Auksuotasis serbentas įdomus serbentų (Ribes L.) genties atstovas, sudarantis atskirą auksuotųjų serbentų SimphocalyxBerl. pogentį. Šio augalo tėvynė - Šiaurės Amerikos vakarinės dalies kalnai. Pogentyje yra dar 5 smulkios endeminės Šiaurės Amerikoje augančios rūšys.

 

Auksuotojo serbento krūmai užauga nuo 2 iki 2,5 m aukščio. Šakos iš pradžių auga stačiai, vėliau viršūnės link šiek tiek išlinksta. Ūgliai palyginti ploni, raudonai rudi. Lapai triskiaučiai, pasitaiko ir penkiaskiaučių, iki 5 cm pločio, kurie iš abiejų pusių pliki, bekvapiai. Žiedai susibūrę po 5 - 15 stačiose arba įstrižose kekėse. Taurėlapiai dvigubai ilgesni už vainiklapius, kurie oranžiškai geltoni, o baigdami žydėti paruduoja. Uogos prinoksta nevienu laiku ir valgyti galima nuo liepos vidurio iki rugsėjo mėnesio. Jos labai įvairuoja spalva, forma ir dydžiu. Pasitaiko juodų, geltonų, rausvų, juosvai rudų ir kitokio atspalvio uogų, tačiau visoms būdingas blizgantis paviršius. Dydžiu gali skirtis nuo vidutinio serbento iki vidutinio agrasto uogų dydžio ir būti apskritos, ovalios, cilindriškos, lašo formos. Sėklos smulkios. Skonis malonus, bet taip pat su daugybe variacijų. Uogos ne tik skanios, bet ir vertingos vitaminais C, B, provitaminu A, jose yra cukraus, įvairių rūgščių, pektinų. Gausu ir dažančiųjų medžiagų.

 

Dabartiniu metu šis serbentas auginamas įvairiose šalyse. Kaip dekoratyvinis krūmas pripažintas 19 a. pradžioje. Vėliau juo susidomėta kaip uogine kultūra. Amerikoje buvo išvestos pirmosios šio serbento veislės. Šis augalas nelabai reiklus dirvožemiui, labai ištvermingas sausrai, auga net druskinguose dirvožemiuose, todėl daug jo veislių sukurta Uzbekijoje. Pakenčia jis ir užpavėsinimą, miesto dūmus ir dulkes. Pas mus jį galima auginti kaip uoginį ir dekoratyvinį augalą. Iš šio vaiskrūmio galima suformuoti gyvatvores, sodinti grupelėmis, naudoti kaip poskiepį liemeniniams serbentams ir agrastams. Artėjant rudeniui jo lapai nusidažo purpurine spalva, kuri visai nebūdinga tradiciniams serbentams. Šio serbento nepuola ligos ir kenkėjai, būdingi serbentų genčiai. Dauginami kaip ir kiti serbentai: atlankomis, auginiais, sėklomis. Derėti pradeda 3 - 4 metais.

Paruošė E.Meidus 2004.03.01