biržiškos gyvenimo trajektorija“ apžvelgė Didžiojo Vilniaus seimo, 1917 m. Lietuvių konferencijos dalyvio, Lietuvos Tarybos nario, Vasario 16-osios Nutarimo dėl  Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo signataro, profesoriaus, akademiko gyvenimo bruožus. Apibūdinta įvairialypė mokslinė, pedagoginė, kultūrinė ir visuomeninė veikla, išryškintas politinės elgsenos specifiškumas įvairiais istorinių pervartų momentais. Nemažas dėmesys skirtas profesoriaus darbui Vilniaus universitete itin sudėtingu Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu. Sovietinės ir nacių okupacijos metais M. Biržiška, būdamas Universiteto rektorius,  įvairiais būdais, tarp jų, anot Bronio Railos, ir „lanksčiąja rezistencija“, laviruodamas, stengėsi išsaugoti Alma Mater, kaip lietuviškosios kultūros židinį, apginti jį nuo okupantų brutalumo. Iškilios asmenybės portretas papildytas Lietuvoje mažai žinomais profesoriaus gyvenimo ir veiklos išeivijoje aspektais.

 

Pasisakymai ir diskusijos BS Informacijos centro salėje ( A.F. Orliuko nuotraukos).

Profesorius emeritas, akademikas Domas Kaunas savo pranešimą „Mykolo Biržiškos praeities žymos“ skyrė  Mykolo, Vaclovo ir Viktoro Biržiškų pusbroliui Stanislovui Biržiškiui (1900–1996) ir jo tarybmečiu išsaugotam Biržiškų genties istorijos archyvui. Pranešime taip pat pažymėti kai kurie Mykolo Biržiškos asmens bei lituanistinės veiklos aspektai. Stanislovu susidomėta dėl to, kad Karaliaučiaus universitete studijavo gamtos mokslus, ūkininkavo tėviškėje, Šilalės valsčiuje, dirbo agronomu, mokytojavo Šilalėje ir Rietave. Patyrė Sibiro tremtį, grįžęs apsigyveno Kaune. Karaliaučiuje Biržiškis studijavo ne trumpiau kaip  1923–1926 metais, su studentų grupe lankė pavyzdinius Rytų Prūsijos ūkius. Bibliografo Vac. Biržiškos pavedimu Karaliaučiaus bibliotekose ir archyvuose rinko duomenis apie senąsias Mažosios Lietuvos lietuviškas knygas. Tai pažymėta „Lietuvių bibliografijos“ (1924) pirmosios dalies pratarmėje. Pirmųjų žinių apie S. Biržiškį suteikė ir jo adresą Kaune greičiausiai nurodė Marijona Čilvinaitė (1900–1995), dirbusi VDU ir VU bibliotekose, 1931–1943 metais vadovaujant Vac. Biržiškai. Pranešimo autorius S. Biržiškį lankė 1983 m., tikslas – užrašyti atsiminimus apie Karaliaučiaus universitetą, bibliotekas,  studentus ir studijas. Pokalbis buvo turiningas, iliustruotas nuotraukomis. Jam išsiplėtojus, S. Biržiškis supažindino su seno kelioninio lagamino turiniu. Jame buvo sudėtas Biržiškų giminės archyvas. Šeimininkas rodė dokumentus, komentavo. Jis pritarė minčiai  archyvą perleisti Vilniaus  universiteto bibliotekai ir leido apie tai pranešti bibliotekos direktoriui Jurgiui Tornau. Direktorius šią galimybę įvertino teigiamai ir pasiūlė būti tarpininku. Archyvą į VU biblioteką pristačiau 1983 m. balandžio 25 d. Jį įvertino ekspertų komisija, savininkui buvo sumokėta, įsigijimui tarpininkavo Kauno antikvarinis knygynas. Pirkimo sutartyje nurodytas pirkinio dydis ir turinys: Vaclovo, Viktoro ir Mykolo Biržiškų, jų tėvų ir senelių  šeimos, ūkiniai ir kitokie 1591–1929 metų rankraštiniai dokumentai lenkų, rusų ir lietuvių kalba bei fotografijos. Visa tai sudarė 217 saugojimo vienetų, iš viso 901 lapo apimties. Paprašius S. Biržiškio, jis pats užrašė ir tais pačiais metais įteikė atsiminimus apie studijas Karaliaučiaus universitete. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, atsiminimai paskelbti jo knygoje „Praeities pėdsakai“ (Vilnius, 1995, p. 117–133). Archyviniai dokumentai nuolat naudojami Mykolui, Vaclovui ir Viktorui Biržiškoms skirtuose tyrimuose ir parodose. 

Savo mintimis apie visuomenininko bei valstybininko prof. akad. M. Biržiškos veiklą pasidalino istorikai Šilalės kraštiečių draugijos pirmininkas Virginijus Jocys ir VU istorijos fakulteto prof. Alfredas Bumblauskas. Diskusijoje dalyvavo prof. emeritas A. P. Stabinis.

VUPEK valdyba, LMA vadovai ir svečiai dėkoja šiems profesoriams emeritams, LMA nariams, kurie palaikė ir finansiškai parėmė siūlymą VU Botanikos sode Kairėnuose pastatyti VU rektoriaus prof. akad. Mykolo Biržiškos atminimo suolelį:  V. Kučinskui, G. Juškai, J. Kuliui, G. Motuzai Matuzevičiui, A. P. Stabiniui,  B. Juodkai,   K. Kilkui , D. Surgailiui, E. Butkui, V. Daujotytei - Pakerienėi, V.Paulauskui,  A. Žilinskui,  E. Manstavičiui, V. Usoniui, K. Sasnauskui, A. Jurgaičiui,   A. Bagdonui,  B. Stundžiai,  M. Sapagovui,  F. Ivanauskui,  M. Michelbertui, A. F. Orliukui, L. Kimčiui,  V. B. Pšibilskiui, K. Jarašiūnui, Z. A. Kučinskienei, V. S. Laurinavičiui, Lietuvos mokslo akademijos Prezidentui prof. akad. Jūrui Baniui, prof. akad. Vytautui Nekrošiui ir kt. LMA nariams.

PEK ir LMA nariai nuoširdžiai dėkoja Botanikos sodo Direktoriui dr. A. Skridailai, BS bendradarbei dr.  S. Žilinskaitei, Organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorės ir partnerystės prorektoriaus padėjėjai Vitai Gembutienei už šio renginio organizacinės pastangas.

Šį informacinį puslapį ruošė V. B. Pšibilskis, A. F. Orliukas