Pavėsis – saulės neapšviesta vieta. Pagal šviesos poreikį augalai skirstomi į mėgstančius šviesą (heliofitus), pakeliančius dalinį pavėsį ir ūksminius (sciofitus). Šviesos poreikis augalams yra nevienodas, jis priklauso nuo klimato, geografinės platumos, aukščio virš jūros lygio, augimo sąlygų ir kitų faktorių. Kuo šaltesnis klimatas, tuo daugiau šviesos reikia augalui. Tačiau šviesos poreikis priklauso ir nuo dirvos derlingumo, kiek augalas gauna mineralinių medžiagų. Lyginant su šviesamėgiais augalais, ūksminiai augalai yra higromorfinės sandaros, kuri būdinga drėgmę mėgstantiems augalams.

Augdami augalų bendrijoje, augalai užtemdo vieni kitiems šviesą. Pavėsyje augančių augalų augimo sąlygos yra sudėtingos, jie gauna mažai šviesos, drėgmės ir mineralinių medžiagų. Pavyzdžiui,  medžių pavėsyje augantys gauna vidutiniškai 3 kartus mažiau šviesos. Tiesioginė saulės šviesa skleidžia 34–37% aktyvių spindulių, o tokių spindulių pavėsyje – tik apie 10%. Lapai sugeria didžiąją dalį aktyvios radiacijos, tačiau dalis atspindima nuo lapų paviršiaus arba prasiskverbia pro juos.

Augantiems pavėsyje augalams šviesos trūkumas neturi įtakos jų dekoratyvioms savybėms. Mažiau saulės gaunantys paunksnių augalai prisitaiko augti tokiomis sąlygomis, nors nevienodas apšvietimas sukelia fototropizmą (palinkimą šviesos šaltinio pusėn). Šviesamėgiai augalai skiriasi nuo ūksminių tiek anatominiais, tiek ir fiziologiniais požymiais. Paunksmės augalų lapai yra plonesni dėl mažesnio statinės parenchimos – viršutinės lapo dalies ląstelių – išsivystymo. Jų ląstelės yra didesnio dydžio, žiotelių skaičius ploto vienetui žymiai mažesnis, todėl anglies dvideginis lėčiau patenka į lapo vidų. Lapuose stambesni chloroplastai, o juose – didesnė chlorofilo koncentracija. Todėl net maži šviesos kiekiai gausiau „sugaunami“, o jų asimiliacija vyksta energingiau. Indų kūlelių tinklas nėra toks tankus kaip šviesamėgių. Jei augimo vietoje šviesos srautas silpnas, ant stiebo lapai auga tam tikra tvarka. Lapai išsidėsto vienoje plokštumoje statmenai saulės spindulių krypčiai, kad vieni kitiems neužstotų šviesos. Tačiau jie sukuria mažiau organinių medžiagų.

VU Botanikos sode 2020 m. pradėta kurti pavėsyje ir pusiau pavėsyje galinčių augti augalų kolekcija. Kolekcijos ekspozicija įsikurs senojo Kairėnų dvaro parko rytiniame pakraštyje, liepų alėjos pavėsyje. Kolekcija skirta supažindinti lankytojus su pavėsyje galinčiais augti introdukuotais paunksminiais daugiamečiais žoliniais ir pusiau sumedėjusiais dekoratyviais augalais ir jų morfologine įvairove.

Apie šilropes Akmenyno ekspozicijoje daugiau skaitykite ČIA.

		Kalija (Zantedeschia) 'Black Magic' Daugiametis, gumbinis augalas. Užauga iki 80 cm aukščio. Lapai ilgakočiai, širdiški, su baltomis dėmėmis, tamsiai žali, blizgūs. Žiedyną sudaro geltonas papėdlapis ir geltona burbuolė, pamatinė dalis juoda. Žydi 2 mėn. po pasodinimo.
		Pavasarinis adonis (Adonis vernalis L.)  Daugiametis šakniastiebinis žolinis augalas. Išaugina 3–4 stiebus. Lapai 2–4, plaštakiškai suskaldyti. Žiedai pavieniai, dideli, geltoni.  Augalas žydi balandžio–birželio mėn.
		Pelkinė puriena (Caltha palustris) 'Flore Pleno' Daugiametis šakniastiebinis žolinis augalas. Augalas 20–30 cm aukščio, 40 cm pločio. Gulsčiais, plikais, šakotais stiebais. Lapai stambūs, širdiški, ryškiai žali, karbuotu pakraščiu. Žiedai pavieniai, pilnaviduriai, stambūs, 2-4 cm pločio, sodrios geltonos spalvos. Žydi balandį– gegužę, žydėjimas trunka 2– 3 savaites.
		Himalajinis pėdlapis (Podophyllum hexandrum Royle) Daugiametis, šakniastiebinis, žolinis augalas. Užauga 40– 60 cm aukščio. Lapai triskiaučiai su ilgais koteliais. Žiedai balti arba rausvi. Žydi gegužės–rugpjūčio mėn. tarp lapų sunoksta vaisiai. Vaisius panašus į 5–7 cm raudonas uogas.