Dvidešimt metų – tai ne tik data. Į šį laiką telpa žmonės, vietos, paveikslai, pokalbiai, ieškojimai, atradimai ir tylūs momentai, kurie kartais atmintyje išlieka ilgiau nei garsūs įvykiai.

Studija buvo įkurta Vilniuje 2006 metais. Per du dešimtmečius ji ne kartą keitė pavadinimą, ieškojo savo kelio, augo ir pamažu tapo tuo, ką šiandien vadiname „Mano spalva“ – vieta, kurioje įvairaus amžiaus ir profesijų suaugusieji susitinka su tapyba, spalva ir savo pačių žvilgsniu.

Studijos ryšys su Vilniaus universiteto botanikos sodu prasidėjo 2010 metais, kai ieškojau vietos tradicinei vasaros praktikai. Gavome galimybę čia surengti plenerą, ir ši vieta iš karto sužavėjo savo motyvų gausa: vandeniu ir jo atspindžiais, augalais, takais, šviesa, tyla, netikėtais kampeliais, į kuriuos norėjosi sugrįžti. 2012 metais įvyko pleneras „Rojaus sodai“, vėliau sekė nauji susitikimai, naujos temos, kviestiniai dailininkai, skirtingos technikos ir įvairūs darbo iš natūros būdai.

Ilgainiui botanikos sodas studijai tapo ne tik gražiu fonu. Jis tapo ilgametės draugystės, vasaros praktikos, stebėjimo ir vidinio susikaupimo vieta. Kiekvienas iš mūsų čia atradome savas pamėgtas vietas: medį, taką, gėlyną, atspindį vandenyje, šešėlį, šviesos properšą tarp lapų. Šios vietos buvo ne tik vaizduojamos – jos pamažu įaugo į atmintį, rankos judesį, spalvos pojūtį, asmeninę patirtį.

Kiekvienam plenerui ruošdavausi itin atsakingai. Man rūpėjo ne tik pateikti užduotį, bet ir sukurti sąlygas, kuriose žmogus pradeda žiūrėti atidžiau ir drąsiau: matyti ne tik gėlę, bet spalvų santykius; ne tik daiktą, bet spalvines dėmes, ritmus, šviesą, orą, nuotaiką. Mano, kaip pedagogės ir studijos vadovės, užduotis nėra perduoti savo matymą. Man svarbiau palaikyti kiekvieno žmogaus savąjį matymą, padėti pasitikėti savo žvilgsniu ir savu spalvos pojūčiu.

Per šiuos metus studijos dalyvių darbuose atsirado vis daugiau savarankiškumo. Tai, kam iš pradžių reikėjo patarimo, pavyzdžio ir palaikymo, pamažu virto asmeniniu pasirinkimu: savu motyvu, savu ritmu, sava spalva, savu paveikslo kūrimo būdu. Ypač vertinga matyti, kaip atsiranda pasitikėjimas – ne garsus, ne demonstratyvus, o tylus vidinis pasitikėjimas savo sprendimu.

Šioje parodoje eksponuojami skirtingais metais sukurti darbai, gimę per plenerus botanikos sode. Kai kurie jų buvo užbaigti vėliau studijoje, tačiau visi jie prasidėjo nuo gyvo stebėjimo. Man tai svarbu: juose nėra mano potėpio. Čia yra savarankiški studijos dalyvių sprendimai, jų pasirinkimai, jų drąsa, ieškojimai, atradimai ir asmeninis susižavėjimas gamta.

Ši paroda nėra triukšminga pasiekimų ataskaita. Greičiau tai rami pauzė, atokvėpis, galimybė atsigręžti ir padėkoti vietai, kuri daugelį metų mus priėmė, įkvėpė ir padėjo mokytis matyti. Vilniaus universiteto botanikos sodas tapo studijos „Mano spalva“ istorijos dalimi, o šie darbai – ilgos, ramios ir labai brangios mūsų draugystės su juo pėdsakai.

Tapybos studijos „Mano spalva“ vadovė dailininkė Irina Troma. https://manospalva.art

Parodoje savo darbus pristato Tatjana Jevsikova, Svetlana Glebova, Yana Yevtushenko, Tatjana Novikova, Kristina Jančiauskienė, Sofija Maliukova, Olga Azarova, Viltė Gridasova, Dalia Aleknienė ir Eglė Maskaliūnaitė-Butkuvienė.

KAS: Retrospektyvinė paroda „20 metų tapybos studijai MANO SPALVA“
KUR: VU Botanikos sodo Muziejuje (Kairėnų g. 43, Vilnius).
PARODOS ATIDARYMAS: birželio 19 d. 18.30 val.
KADA: paroda veikia birželio 19–28 d., penktadienį ir savaitgalį 10.00–19.00 val.