Raktažolės (Primula L.) – daugiamečiai, rečiau dvimečiai ar vienmečiai, žoliniai, raktažolinių (Primulaceae) šeimos šakniastiebiniai augalai. Raktažolių gentyje yra 481 rūšis ir 202 porūšiai bei varietetai. Raktažolės paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinėse, subtropinėse ir arktinėse juostose. Didžiausias rūšių paplitimo arealas – Vakarų ir Vidurio Europa, Pietų Skandinavija, Rusijos europinės dalies vakariniai ir šiauriniai rajonai, Baltijos šalys, Sibiras, Tolimieji Rytai, Mongolija. Europoje aptinkama tik 33 rūšys, o Šiaurės Amerikoje – 20 rūšių. 3 rūšys rastos į pietus nuo ekvatoriaus, Pietų Amerikoje – P. farinosa L., P. imperialis L. ir P. magelanica Lehm. Keletas rūšių aptinkama Afrikoje (Etiopijoje), tropinėje Azijoje (Javos ir Sumatros salose). Svarbiausi raktažolių rūšių įvairovės centrai yra: Rytų Himalajai; Yunnano provincija Kinijoje; Kaukazas Vakarų Azijoje; Pirėnų, Alpių, Karpatų kalnų masyvai Europoje; Rytų Azijos kalnai; Šiaurės Amerikos vakarinės dalies kalnai.

VU Botanikos sode renkama raktažolių kolekcija, kurioje demonstruojama raktažolių genties augalų, tinkančių auginti Lietuvos sąlygomis, taksonominė ir dekoratyvinių požymių įvairovė.

Raktažolių rūšys pradėtos kultivuoti Anglijoje, taip pat kitų didesnių tuometinės Europos miestų soduose atrenkant gražiausias vietines rūšis. Anglai vertino P. acaulis L. rūšį ir iš jos išvestas veisles, kurių lapai ir žiedai padengti miltine apnaša. Senoviniuose lietuvių darželiuose jau nuo XVI a. buvo auginamos ir kultivuojamos:  pavasarinė raktažolė (P. veris L.) ir pelenėlė (P. farinosa Bieb.), vėliau – Julijos raktažolė (P. juliae Kusnez.) ir paprastoji raktažolė (P. vulgaris Hudson.). 1818 m. Vilniuje išleistame kataloge apie šiltnaminių, oranžerijų ir daržų augalus, augančius J. Strumilos darže, minimos dvi įvairių spalvų žiedų raktažolių rūšys: pavasarinė raktažolė (P. veris L.) ir ausytoji raktažolė (P. auricula L.). Vėlesniuose šaltiniuose J. Jundzilas mini ausytąją raktažolę (P. auriculia L.), kuri plačiai auginama ir pasižymi žiedų dydžių bei spalvų įvairove. XIX a. J. Strazdas knygoje „Darželio gėlės ir kambarinių gėlių priežiūra“ mini dažniausiai auginamas darželiuose trijų rūšių raktažoles: pavasarinę raktažolę (P. veris L.), aukštąją raktažolę (P. elatior (L.) L.) ir P. acaulis (L.) L. Vėliau pradėta auginti tibetinė (P. florindae Kingdon-Ward) ir dantytoji (P. denticulata Sm.) raktažolės. Visoje Lietuvoje jos pradėtos plačiai auginti nuo XX a. pradžios.

VU Botanikos sode Kairėnuose raktažolės auginamos nuo 1992 m. Čia jos tiriamos ir vertinamos. Ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvos selekcininkų sukurtų veislių kaupimui, tyrimui ir saugojimui.

Raktažolių kolekcijai veislės atrenkamos pagal jų dekoratyvines savybes. Pavyzdžiai tarpusavyje skiriasi žiedyno tipu, vainikėlio forma ir žiedų spalva. Kai kurių veislių vainiklapiai būna dryžuoti, su apvadu arba stipriai karpyti, padengti miltine apnaša, auginamos ir veislės pilnaviduriais žiedais.

IŠSAMUS KOLEKCIJOS PRISTATYMAS (ATSISIŲSTI) 

		Julijos raktažolės hibridas (Primula x juliae) 'Schneeriesin' Daugiametis šakniastiebinis augalas. Priklauso Vernales sekcijai. Šakniastiebis trumpas, šliaužiantis (senų kerų šakniastiebiai net iškyla į paviršių). Lapai žali, maži (7–9 cm ilgio ir 3 cm pločio), apvaliai kiaušiniški, raukšlėti, blizgantys, kotuoti (lakotis rausvas), dantytais pakraščiais. Žiedai baltos spalvos, žiotys gelsvos spalvos, pavieniai, iškilę virš lapijos. Žydi balandžio pradžioje apie 30 dienų. Kartais rudenį žydi pakartotinai, bet negausiai. Sėklų nebrandina.
		Rausvoji raktažolė (Primula rosea Royle) 'Gigas' Daugiametis šakniastiebinis augalas. Priklauso Farinosea sekcijai. Augalas 10–25 cm aukščio. Lapai  – skroteliniai, lancetiški, žali, į pamatą siaurėjantys, iki 25 cm ilgio, karbuotais pakraščiais. Visiškai lapai išauga augalui peržydėjus. Žiedai ryškios rožinės spalvos, skėtiškuose žiedynuose po 4–20 žiedų. Žiedynkotis 10–25 cm aukščio. Žydi balandžio pabaigoje apie 28 dienas. Sėklas brandina.
		Dantytoji raktažolė (Primula denticulata Sm.) 'Alba' Daugiametis šakniastiebinis augalas. Priklauso rutuliškų grupei, Denticulata sekcijai. Užauga nuo 10 iki 40 cm aukščio. Šaknys storos, ilgos. Lapai – skroteliniai, elipsiški, šviesiai žali, į pamatą siaurėjantys. Lapalakščio kraštas – smulkiai dantytas. Žiedynas – skėtiškas, rutulio formos. Žiedynkočiai pradedant žydėti yra trumpi, vėliau išauga net iki 30–40 cm ilgio. Žiedai smulkūs, tuščiaviduriai, jų vainiklapiai balti, galiukas įkirptas, žiotys – geltonos. Žydėti pradeda balandį ir žiedais džiugina apie mėnesį.
		Japoninė raktažolė (Primula japonica A. Gray) Daugiametis šakniastiebinis augalas. Priklauso Proliferae (Candelabrae) sekcijai. Augalas 30–60 cm aukščio. Šaknys storos. Lapai lancetiški, dideli (iki 25 cm ilgio ir 5 cm pločio), pakraščiai dantyti, šviesiai žali. Žiedai purpurinės raudonos spalvos, iki 3 cm skersmens. Skėtiški žiedynai ant žiedynstiebio išsidėstę mentūriais, jų būna nuo 2 iki 6. Žydi gegužės pabaigoje – liepos mėn. Sėklas subrandina.