Kęstutis Žukas, pastelių parodos „PLAUKIANTYS PEIZAŽAI“ darbų autorius apie parodą:

„Man visada tapybos procesas yra aukščiau už rezultatą...

Kadaise šiose salėse eksponavau animalistinio žanro darbus. Ruošdamasis šiai parodai turėjau pasirinkti iš įvairių darbų – tapytų Vokietijoje, Lietuvoje, taip pat reikėjo suderinti peizažus, gėles, Elbės pakrantes ir žvejų uostus vienoje ekspozicijoje. Manau, tą įvairovę apjungia pastelės technika bei vieno žmogaus matymas.

Parodai atrinkti darbai ypač mano mėgstami – seni uostai, pievos, medžiai. Piešdamas medžius lyg įsigyveni į jo charakterį, jauti malonumą, kai tavo teptukas kartoja charakteringus šakų vingius ir ant popieriaus po truputį ima ryškėti to medžio individualumas, tikrasis veidas. Akis visada užkliūva už senų medžių faktūros, laukinės obels laužytos linijos ar seno ąžuolo išsikerojusių rankų plastikos.

Peržiūrėdamas pasirinktus darbus, supratau, kad esu atėjęs iš vaikystės ir nepritampu prie šiuolaikinių krypčių, kai verčiamasi per galvą, kad parodytum save. Man priimtinesnis ne ego klyksmas, bet anot Česlovo Milošo, dieviškasis pasaulis. Žydinčios kalvos, nusėtos melsvais, baltais, geltonais drugelių sparneliais, kur žydi trūkažolės, morkos, nakvišos – pievos tokios lengvos, rodos, jos plevena virš smėlėtų kalvų po mėlynu dangumi.“                                                                                                                                            

Kęstutis Žukas

Daugiau apie autorių

Kęstutis Žukas 1944 m. gimė Kaune, prie Žemaičių plento pradžios, kur, kaip pasakoja darbų autorius, žydėjo kaštonai, alyvos, o vasaromis akmeniniu grindiniu iš miesto dardėdavo romų vežimai, kuriuose puikuodavosi milžiniškos margos pagalvės.

Kulautuvos pušys, Kačerginė, Zapyškis, Pažaislis, Neris, Lapės, Nemuno slėnis, Veliuona, Seredžius, Šilainių kalvos, Adomo Mickevičiaus slėnis ir kitos nuostabios vietos – tai K. Žuko vaikystės dienų džiaugsmai, lankant Kauno vidurinę Dailės mokyklą. 1962 m. K. Žukas ten baigė grafikos specialybę (dėst. Elena Jakutytė). Brangios valandos praleistos Dailės mokyklos klasėse, raižinių, ofortų, litografijų spaustuvėje bei piešimo, akvarelės, kompozicijos pamokose pas akvarelistą Č. Kontrimą, dailininką B. Klovą Dainavos 1-uosiuose rūmuose, šalia garsiųjų Kauko laiptų. „Gaila, bet vėliau tokių žmonių beveik neteko sutikti, iš Rytų atėjusi tvarka smarkiai pažeidė žmones.“, – apie savo mokytojus prisiminimais dalijasi K. Žukas.

K. Žukas daug laiko praleisdavo piešdamas gyvūnus zoologijos sode ir muziejuje. Baigęs menus, vedamas noro plačiau suprasti gamtą, 1962 m. įstojo į VU Gamtos fakultetą, kur 1970 m. baigė genetikos specializaciją. 1973 m. Maskvos valstybiniame universitete apgynė disertaciją molekulinės genetikos srityje apie senovinius Žemės gyventojus – melsvabakteres. Grįžęs į Lietuvą virš 30 metų dirbo VU GF, Botanikos ir genetikos katedroje. Visą tą laiką po Dailės mokyklos gyveno, kaip pats autorius sako, „ant dviejų kėdžių“ – akvarelė arba pastelė, piešiniai ir mokslinis bei dėstytojo darbas. Išėjęs į veteranus, K. Žukas suprato – „dabar galiu gyventi ir dirbti taip, kaip norėčiau“.

KAS: Kęstučio Žuko pastelių paroda „PLAUKIANTYS PEIZAŽAI“.

KUR: VU Botanikos sodo Muziejuje (Kairėnų g. 43, Vilnius).

PARODOS PRISTATYMAS: gegužės 8 d. 14.00 val.

KADA: paroda veiks gegužės 2–birželio 1 d., penktadienį ir savaitgalį 10.00–19.00 val.