Nakviša – vienas iš daugelio augalų, kurie po detalių biocheminių tyrinėjimų užėmė teisėtą vietą vertingiausių ir ypatingų savybių turinčių vaistinių augalų „Olimpe“. Senajame kontinente nakviša yra gana seniai žinomas augalas: Europos botanikos soduose augalas introdukuotas 1614 m. iš JAV (Virginijos valstijos), kur indėnai nakvišai buvo priskyrę stebuklingų antžmogiškų galių suteikiančių savybių. Europoje ilgą laiką nakvišos antpilai buvo vartojami kaip tonizuojanti ir energetinanti priemonė, o Tolimuosiuose Rytuose iš nakvišos sėklų buvo spaudžiamas aliejus, kuris naudotas žaizdų gydymui. Vėliau kurį laiką nakvišos populiarumas buvo smuktelėjęs ir tik mūsų laikais, nuodugniai ištyrus nakvišos cheminę sudėtį bei ją sudarančių junginių savybes, šio augalo preparatai tampa populiarūs ir svarbūs dėl savo unikalių savybių.

 

 

 

Dvimetė nakviša yra žolinis dvimetis nakvišinių (OnagraceaeJuss.) šeimos augalas, užaugantis iki 120 cm aukščio. Pirmais metais išauga tik lapų skrotelė, kuri žiemai nunyksta. Taip augalas savo šaknyse sukaupia pakankamai maistmedžiagių. Antrais metais susiformuoja  status, link viršūnės kiek šakotas, plaukuotas ir lapuotas stiebas. Lapai lancetiški, gali būti lygiais kraštais arba retai dantyti, pražanginiai, kaip ir stiebas plaukuoti. Žiedai taisyklingi, iki 5 cm diametro, turi 4 vainiklapius, auga iš lapų pažasčių ir yra sutelkti į šluotiškus žiedynus. Spalva varijuoja nuo geltonai oranžinės iki ryškiai geltonos. Žiedai išsiskleidžia vakare, maloniai kvapia ir žydi tik vieną naktį. Žydi liepos – rugsėjo mėnesiais. Vaisius – daugiasėklė dėžutė, kuri yra išilgai padalinta į keturias dalis. Sėklos smulkios, iki 1 mm skersmens (1000 sėklų sveria apie 500 mg), subręsta spalį – lapkritį, daigumą išlaiko iki 70 metų. Augalas savidulkis, bet taip pat gali būti kryžmiškai apdulkinamas drugių. Šaknų sistema liemeninė.

 

 

Dvimetė nakviša yra labai įdomi  ir genetiniais aspektais: augalo ląstelėse yra 2 skirtingi genetinės medžiagos kompleksai: vienas vadinamas albicans, kitas – rubens. Viename augale visada būna tik dviejų skirtingų kompleksų derinys (albicans + rubens), bet niekada nebūna viename augale dviejų vienarūšių kompleksų (tai yra dviejų albicans ar dviejų rubens). Taip yra dėl ypatingo paveldėjimo būdo: iš tėvinio augalo palikuonis gauna tik rubens kompleksą, o iš motininio augalo – tik albicans.

Nakvišos paplitusios vidutinio klimato zonoje, į šiaurę arealas nusidriekęs iki pat Botnijos įlankos šiauriausių pakrančių (t.y. iki 65 ° šiaurės platumos). Lietuvoje šie augalai aptinkami pakelėse, panamėse, dirvonuojančiuose plotuose, smėlynuose. Dažniausia yra Oenothera biennis L. (dvimetė nakviša), bet taipogi kaip dekoratyviniai augalai auginamos ir kitos rūšys – O. ammophila Focke (smėlinė nakviša), O. canovirens E.S.Steele (žiloji nakviša), O. laciniata Hill.  (karpytalapė nakviša), O. rubricaulis Kleb. (raudonstiebė nakviša). Yra išvesta nemažai veislių, kurioms dekoratyvumo teikia dideli, pilnaviduriai arba ypatingos spalvos (ryškiai raudoni, rausvi, oranžiniai) žiedai. 

 

 

Oenothera gentis mėgsta labai saulėtas vietas, dirvožemiui augalas neišrankus, todėl lengva nakvišas kultivuoti. Kartais augalus gali pulti ligos, kurių išdava yra smulkios rusvai raudonos dėmelės ant lapų. Dėl ilgalaikio vandens stygiaus gali pradėti gelsti apatiniai lapai. Auginant optimalus tankis nakvišoms yra 30 augalų kvadratiniame metre.

Gydymo tikslais naudojamos nakvišų sėklos (Semen Oenotherae), kuriose randama apie 24,00 % aliejų, 43,00 % celiuliozės ir lignino, apie 15,00 % baltymų, 0,26 % eruko rūgšties, 0,42 % arachidono rūgšties, 72,21 % linolo rūgšties, 0,35 % α-linoleno rūgšties, apie 10,20 % γ-linoleno rūgšties, 7,20 % oleino rūgšties, 2,00 % stearino rūgšties, apie 6,50 % palmitino rūgšties.

Kadangi sėklos aliejingos, gydymui iš jų spaudžiamas aliejus (šaltojo presavimo arba ekstrahavimo būdu). Aliejumi gydomos sunkiai gyjančios žaizdos, egzema, aknė, taip pat jis stiprina plaukus, nagus, gražina odą. 

Vis didesnį susidomėjimą kelia γ-linoleno rūgštis, kuri ypač svarbi moters organizmui. γ-linoleno rūgštis yra prostaglandinų pirmtakas organizme. Prostaglandinai yra hormonai (labai aktyvi biologinių junginių frakcija), aptinkami visuose aukštesniuosiuose stuburiniuose. Pirmą kartą jie aptikti prostatoje, iš čia kilęs ir jų pavadinimas. Vėliau santykinai dideliais kiekiais prostaglandinų rasta gimdoje (endometriumo audiniuose), kiaušidėse, centrinėje nervų sistemoje. Prostaglandinų kiekis pradeda augti artėjant ovuliacijai, o koncentracijos pikas pasiekiamas gimdos gleiviniame sluoksnyje (tunica mucosa). tada, kai prasideda menstruacijos. Bet koks prostaglandinų balanso pokytis sukelia menstruacijų ciklo nukrypimus, kiaušialąstės judėjimo kiaušintakiu sutrikimus ir kt.

Kaip jau minėta, γ-linoleno rūgštis yra pirmtakas prostaglandinų sintezei organizme, todėl papildomas šios rūgšties įvedimas į organizmą normalizuoja ir palaiko normalų menstruacinį ciklą, mažina priešmenstruacinio sindromo bei menopauzės negalavimus. Taip pat aliejus mažina kraujospūdį bei lengvojo cholesterolio frakciją kraujyje, osteoartrito simptomus, lengvina aterosklerozės, reumatoidinio artrito simptomus, greitina medžiagų apykaitą (dėl to nakvišos aliejus turi liekninamąjį  poveikį), stiprina imuninę sistemą.

Nakvišų aliejų galima naudoti ir esant virškinamojo trakto negalavimams (padidėjusioms virškinimo liaukoms, nevirškinimui, dirgliam žarnynui, vandeningai diarėjos (viduriavimo) cholerinei formai) gydyti, uždegimams (ypač lėtiniams), aliejus palengvina kvėpavimą astmos atvejais, skatina hepatocitų atsinaujinimą ir mažina vėžinių ligų (nes aliejuje yra vitamino E, kuris veikia kaip laisvųjų radikalų gaudyklė organizme). 

Prieš pradedant vartoti nakvišų aliejų, būtinai rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, nes sergant kai kuriomis ligomis (tokiomis, kaip epilepsija ir kt.), nakvišos preparatų vartojimas gali būti pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.