Žydinčių jurginų kolekcijos ekspozicijoje, apsupti įspūdingos žiedų įvairovės, susipažinsime su šių augalų biologine įvairove, kilme ir kultūrine istorija, selekcijos pasiekimais bei auginimo ypatumais. VU Botanikos sode sukaupta apie 240 jurginų veislių kolekcija, todėl čia galima išvysti itin įvairių formų, dydžių ir spalvų žiedų.

Renginį ves botaninių kolekcijų kuratorė Lidija Radevičiūtė.

KAS: pažintinis renginys „Jurginų žiedų sūkuryje“.
KUR, KADA: lankytojų grupė renkasi rugpjūčio 27 d. 17 val. prie VU Botanikos sodo pagrindinės kasos (Kairėnų g. 43, Vilnius).
BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA el. paštu daiva.krutuliene@bs.vu.lt.
BILIETAS: įėjimas į renginį – įsigijus sodo lankytojo bilietą, pažintinis renginys – nemokamas.

Jurginų gentis (Dahlia), priklauso astrinių (Asteraceae) šeimai, yra daugiamečiai žoliniai šakniagumbiniai augalai, natūraliai paplitę Centrinėje Amerikoje – Meksikoje, Gvatemaloje ir Belize. Tai aukštikalnių regionų floros dalis, aptinkama 1500–3700 m aukštyje virš jūros lygio. Šie augalai žydi tuomet, kai dienos trumpėja ir vėsta naktys, todėl Lietuvos kraštovaizdyje jurginai tapo ryškiu rudens simboliu. Dėl savo kilmės iš tropinių platumų jurginai nežiemoja atvirame grunte Lietuvos klimato sąlygomis. Tad rudenį šakniagumbiai iškasami ir laikomi saugykloje (prie +4 - +7 laipsnių temperatūros) iki pavasario, kai, sušilus dirvai, pradedamas sodinimas.

Į Europą jurginai atkeliavo XVIII a. pabaigoje, 1787 m. Madrido botanikos sode buvo pasėtos iš Meksikos atgabentos sėklos, o augalams suteiktas pavadinimas Dahlia, švedų botaniko Andreas Dahl garbei. Vėliau jurginai sparčiai paplito Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Nyderlandų Karalystėje. Rusijoje šie augalai buvo vadinami „georginomis“, todėl Lietuvoje prigijo sulietuvintas pavadinimas – jurginas. Manoma, kad į Lietuvą jie pateko 1812–1814 m. Vienas žymiausių pirmųjų jurginų augintojų buvo sodininkas ir gėlininkas Jozepas Strumilla, XIX a. pradžioje savo sode sukaupęs net 200 pilnavidurių veislių kolekciją ir išleidęs veikalą „Traktatas arba mokslas apie jurginus“.

Jurginų genetika itin savita: jie yra oktoploidai, turintys aštuonis homologinių chromosomų rinkinius, o jų genome aptinkama daug transpozonų. Ši genetinė sandara lemia didelę rūšinę ir selekcinę įvairovę. Šiuo metu aprašytos 42 natūralios jurginų rūšys. Nuo 1969 m. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) Tarptautiniame jurginų registre yra užregistravusi daugiau kaip 70 000 veislių. Dauguma jų – sudėtingi Dahlia coccinea, D. pinnata, D. scapigera, D. imperialis ir kitų rūšių hibridai, kurie pagal botaninės nomenklatūros taisykles priskiriami darželinio jurgino (Dahlia × cultorum) veislėms.

VU Botanikos sode sukaupta apie 240 jurginų veislių kolekcija. Dalis jų priklausanti Kultūrinių augalų genofondo išsaugojimo programai. Kolekcijos tikslas – kaupti vietinių ir užsienio selekcininkų veisles, atskleisti jų žiedynų formų ir spalvų įvairovę, supažindinti lankytojus su jurginų pritaikymu želdynuose. Siekiama surinkti 100 Lietuvos selekcininkų sukurtų ir 200 užsienio šalių veislių. Atrankos pagrindas – žiedyno formų ir spalvų derinių unikalumas. Kolekcijos struktūrai taikomos Britų nacionalinės jurginininkų draugijos (NDS) klasifikavimo sistema.

Pažintinio renginio metu sužinosite ne tik apie augalo sandarą, žiedynų tipus bei auginimo ypatybes, bet ir išgirsite įdomių istorinių faktų, tokių kaip:

• Senovės actekai, gyvenę dabartinėje Meksikos teritorijoje, jurginus naudojo kaip ritualines gėles, maistui ir gydymui. Iki insulino atradimo 1923 m. iš jurginų gumbų buvo gaunama medžiaga inulinas. Ji tuomet buvo vadinama Atlanto krakmolu ir rekomenduojama naudoti maistui sergantiems cukralige, kadangi yra lengvai pasisavinama.
• Šiandien jurginų gumbai naudojami kulinarijoje, o iš jų skrudintų šaknų gaminamas kavos pakaitalas „Dacopa“, suteikiantis gėrimams sodrų moka bei šokolado skonį. 
• 1963 m. jurginas paskelbtas nacionaline Meksikos gėle, o gėlių kalboje jis simbolizuoja ištikimybę ir amžiną meilę.
• Pasak vienos legendos, pirmasis jurginas pražydo pasibaigus ledynmečiui – žmogaus stovyklavietės paskutinio laužo vietoje – kaip gyvybės, šilumos ir vilties ženklas.

Laukiame jūsų pažintiniame renginyje pasigrožėti įspūdinga jurginų įvairove ir daugiau sužinoti apie šiuos spalvingus augalus!