Vilniaus universitetas

MENIU

Hamamelis (Hamamelis)

Sodinis hamamelis - Hamamelis virginiana L.

Tai –hamamelinių (Hamamelidaceae) šeimos augalas, savaime augantis Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje nuo Kvebeko ir Ontarijo Kanadoje iki Teksaso ir Floridos JAV. Dažniausiai aukštas krūmas (gali būti ir medis), tėvynėje pasiekiantis 6 m (rečiau10 m ) aukštį ir turintis kelis tankiai šakotus iki 15 cm skersmens kamienus. Laja – netaisyklingai rutuliška.
Jaunos šakos apaugusios tankiais rusvais plaukeliais, vėliau nuplinka ir tampa šviesiai rusvos, lygios.
Lapai pražanginiai, ovaliniai, kiaušiniški arba atvirkščiai kiaušiniški, 4 – 16 cm ilgio, 2,5 – 13 cm pločio, plačiai pleištišku, nesimetrišku lapo pamatu ir trumpai nusmailėjusia arba apvalia lapo viršūne. Lapo kraštas banguotas, nežymiai skiautėtas. Lapkotis storas, trumpas, 6 – 15 mm ilgio. Lapo vidurinė gysla ryški, daugiau ar mažiau plaukuota, su 6 – 7 porom šoninių gyslų. Viršutinė lapo pusė tamsiai žalia, apatinė – šviesesnė. Rudenį lapai gražiai pagelsta, yra dekoratyvūs. Pakankamai ilgai laikosi ant šakų.
Žiedai dvilyčiai,šviesiai gelsvi arba ryškiai geltoni, retai oranžiniai ar rausvi. Vainiklapiai 10 – 20 mm ilgio, 2 – 3 mm pločio išsilanksčiusios juostelės pavidalo (šiek tiek primena forzitijų žiedus), žiedo skersmuo 3 – 4 cm. Žiedai sutelkti po kelis į puokšteles, išaugusias lapų pažastyse. Žydi nuo rugsėjo iki gruodžio mėn..


Vaisius auga ir bręsta per žiemą iki kito rudens. Jis yra kieta sumedėjusi atvirkščiai kiaušiniška 10 – 14 mm ilgio gelsvai ruda dėžutė, kurioje sunoksta dvi juodos žvilgančios sėklos. Tvirta, gerai išdžiūvusi, dėžutė su garsu atsiveria ir išmeta sėklas net 9 m į šalį nuo augalo.


Botanikos sodo Dendrologijos skyriaus kolekcijose auginamas nuo 1992 metų. Pasodinti įvairiose sodo vietose: senajame parke pusiau pavėsyje, Dendrologijos skyriaus kolekciniuose plotuose apydrėgnėse ir sausose vietose. Galima teigti, jog gražiausiai auga tie egzemplioriai, kurie gauna pakankamai drėgmės. Atvirose vietose augantieji augalai yra labiau šakoti ir gausiau žydi, o pusiau pavėsyje – aukštesni. Augalai žydi ir dera beveik kasmet. Ištvermingi mūsų klimato sąlygoms, dekoratyvūs. Jaunus augalus žiemą gali pažeisti kiškiai, todėl būtina aprišti. Tą mes darome kasmet. Kadangi plačiai šakojasi, reikia palikti neužsodintą erdvę tarp jų ir kitų augalų. Tinka auginti parkuose, skveruose, sodybose. Gražiai atrodo pasodintas kaip akcentas vejoje arba kaip fonas žemesniems augalams.

2010-02-08                 G. Jurkevičienė, nuotraukos autorės