Kartu su kolekcijos kuratore Viktorija Guseva „kilsime“ per skirtingas kalnų juostas – nuo prieškalnių iki pat alpinės ir nivalinės zonos. Pamatysite, kaip keičiantis aukščiui ir sąlygoms transformuojasi patys augalai bei kaip išradingai jie prisitaiko prie atšiauraus klimato.

Kas jūsų laukia?

• Kelionė aplink pasaulį: apžvelgsime Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos kalnų florą.
• Formų įvairovė: palyginsime skirtingus augalus – nuo žemaūgių žolių iki kalnų krūmų.
• Geografiniai skirtumai: aptarsime, kaip kilmės vieta suformuoja unikalų augalo įvaizdį.

Tai galimybė vienoje vietoje pamatyti didelę įvairovę – tai, ką paprastai pamatytume tik kalnuose.

KUR: VU Botanikos sodas (Kairėnų g. 43, Vilnius), renginio dalyviai kviečiami rinktis prie sodo pagrindinės kasos.
KADA: birželio 18 d., 17 val.
BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA el. paštu daiva.krutuliene@bs.vu.lt.
BILIETAS: įsigijus sodo lankytojo bilietą, pažintinis renginys – nemokamas.

Kalnų aplinka įvairi, būdingas didelis aukštis, ekstremalus klimatas, status reljefas. Taigi augalams tenka prisitaikyti prie atšiaurių ir ypatingų sąlygų, tai juos daro įdomius ir savitus. Norisi kopti į kalnus ir patikrinti, ar taip iš tikrųjų yra. Tas grožis ir paslaptys atsiveria 2500–4500 m virš jūros lygio, priklausomai nuo kalno aukščio. Taigi VU botanikos sode galite „kopti į kalnus“ bei pamatyti juostų kaitą (prieškalninė, kalninė, subalpinė, alpinė, nivalinė bei tundra) ir susipažinti su būdingiausiais alpiniais augalais, kurie sutinkami kalnuose. Alpinių augalų kolekcijoje auginama apie 419 taksonų.

Europos regione (Alpių, Karpatų, Pirėnų ir kt.) auginama apie 219 taksonų. Prieškalninėje juostoje pamatysite puošniąją telekiją (Telekia speciosa) su stambiais širdiškais lapais bei aukštai iškeltais 5–8 cm skersmens oranžiniai geltonais graižais, paprastąją raudoklę (Lythrum salicaria) iškeltais aukštais tankiais siaurais žiedynais su rausvai violetiniais 1–2 cm skersmens žiedais, kuoduotąją žydrę (Muscari comosum), iškėlusią daugiaaukštį žiedyną su ryškiai violetiniais išraiškingais kuodeliais, violetinę tūbę (Verbascum phoeniceum) su ilgais kekės pavidalo žiedynais bei tamsiai violetiniais žiedais; lipiką (Galium arenarium) su ilgais šliaužančiais požeminiais stiebais, lapais menturiuose, su geltonais žiedais, kurie susitelkę į kekės pavidalo žiedynus, ir kt. augalus. Kalninėje juostoje pamatysite auksažiedį česnaką (Allium moly) su lanceto formos pilkai žaliais lapais bei geltonais žiedais, kurie susitelkę į pusrutulio formos žiedynus, baltąją plėnūnę (Asphodelus albus) – soliterį su tankiu 25–35 cm ilgio kekės pavidalo žiedynu, stačiais linijiškais lapais, ispaninę linksmę (Hyacinthoides hispanica) su šviesiai mėlynais varpelio formos žiedais, uolaskelę (Saxifraga rotundifolia) su apvaliais odiškais bei dantytais pakraščiais lapais, šluotelės pavidalo žiedynais bei žvaigždės formos baltais žiedais su raudonais taškeliais ir kt. augalus. Subalpinėje, alpinėje, nivalinėje juostose bei tundroje pamatysite būdingiausius alpinius augalus. Subalpinėje juostoje pamatysite česnaką (Allium victorialis) su plačiais lapais ir aukštai iškeltais nedideliais skėčio pavidalo žiedynais, laiškinį česnaką (Allium schoenoprasum) siaurais tuščiaviduriais ilgais lapais bei šviesiai violetiniais žiedais, tankiais rutuliškais žiedynais, prožirnį (Genista sagittalis) su plačiais sparnuotais ūgliais, geltonais žiedais, kekės pavidalo žiedynais stiebų galuose, raipstą (Cytisus decumbens) su ilgais besidriekiančiais stiebais bei po 1–4 geltonus žiedus lapų pažastyse, krekesą (Globularia nudicaulis) su skroteliniais lapais, virš kurių iškyla violetinės spalvos galvutės pavidalo žiedynai, ir kt. augalus. Alpinėje juostoje pamatysite gvaizdę (Armeria alpina), iškėlusią rožinės spalvos galvutes, šilinį žalčialunkį (Daphne cneorum), kurio rožiniai žiedai skleidžia stiprų saldoką kvapą, uolaskėlę (Saxifraga paniculata), sudarytą iš daugybės tankiai išsidėsčiusių skrotelių, virš kurių pakyla šluotelės pavidalo žiedynai, kulkšnę (Astragalus sempervirens) su ilgomis sumedėjusiomis dygliuotomis šakelėmis, su plunksniškais lapais, išsidėsčiusiais poromis, viršuje su dygliuku bei rožiniais žiedais, alpinę kalpokę (Scutellaria alpina) su dvilūpiais žiedais, kurių viršutinė lūpa violetinės spalvos, apatinė–balta, putoklį (Saponaria pumila) su linijiškais lapais ir pavieniais 2,5 cm skersmens rožiniais žiedais, liūtpėdę (Leontopodium nivale subsp. alpinum), kurios graižus apjuosę pilki balsvi skraistlapiai ir suteikia žvaigždės formą, daug čiobrelių rūšių bei porūšių ir kt. augalus. Nivalinėje juostoje pamatysite rausvąją rodiolę (Rhodiola rosea) su gausiai lapuotais stiebais, ant kurių lapai išsidėstę spirale, bei plokščiais skydelio pavidalo žiedynais. Vyrskydės (Androsace vitaliana ir Androsace vitaliana subsp. assoana) – visžalės, sudarytos iš daugybės mažų skrotelių, su 1 cm skersmens geltonais žiedais ir kt. augalus. Tundros zonoje pamatysite paprastąją driadą (Dryas octopetala) su 8 baltais vainiklapiais bei lapais, panašiais į ąžuolo lapą.

Nuotraukose: 1) žydrė (Muscari comosum), Europa, prieškalninė juosta; 2) česnakas (Allium moly), Europa, kalninė juosta; 2) 3) baltoji plėnūnė (Asphodelus albus), Europa, kalninė juosta; 4) gvaizdė (Armeria alpina), Europa, alpinė juosta; 5) kulkšnė (Astragalus sempervirens), Europa, alpinė juosta; 6) Lipikas (Galium arenarium), Europa, prieškalninė juosta; 7) liūtpėdė (Leontopodium nivale subsp. alpinum), Europa, alpinė juosta; 8) paprastoji driada (Dryas octopetala), Europa, tundros zona; 9) putoklis (Saponaria pumila), Europa, alpinė juosta; 10) rausvoji rodiolė (Rhodiola rosea), Europa, nivalinė juosta; 11) vyrskydė (Androsace vitaliana subsp. assoana) Europa, nivalinė juosta; 12) šilinis žalčialunkis (Daphne cneorum), Europa, alpinė juosta.

1)  2)  

3)  4)  5)  6) 

7)  8)  9)  10) 

11)  12) 

Temperatūrinėje (vidutinių platumų) Azijoje (Altajaus, Sibiro, Kaukazo, Kinijos, Himalajų ir kt.) auginama apie 133 taksonus. Prieškalninėje juostoje pamatysite liną (Linum austriacum) su šviesiai mėlynais iki 3 cm skersmens žiedais, lenktagalvį česnaką (Allium nutans) su nulinkusiais žiedynais ir kt. česnakus, Eurybia sibirica, į viršų iškėlusią graižus su violetiniais liežuviškais žiedais bei daugybe geltonų vamzdiškų žiedų, kurie vėliau įgauna violetinį atspalvį, ir kt. augalus. Kalninėje juostoje pamatysite raudonžiedį kryžmenį (Phuopsis stylosa), turintį specifinį kvapą, su rutuliškais žiedynais bei su rausvais vamzdelio formos 1,2 cm ilgio žiedais, rūtenį (Corydalis cheilanthifolia) su plunksniškais lapais ir pailga keke, kurioje yra 10–30 šviesiai geltonų žiedų, berutį (Teucrium hyrcanicum) su siaura tankia daugiažiede keke, su tamsiai violetiniais purpuriniais žiedais ir kt. augalus. Subalpinėje juostoje pamatysite karatavinį česnaką (Allium karatavense) su plokščiais pilkai žaliais lapais ir 7–12 cm skersmens sferiniais žiedynais ir kt. česnakus, katžolę (Nepeta racemosa subsp. racemosa) su apvaliais dantytais lapais bei po 6 melsvai violetinius žiedus menturiuose lapų pažastyse, sudarančius kekės pavidalo žiedyną, žydrę (Muscari caucasicum) su daugiaaukščiu žiedynu, viršuje violetinių žiedų kuokšteliais, o apatinėje dalyje–rudai žalsvos arba gelsvos spalvos žiedais su dantukais ir kt. augalus. Alpinėje juostoje pamatysite Sibbaldia cuneifolia su trilapiais lapais, kurių kiekvieno lapelio viršuje yra 3 dantukai, bei pavieniais geltonais žiedais, krekesą (Globularia trichosantha), virš skrotelių iškeliantį šviesiai mėlynus 1–2 cm galvutės pavidalo pasišiaušusius žiedynus, česnaką (Allium forestii) su siaurais lapais bei žemyn nulinkusiais žiedynais, su tamsiai violetiniais purpuriniais žiedais ir kt. augalus. Nivalinėje juostoje pamatysite radiolę (Rhodiola heterodonta) su storais trikampio formos lapais ir tankiu kompaktišku skydelio pavidalo žiedynu. Tundros zonoje pamatysite šiaurinę katuogę (Rubus arcticus) su trilapiais lapais ir pavieniais 1,8–2,5 cm skersmens rožiniais žiedais.

Nuotraukose: 13) karatavinis česnakas (Allium karatavense), Temperatinė (vidutinių platumų) Azija, subalpinė juosta; 14) katžolė (Nepeta racemosa subsp. racemosa),Temperatinė (vidutinių platumų) Azija, subalpinė juosta; 15) krekesas (Globularia trichosantha),Temperatinė (vidutinių platumų) Azija, alpinė juosta; 16) rūtenis (Corydalis cheilanthifolia), Temperatinė (vidutinių platumų) Azija, kalninė juosta; 17) česnakas (Allium forestii), Temperatinė (vidutinių platumų) Azija, alpinė juosta; 18) šiaurinė katuogė (Rubus arcticus), Temperatinė (vidutinių platumų) Azija, tundros zona; 19) linas (Linum austriacum), Temperatinė (vidutinių platumų) Azija, prieškalninė juosta; 20) žydrė (Muscari caucasicum),Temperatinė (vidutinių platumų) Azija, subalpinė juosta.

13)  14)  15)  

16)  17)  18)  

19)  20) 

Šiaurės Amerikos regione (Kordiljerų, Uolinių kalnų, Apalačų kalnų ir kt.) auginama apie 70 taksonų. Prieškalnėje juostoje pamatysite pietinę barškę (Baptisia australis) su trilapiais lapais, 10–30 cm ilgio kekės pavidalo žiedynais bei mėlynais žiedais, amerikinį driktą (Amsonia tabernaemontana) su pailgais lanceto formos lapais bei melsvais žvaigždės formos žiedais, puošniąją šiušelę (Erigeron speciosus) su 5 cm graižais, violetiniais 75–100 liežuviškais žiedais bei daugybe geltonų žiedų, pastarieji susitelkę į šluotelės pavidalo žiedynus ir kt. augalus. Kalninėje juostoje pamatysite kalninį šilžiukštį (Paxistima canbyi) su odiškais, standžiais, dantytais žaliais lapais bei po 1–3 lapų pažastyse išsidėsčiusiais šviesiai rausvais mažais žiedais, penstemoną (Penstemon whippleanus) su dvilūpiais purpuriniais 2–3 cm ilgio žiedais bei apatine lūpa su barzdele, termopsį (Thermopsis montana) su trilapiais lapais, plačiais prielapiais bei geltonais žiedais ir kt. augalus. Subalpinėje juostoje pamatysite katpėdę (Antennaria plantaginifolia) su ovalios arba mentelės formos lapais, iškelia graižus, kuriuos supa balti skraistlapiai, krūminį penstemoną (Penstemon fruticosus var. scouleri) su kekės pavidalo žiedynais, su šviesiai violetiniais dvilūpiais žiedais, Petrophytum cinerescens su mentelės formos žaliais su pilkšvu atspalviu lapais, tankiais kekės pavidalo žiedynais bei su 2–4 mm skersmens baltais žiedais ir kt. augalus. Alpinėje juostoje pamatysite Eremogone capillaris var. americana kuokštinį augalą su siaurais lapais, iškelia šluotelės pavidalo žiedynus su baltais žiedais, driadą (Dryas drummondii) su pavieniais geltonais mažai prasivėrusiais žiedais bei su ąžuolo pavidalo lapais, pūkviją (Eriogonum umbellatum) su odiškais mentelės formos lapais, iškelia skėčio pavidalo žiedynus su geltonais žiedais ir kt. augalus. Tundros zonoje pamatysite katpėdę (Antennaria rosea), iškelia graižus, kuriuos supa rausvi skraistlapiai, driadą (Dryas octopetala subsp. hookeriana) su ąžuolo lapais bei baltais žiedais ir kt. augalus.

Naujosios Zelandijos regione auginama apie 5 taksonus. Pamatysite aceną (Acaena novae-zelandiae) su plunksniškais lapais, su galvutės pavidalo žiedynais, smulkiais baltais žiedais bei įspūdingais apvaliais vaisynais su rausvais kibiais dygliukais ir kt. acenų rūšis.