Visus jau džiugina apie pavasarį pranešantys medžiai. Kovo pabaigoje-balandį pražysta liaudyje „kačiukais“ vadinamos paprastosios blindės (Salix caprea), gluosninių (Salicaceae) šeimos daugiametis medis, kartais augantis krūmu.

 1

Tai dvinamis, šviesamėgis augalas. Žiedai vienalyčiai, susitelkę į stačius, stambius žirginius. Vyriški (2 nuotr.) žirginiai kiaušiniški, purūs, ryškiai geltoni, moteriški (1 nuotr.) – cilindriški, žali, trumpakočiai.

 2

Vyriški žiedai yra svarbus ankstyvųjų žiedadulkių ir nektaro šaltinis vabzdžiams ankstyvojo pavasario laikotarpiu. Blindė žydi prieš skleidžiantis lapams. Augalas nektaringas, vaistinis. Dirvai ir augimo sąlygoms blindė nereikli, tačiau geriau auga ir gausiau žydi atvirose saulėtose vietose. Paplitęs Europoje, Azijoje.

(3 nuotr.) Kalninė guoba (Ulmus glabra) žydi prieš lapams skleidžiantis. Žiedai dvilyčiai, beveik bekočiai, tankiais kuokšteliais susitelkę, vėjadulkiai. Ankstesniais laikais, kai žmogui gerai pažinti medį buvo ypač svarbu, o beveik kiekvienuose namuose kas nors meistraudavo, šiuos medžius puikiai žinojo ir vaikai.

 3

Stambūs šiurkštoki lapai ir po žydėjimo nukarantys vaisiai, primenantys pinigėlius, leidžia atpažinti guobą ir jos giminaičius. Dažnesnė Lietuvoje tik kalninė guoba, o vinkšna ir skirpstas – retesni. Guobynus XIX amžiaus 6 dešimtmetyje apnaikino grybinė liga, guobų maras. Tačiau pavienių medžių ir jų grupių galima rasti visoje Lietuvoje.

Kalninė guoba paplitusi Mažojoje Azijoje, Kaukaze bei visoje Europoje, išskyrus šiaurinę Skandinaviją ir šiaurės Rusijos rajonus. Gyvena iki 300 metų. Dirvožemiui reikli, geriausiai auga derlingame priesmėlyje ir priemolyje.

Pasakojimu ir nuotraukomis dalijasi VU Botanikos sodo Botaninių augalų kolekcijų kuratorė Nijolė Nasevičienė.