Vilniaus universitetas

MENIU

Naujienos

VU BOTANIKOS SODO DIDŽIAJAME ŠILTNAMYJE ĮSIBĖGĖJA ŽYDĖJIMO METAS

Viena įspūdingiausių VU Botanikos sodo Didžiajame šiltnamyje šiomis dienomis – didžioji strelicija (Strelitzia nicolai). Ji nuo daugeliui žinomos puošniosios (Strelitzia reginae) išsiskiria dydžiu – didžiosios strelicijos lapų vėduoklė skleidžiasi 3-5 metrų aukščio medėjančių stiebų viršūnėje. Nors žydėjimas ne ypač ryškus, nes žiedlapiai yra balti, bet ant žiedynstiebio susiformuoja net trys žiedynai, todėl šiuo grožiu galime gėrėtis porą mėnesių.

 
Lapai taip pat yra ypatingi – jie išsidėsto vienoje linijoje: vieni linksta į šviesiausią pusę (gamtoje į pietus), kiti – į priešingą. Tokius augalus galime vadinti kompasiniais. Didžioji strelicija žydės tik įspūdingose patalpose, kurių aukštis siekia 10-18 metrų. Žemesnėse jos nesubręs ir augins tik lapus.

 
Tiek didžiąsias, tiek puošniąsias žydinčias strelicijas matome keliaudami Madeiroje, Kanaruose, Europos pietuose. Ten jos suformuoja didelius kerus ir žydi labai ilgai. Bet lapus suplėšo vėjas ir jie nėra tokie puošnūs, kaip pas mus, jas auginant patalpose.


Visai neseniai buvo lygiadienis, diena susilygino su naktimi, o skiautėtalapis fikusas (Ficus carica ‘Violacea’) jau augina pirmąjį figų derlių. Šis būna pats gausiausias ir, žinoma, skaniausias.

 
Musella lasiocarpa yra bananų giminaitė. Todėl ir žydėjimas labai panašus – palengva aukštyn stiebiasi žiedynstiebis, atsiverčia vis nauji žiedynlapiai ir skleidžiasi maži geltoni vamzdiški žiedai. O po nulinkusiais, jau spalvą praradusiais žiedynlapiais galime rasti susispaudusius mažus bananiukus. Juos apžiūrėsime vėliau, kai paaugs didesni.

 
Dantytoji pelargonija (Pelargonium denticulatum) turi ne tik ypač malonaus rožių aromato lapus, bet ir originalius žiedus, kurie pavasarį tvarkingai skleidžiasi stiebų viršūnėse. Namuose auginkime tik tas kvapniąsias pelargonijas, kurių aromatas mums yra malonus. Jei ne, verčiau surasti joms kitus namus. Kvapas ir jo recepcija labai individuali patirtis.

 
Tilandsijos (Tillandsia albida) Meksikos miškuose auga medžių viršūnėse, ant šakų. Jos neturi šaknų, kurios iš žemės imtų vandenį. Viskuo, ko reikia augimui, aprūpina lapai – iš oro surenka vandens lašelius, vėjo nešiojamus sutręšusius lapus. Pavasarį jos išaugina dangaus mėlynumo, kuklius, bet tobulus savo forma žiedynus.


Iš Naujosios Zelandijos kilęs storalapis lipniasėklis (Pittosporum crassifolium) nuo ankstyvo pavasario pasidabina mažų, ryškiai vyšninės spalvos žiedų ažūru. Šalia jų dar matosi suskilę pernykščiai vaisiai su sėklomis.

 
Pasitinkame ir pirmuosius justicijos (Justicia brandegeeana) žiedus šiemet.  Jie balti, taškuoti, telkiasi apynio spurgą primenančiame žiedyne ir yra trumpaamžiai – nubyra po 2-3 dienų. Bet visą vasarą nenutrūkstamai formuosis nauji žiedai. Taip augalas žydės iki pat lapkričio mėnesio.


Pasakojimu apie Didžiojo šiltnamio augalus pasidalijo VU Botanikos sodo uždaro grunto augalų kolekcijų kuratorė Teresė Jokšienė.

Visus, norinčius apsilankyti VU Botanikos sodo Didžiajame šiltnamyje, kviečiame registruotis grupinėms edukacijoms (nuo 10 žmonių) darbo dienomis. Dėl jų prašome teirautis šiuo el. paštu: edukacija@bs.vu.lt
Ikimokyklinukams ir pradinių klasių mokiniams Didžiajame šiltnamyje siūlomos net dvi specialiosios edukacijos, plačiau apie jas:
https://www.botanikos-sodas.vu.lt/lankymas/copy-of-edukacija