Vilniaus universiteto botanikos sode sukaupta apie 260 jurginų veislių ir 2 rūšys. Lankytojus siekiama supažindinti su jurginų spalvų bei formų įvairove, jų klasifikacija, atsiradimo Europoje istorija, auginimo ypatumais ir pritaikymu puošiant aplinką.

Jurginų gentis (Dahlia Cav.) priskiriama astrinių šeimai (Asteraceae). Tai – daugiamečiai žoliniai šakniagumbiniai augalai su stačiais arba šliaužiančiais šakotais stiebais. Lapai priešiniai, plunksniškai suskaldyti, dažniausiai žali, rečiau – purpurinio atspalvio. Žiedynai gali būti nuo 2 iki 40 cm skersmens, ilgakočiai, sudaryti iš vamzdiškų ir liežuviškų žiedų, įvairiaspalviai. Jurginai kilę iš Centrinės Amerikos ir yra priskiriami aukštikalnių platumų augalams. Jų žydėjimas prasideda rudenį, kai dienos trumpėja, o naktys vėsta.

Nuo 1969 m. iki šių dienų Britanijos Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) oficialiame Tarptautiniame jurginų pavadinimų registre užregistravo daugiau kaip 57 000 jurginų veislių. Leidinys kasmet atnaujinamas ir papildomas. Šiuo metu pasaulyje aprašytos apie 42 laukinės jurginų rūšys.

Pirmą kartą Europoje jurginų sėklos buvo pasėtos 1787 m. Madrido botanikos sode. Lotynišką pavadinimą Dahlia gentis gavo švedų botaniko Andreas Dahl garbei.

Manoma, kad jurginai į Lietuvą atkeliavo 1812–1814 m. iš Rusijos. Šie augalai greitai paplito, tapo mėgstami darželiuose, gėlynuose bei kiemeliuose prie namų. Lietuvoje buvo sukurta daug vietinių jurginų veislių.

VU Botanikos sode Jurginų kolekcija sudaroma parenkant veisles pagal jų požymių kombinacijas – žiedyno formą ir spalvą. Taip pat siekiama išsaugoti į Augalų nacionalinių genetinių išteklių (ANGI) sąrašus įrašytas veisles, sukurtas Lietuvos selekcininkų.

ADS tarptautinėje klasifikacijoje, pagal  spalvas jurginai skirstomi į 16 grupių, tarp kurių nėra tik mėlynos ir žalios spalvų; pagal žiedyno formą – į 20 grupių. Iš jų 12 pagrindinių formų pavaizduotos paveikslėlyje: