Ankštinių (Fabaceae) šeimos 30 - 50 (60) cm aukščio puskrūmis arba daugiametis žolinis su šakotais stiebais, išaugančiais iš sumedėjusių šaknų.

 

 

Lapai sudėtiniai, plunksniški, sudaryti iš 8 - 15 porų mažų pailgai ovalinių lapelių.

Žiedai dvilyčiai, violetiniai ar purpuriniai, smulkūs, sutelkti į 1,7 cm skersmens žiedynus - varpas, kurios susiformuoja einamųjų metų šakelių viršūnėse. Žydi birželio - liepos mėn.

Vaisiai - ankštys,lygios ir liaukingos.

Tėvynė: Šiaurės Amerika - JAV sausose prerijose. Ši rūšis pasižymi išsivysčiusia plačiai šakota šaknų sistema, tad yra tinkama dirvos erozijai sulaikyti. Be to, šaknys kaupia oro azotą, kurio dalį pasisavina pats augalas, kitą - greta augančios rūšys.

Mėgsta lengvą smėlio ar priemolio gerai drenuotą dirvą. Gerai auga nederlingoje, rūgščioje, neutralioje ar silpnos šarminės reakcijos dirvoje. Mėgsta saulėtą vietą, pakenčia sausrą.

Dauginama sėklomis ir žaliaisiais auginiais.

Pirmą kartą 1813 m. šią rūšį aprašė Šiaurės Dakotoje 1810 - 1811 metais lankęsis anglų botanikas gamtininkas Thomas Nuttall.

VU Botanikos sodo Dendrologijos skyriaus kolekcijoje išauginta iš sėklų 1996 metais. Pasodinta saulėtoje lysvėje, priesmėlio dirvoje. Jauni augalai buvo jautrūs žiemos šalčiams. Po 2002 - 2003 metų žiemos sėkmingai atžėlė, o vasarą žydėjo gausiai ir įspūdingai.
Mūsų patirtis leidžia rekomenduoti šią rūšį auginti nederlingose sausose dirvose, alpinariumuose, saulėtuose gėlynuose.

Parengė G. Jurkevičienė