Gegužės 14 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečiame pažinti VU Botanikos sodo dekoratyvinių obelų kolekciją kartu su šios kolekcijos kuratore Raimonda Azarovičiene. Renginyje susipažinsite su skirtingomis dekoratyvinėmis („rojaus“) obelimis, palyginsite jų žiedų spalvas, formas bei kvapus. Taip pat aptarsite, kuo šios obelys skiriasi, kodėl kai kurios iš jų dekoratyvios ne tik pavasarį, bet ir rudenį ar žiemą.

Šis renginys skirtas tiems, kuriems įdomi dekoratyvinių obelų įvairovė ir jų reikšmė želdiniuose.

KUR: VU Botanikos sodas (Kairėnų g. 43, Vilnius), renginio dalyviai kviečiami rinktis prie sodo pagrindinės kasos.
KADA: gegužės 14 d., 17 val.
BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA el. paštu daiva.krutuliene@bs.vu.lt.
BILIETAS:  įsigijus sodo lankytojo bilietą, pažintinis renginys – nemokamas.

Nuotraukose: 1–2)  obelis (Malus), selekcinis Nr. 173224; 3)  slyvalapė obelis (Malus prunifolia (Willd.) Borkh.); 4–5)  uoginė obelis (Malus baccata) 'Dolgo'; 6)  obelis (Malus) 'Perlas'; 7)  purpurinė obelis (Malus purpurea) 'Professor August Vaga'; 8)  šermukšninė obelis (Malus x zumi) 'Professor Sprenger'; 9)  obelis (Malus) 'Rylio'; 10)  obelis (Malus) 'Vaja'.

Rojaus obelų sodas laukia lankytojų!

1)  2) 3) 

Soduose, parkuose ir miesto žaliosiose erdvėse gausu žydinčių medžių ir krūmų, kurie tam tikru metų laiku džiugina lankytojus savo žiedais ir vaisiais. Prie gausiai žydinčių medžių priskiriamos ir laukinės bei dekoratyvinės obelys, kurias žmonės įprastai vadina „rojaus obelimis“. Kodėl rojaus? Nes šių medžių gausus žydėjimas sukuria „rojaus sodo“ įspūdį, o senosios europietiškos sodininkystės tradicijos buvo siejamos su bibliniu sodu ir idealiu jų grožiu. 

Šie medžiai pasižymi įspūdinga baltų, rožinių, raudonų, purpurinių ar violetinių žiedų gausa. Jų žydėjimo laikas sklandžiai pereina į daugelio dekoratyvinių vyšnių žydėjimą. Skirtingai nei dekoratyvinės vyšnios, laukinės ir dekoratyvinės obelys paprastai yra tvirtesnės, geriau prisitaikiusios prie dirvožemio ir klimato sąlygų bei ilgaamžiškesnės.

4) 5) 6)

Obelų rūšys ir dekoratyvinės veislės rudenį džiugina gausiais vaisiais, kurie neretai būna ryškių spalvų, blizgūs ir dažnai laikosi ant šakų ir žiemą prikviesdamos daug paukščių. Rūšys ir veislės su palyginti nedideliais, ryškiais vaisiais pasižymi dideliu dekoratyviniu efektu, ypač po lapų kritimo rudenį. Nedideli vaisiai, tai vienas iš tarptautinių klasifikavimo standartų, kuris nulemia, ar obelis priskiriama dekoratyvinėms ar valgomus vaisius vedančioms veislėms. Dekoratyvinių veislių kūrėjams vienas iš keliamų reikalavimų, kad vaisiaus – obuoliuko skersmuo negali būti didesnis nei 2 coliai, t. y. 5,08 cm.

Nė viena kita saulėtoms vietoms sodinti tinkama medžių ir krūmų gentis nėra tokia universali augimo forma, žiedų spalvomis bei vaisių dydžiu, forma ir spalva. Dauguma laukinių ir dekoratyvinių obelų neauga didesnės nei nedideli medžiai, todėl puikiai tinka namų sodams. Jos taip pat gali būti naudojamos parkuose ir miesto želdynuose, o, žemaūgės veislės puikiai auga ir vazonuose.

Laukinės ir dekoratyvinės obelys auga lieknai stačios arba formuoja apvalias ar platėjančias lajas, kai kurios veislės – ir svyrančiomis šakomis.

Dauguma dekoratyvinių obelų turi žalius lapus, kurie sprogimo metu dažnai būna rausvo ar bronzinio atspalvio. Be žalialapių rūšių ir veislių, yra daug veislių su raudona ar purpurine lapija. Daugelio rūšių ir veislių lapai rudenį nusidažo ryškiai aukso geltona, oranžine ar tamsiai raudona spalva.

Dažnai kvapnūs žiedai gali būti balti (daugumos rūšių ir veislių), rausvi, raudoni ar purpuriniai. Pumpurų stadijoje jie visada intensyvesnės spalvos nei visiškai išsiskleidę. Balti žiedai prieš prasiskleidžiant dažnai būna rausvi ar raudoni. Veislėse su rožiniais, raudonais ar purpuriniais žiedais pumpurai neretai būna kaštoninės spalvos. Dauguma dekoratyvinių obelų turi paprastus penkių vainiklapių žiedus, tik palyginti nedaug rūšių ir veislių turi pilnavidurius žiedus.

7) 8) 9) 10)

Obelys žydi paskutinės tarp vietinių vaismedžių. Pirmosios rūšys pražysta balandžio pabaigoje, o vėliausios  dažnai prasiskleidžia tik birželio pradžioje, tačiau viskas priklauso nuo jų augimo vietos, klimatinių sąlygų bei vidutinės paros temperatūros. Obelys pasižymi tuo, kad joms nereikia labai aukštos temperatūros žydėjimui, todėl pavasarį dažnai nukenčia dėl šalnų.

Laukinių ir dekoratyvinių obelų vaisiai gali būti citrininės žalios, gintaro, geltonos, oranžinės, raudonos, tamsiai raudonos ar purpurinės spalvos. Dažniausiai jie būna daugiau ar mažiau apvalūs, 0,6–5 cm skersmens. Neretai laikosi ant šakų iki pat žiemos. Jų dekoratyvinė vertė, trunkanti ištisas savaites, yra beveik neprilygstama.

Vilniaus universiteto botanikos sode priskaičiuojama 60 pavyzdžių dekoratyvinių obelų. Teritorijoje pasodinta 10 rūšių ir 42 veislės, iš kurių  iš kurių 9 veislės yra lietuviškos ir jas galima pamatyti tik botanikos sode. Pavienius medžius galima pamatyti išsibarsčiusius visoje sodo teritorijoje, Dalis rūšių pasodintos arboretume pagal geografines zonas. O visas veisles galima pamatyti Obelų kalne.