Vilniaus universitetas

MENIU

Dekoratyviausių alyvų, tinkamų augti Lietuvos sąlygomis, kolekcija

Alyvų (Syringa L.) gentis priklauso alyvmedinių šeimai (Oleacea Lind.). Iš viso pasaulyje priskaičiuojamos 28 alyvų rūšys, natūralios jų augimvietės – rytinėje Azijoje; tik  paprastosios bei plačialapės alyvos savaime auga Balkanų-Karpatų regione.

VU Botanikos sode siekiama sukaupti alyvų rūšių įvairovę ir dekoratyviausias alyvų veisles, tinkamas augti Lietuvos sąlygomis.

Pirmieji alyvų grožį pastebėjo Mažosios Azijos šalių sodininkai. Į Europos sodus paprastosios alyvos pateko per Turkijos sodininkų rankas. 1563 m. iš Konstantinopolio į Vieną jas atvežė Austrijos pasiuntinys. Kada jos pateko į Lietuvą, tikslių duomenų nėra. Tikėtina, kad alyvos į mūsų krašto didikų sodus atkeliavo tik XVII a.  Alyvos labai greitai išpopuliarėjo ir XVIII a. jau buvo auginamos ne tik turtingųjų soduose. Paprastosios  alyvos buvo taip pamėgtos mūsų krašte, kad ilgainiui tapo neatskiriama  kraštovaizdžio dalimi.

Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad Vilniaus universiteto botanikos sode alyvos pradėtos auginti XVIII amžiaus pabaigoje. Tai buvo paprastosios alyvos (Syringa vulgaris L.), 1802 m. – persinės alyvos (Syringa persicla L.),1824 m. – kininės alyvos (Syringa x chinensis Willd). Kairėnuose alyvų kolekcija pradėta kaupti  1982 m.,  jos augo dendrologijos skyriuje. Tačiau  gausėjant alyvų kolekcijai, augalai buvo perkelti, ir 2008 m. lankytojams pristatyta alyvų (Syringa L.) genties kolekcija, pavadinta Alyvų kalnu. Šiuo metu Alyvų kalno kolekcijoje ir kituose botanikos sodo plotuose auga apie 180 alyvų (Syringa L.) rūšių, porūšių, varietetų ir veislių. Pirmosios pražysta hiacintinės alyvos (Syringa x hyacinthiflora Rehder). Didžiąją dalį kolekcijos sudaro paprastųjų alyvų veislės (Syringa vulgaris L.), jos pražysta gegužės mėnesio viduryje ir savo žydėjimu, žiedų ir žiedynų įvairove, maloniu aromatu lankytojus džiugina apie dvi savaites. Po jų, dviem, trimis savaitėmis vėliau, pradeda žydėti kitų rūšių alyvos. Tai gyslotosios (Syringa x prestoniae McKelvey), lanksčiosios alyvos (Syringa x josiflexa I. Preston ex J. S. Pringle), svyruoklinės alyvos (Syringa komorowii C. K. Schneid.), pūkuotosios alyvos (Syringa pubescens Turcz.), gauruotosios alyvos (Syringa villosa Vahl), tankiašakės alyvos (Syringa meyeri C. K. Schneid.) ir keturbriaunės alyvos (Syringa sweginzowii Kochne &).

VU Botanikos sodo alyvų kolekcijai parenkami augalai pagal:

  • žiedų spalvas: baltos, violetinės, melsvos, alyvinės, rožinės, rausvai raudonos, purpurinės spalvos;
  • žiedo sandarą: tuščiavidurės ir pilnavidurės;
  • žydėjimo laiką: anksti žydinčios, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvosios.
 

Paprastosios alyvos (Syringa vulgaris L.) 'Krasavitsa Moskvy'

Krūmas vidutinio aukščio. Žiedai šviesiai rožiniai, pilnaviduriai, žiedynai dideli, kvepiantys.

Žydi gausiai ir ilgai. Tai viena gražiausių, pasaulyje pripažintų veislių.

Ją sukūrė 1947 m. rusų selekcininkas L. Kolesnikovas.

 

Paprastosios alyvos (Syringa vulgaris L.) 'Sensation'

Krūmas vidutinio aukščio. Žiedai tuščiaviduriai, dviejų spalvų, purpuriniai su baltu krašteliu, žiedai susitelkę į stambius kekės formos žiedynus.

Veislė sukurta 1938 m. Nyderlanduose selekcininko Marse.

 

Paprastosios alyvos (Syringa vulgaris L.) 'Ami Schott'

Krūmas aukštas, platus. Žiedai dideli (2,5 cm) melsvi,  pilnaviduriai. Žiedynai dideli, tankūs, kvepiantys.

Žydėjimo metu atrodo įspūdingai, įtraukta į gražiausių veislių dešimtuką.

Veislė sukurta 1933 m. Prancūzijoje selekcininko V. Lemoine

   

Tankiašakės alyvos (Syringa meyeri C.K.Schneid.) 'Palibin'

Krūmas tankus, taisyklingos formos, užauga iki 1–2 m. Žiedai šviesiai rožiniai, smulkūs, tuščiaviduriai, stipraus aromato.

Žydi    gausiai, gegužės pab.–birželio mėn.

Veislė sukurta apie 1920 m., autorius nežinomas.