Viena didžiausių šių laikų problemų – aplinkos tarša. Aplinkos taršą sėkmingai galima šalinti naudojant žolinius ir sumedėjusius augalus, t. y., naudojant fitoremediacijos technologiją (graikiškai φuτo (phyto) – augalas; lotyniškai remedium –  atstatymas). Fitoremediacija – tai procesas, kurio metu augalai šalina dirvožemyje esančius teršalus, skaidydami ar kaupdami juos savo šaknyse, stiebe ar lapuose, skatindami mikroorganizmų, ardančių pavojingas medžiagas, veiklą. Tinkamai parinkus augalus, atsižvelgiant į jų fiziologines savybes, rūšį ir simbiozę su mikroorganizmais, galima iš dirvožemio ir paviršinio vandens pašalinti nedidelės koncentracijos teršalus. Augalų fitoremediacinis procesas priklauso nuo kenksmingų medžiagų irimo greičio ir koncentracijos. Šio reiškinio biologinė reikšmė iki šiol iki galo neišaiškinta: galima, pavyzdžiui, teigti, kad didelis toksinių medžiagų kaupimas saugo augalą nuo kenkėjų ir daro juos atsparesnius ligoms. Fitoremediacijos vyksmą galima apibūdinti šiais skirtingais procesais: fitoekstrakcija, rizofiltracija, fitotransformacija, rizodegradacija, fitovolatizacija. Šie procesai gali vykti kartu arba atskirai. VU Botanikos sode Kairėnuose 2011 m. rudenį pradėta kurti kolekcija, skirta supažindinti sodo lankytojus su augalais, gebančiais skatinti savaiminius dirvožemio valymosi procesus, reprezentuojančius skirtingus veikimo metodus, augimo sąlygas bei morfologinę augalų įvairovę. Šio projekto ir idėjos iniciatorė – VšĮ „Grunto valymo technologijos“. Projektas įgyvendintas VšĮ „Grunto valymo technologijos“ ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.

Pirmieji fitoremediacijos moksliniai tyrimai buvo atlikti Izraelyje 50-aisiais XX-to amžiaus metais, bet intensyvesni tyrimai pradėti tik 80-ųjų metų pradžioje. Lietuvoje maždaug prieš du dešimtmečius buvo sukurta ir atrasta nemažai fizikinių, cheminių, biologinių būdų valyti ir atkurti užterštą dirvožemį/gruntą. Pastaruoju metu, vis didesnis dėmesys skiriamas fitoremediacijos, kitaip fitovalymo, technologijai.

Fitoremediacijos kolekcijai atrenkami augalai, kurie atspindėtų fitoremediacijai tinkamų augalų morfologinę įvairovę: gyvenimo formą (liana, medis, krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, žolinis augalas) ir šaknis (kuokštinės, liemeninės, siūlinės, cilindrinės, ropinės); fitoremediacijos proceso skirtingus veikimo būdus (fitoekstrakcija, rizofiltracija, fitotransformacija, rizodegradacija, fitovolatizacija); augalų augimo sąlygas: dirvožemio tipą (priemolis, priesmėlis, smėlis ir molis), dirvožemio užteršimą naftos produktais ir sunkiaisiais metalais, druskomis, toksinais ir netoksinėmis medžiagomis.

		Paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum L.) Vasaržalis 10-30 cm aukščio puskrūmis, formuojantis vešlų kerą. Stiebas prie pagrindo sumedėjęs, apvalus, ištisai plaukuotas. Lapai trumpakočiai, apverstai kiaušiniški. Žiedynai galvutės pavidalo. Vainikėliai rausvai violetinės, rausvos, balsvos, rečiau baltos spalvos.  Žydi VI–VII mėn. Vaisiai – tamsiai rudi riešutėliai. Žiemoja  5-9 zonose. Paprastasis čiobrelis kaupia Benz(α)pireną.
		Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale F. H. Wigg.) Daugiametis žolinis 5–40 cm aukščio augalas. Lapai skroteliniai, plunksniškai suskaldyti, kartais ištisiniai. Žiedynstiebiai statūs, apvalūs, tuščiaviduriai, užsibaigia stambiu geltonu graižu. Žydi IV–V mėn., pavieniai augalai žydi iki IX mėn. Vaisius – rudas lukštavaisis su skėčio formos skristuku. Paprastoji kiaulpienė gana įkyri piktžolė. Žiemoja 5–9 zonose. Kaupia cinką (Zn), geležį (Fe), kadmį (Cd), manganą (Mn), nikelį (Ni), šviną (Pb), varį (Cu).
		Dirvinis vijoklis (Convolvulus arvensis L.) Daugiametis vijoklinis 20–80 cm, kartais iki 170 cm, ilgio augalas. Lapai pailgai kiaušiniški arba plačiai lancetiški, pamatas ietiškas arba strėliškas. Vainikėlis piltuviškas, baltas arba rausvas, išorinėje pusėje 5 raudoni ruoželiai. Žiedai telkiasi į varpos formos žiedyną. Žydi VI–IX mėn. Vaisius – rudas, apvalus riešutėlis. Dirvinis vijoklis yra ruderalinis augalas. Žiemoja 4–8 zonose. Kaupia naftą.
		Dirvinis dobilas (Trifolium arvense L.)  Vienmetis 8–30 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, šakotas, plaukuotas. Lapai trilapiai, pailgai linijiški. Žiedai susitelkę tankiose galvutėse. Vainikėlis balsvas, vėliau rožinis. Žydi VI–IX mėn. Vaisius apskritai kiaušiniškas, šiek tiek suplotas, gelsvai žalias arba geltonas ir truputį blizgantis. Žiemoja iki 10 zonos. Kaupia naftą ir molibdeną (Mo).