2020 m. VU Botanikos sode Kairėnuose pradėta formuoti nauja vasarą žydinčių žolinių dekoratyvinių augalų kolekcija. Šiai dienai joje sukaupti trisdešimties genčių atstovai. Tai dekoratyvios, vasarą žydinčios žolinių daugiamečių augalų rūšys bei veislės, reikalaujančios minimalios priežiūros. Kolekcija skirta supažindinti lankytojus su šių augalų  įvairove, priežiūros ypatumais, tarpusavio derinimu formuojant gėlynus ir puošiant aplinką.

1) Ylalapiai flioksai (Phlox subulata)
Daugiamečai žoliniai visžaliai augalai.
Aukštis: 5–20 cm.
Plotis: nuo 30 iki 180 cm.
Šaknys siūliškos, paviršutinės.
Keras kūpstinis. Stiebai šliaužiantys, ploni.
Lapai smulkūs, siauri, lancetiški, užsilenkę į apačią, 1,0–3,5 cm ilgio, šviesiai arba tamsiai žali, žvilgantys. Jų išsidėstymas priešpriešinis.
Žiedai taisyklingi, dvilyčiai, pavieniai arba sutelkti ūglio viršūnėje į trumpas šluoteles. Žiedų spalva, priklausomai nuo veislės arba rūšies būna rožinė, balta, alyvinė, purpurinė. Būdingos šių spalvų kombinacijos. Žydėjimo laikas – nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio. Negausiai gali žydėti antrą kartą rugpjūčio mėnesį.
Vaisiai: elepsiška ruda dėžute, sėklos smulkios, rudos.
Klimato zona – nuo 3 iki 9.
Auginimo ypatumai: mėgsta saulėtas, sausas vietas. Tinka lengvi, nederlingi, gerai drenuoti dirvožemiai. Kupstai sodinami apie 30–40 cm atstumu, pražangiai. Auga lėtai. Po dvejų metų suauga, sudarydami tankų kilimą. Augalai labai atsparūs ligoms ir nereiklūs, tačiau sunkiai konkuruoja su piktžolėmis, reikalauja reguliaraus ravėjimo. Nepakenčia drėgmės pertekliaus, užmirkę gali sušusti. Tręšti patariama pavasarį, prieš žydėjimą, negausiai, mineralinėmis trąšomis. Po žydėjimo tikslinga nukirpti ūglių galiukus, tam, kad palaikyti kero formą ir dekoratyvumą. Atnaujinti augalus patariama kas 7–10 metų, pavasarį. Dauginama auginiais, įsišaknijusio stiebo dalimis arba dalijant kerą.
Panaudojimas: auginami kaip kiliminiai dekoratyviniai augalai alpinariumuose, sausuose mišriuose gėlynuose, vazonuose. Vasarą žydinčių augalų kolekcijoje auginamos 9 ylalapių flioksų veislės.

2) Šluoteliniai flioksai (Phlox paniculata)
Daugiamečiai žoliniai augalai. Aukštis: nuo 30 iki 130 cm. Plotis: nuo 20 iki 60 cm. Šaknys kuokštinės, paviršutinės.
Keras stačias. Stiebai gausūs, lapuoti, statūs, tvirti. Rudenėjant apatinė stiebo dalis sumedėja.
Lapai bekočiai, žali, siauri, pleištiški, 3–10 cm ilgio, smulkėjantys ties stiebo viršūnės, jų išsidėstymas pražanginis.
Žiedai taisyklingi, dvilyčiai, vainikėliai gali būti nuo 1,5 iki 4 cm skersmens, sutelkti gausiose šluotelinėse kekėse. Žiedynai gali būti tankūs, stambūs, rutulio arba kūgio formų, labai kvapnūs. Žiedai būna įvairaus intensyvumo baltų, rožinių, violetinių atspalvių ir jų derinių. Priklausomai nuo veislės, žydėjimo laikas gali trukti nuo liepos pradžios iki rugsėjo pabaigos.
Vaisiai: elepsiška ruda dėžutė, sėklos smulkios, rudos.
Auginimo ypatumai: rūšis kilusi iš Šiaurės Amerikos ir tapo pagrindu gausybei dekoratyvinių veislių. Gerai auga atvirose, vėdinamuose plotuose, kuriuose gruntiniai vandenys yra arti paviršiaus. Mėgsta lengvus derlingus dirvožemius, arba priemolius. Augalas šviesomėgis, reikalauja negausios, bet pastovios drėgmės. Esant perteklingai drėgmei bei per tankiam susodinimui gali sirgti miltlige, šaknų puviniais, prasideda išilginis stiebų skilinėjimas.
Panaudojimas: auginamas kaip dekoratyvinis augalas mišriuose gėlynuose. Nuo seno sukurta daugybė veislių. Geriausiam efektui pasiekti augalai sodinami grupėmis, pražangiai, tarp sodmenų paliekant 40–50 cm atstumus. Dauginami kas 3–5 metus, rudenį, dalijant kerus. Žiedynai tinka skynimui. Gėles gausiai lanko bitės. Lietuvoje žiemoja nepridengti. Klimatinė zona – nuo 5 iki 7. Vasarą žydinčių augalų kolekcijoje auginamos 33 šluotelinių flioksų veislės.

3) Kvapusis šalavijas (Salvia sclarea L.).
Dvimetis žolinis augalas.
Aukštis 40–90 cm.
Pirmaisiais augimo metais išauga gausi lapija. Lapai pailgai kiaušiniški, smailėjančiomis viršūnėmis, švelniai plaukuoti, ilgaakočiai, stambūs, 6,5–21,5 cm ilgio, 5,2–16,0 cm pločio, nelygiai dantyti, raukšlėtu paviršiumi. Viršutiniai lapai bekočiai, mažesni.
Stiebas užauga antraisiais gyvenimo metais. Žiedynas status, mažai šakotas, plaukuotas. 
Žiedai rausvai violetiniai, susitelkę stiebo bei šakelių viršūnėse į retus varpos pavidalo šakotus žiedynus.
Žydi birželio–liepos mėnesiais, 28–33 dienas. Vegetacija baigiasi rugsėjo pradžioje, jos trukmė iki 125 dienų. Stipriems šalčiams neatsparūs.
Vaisius – dežutė.  Sėklos rudos, elipsės formos, iki 3,3 mm ilgio. Daigios išlieka iki 4 metų.
Auginimo ypatumai. Mėgsta saulėtą vietą, šilumą, drėgmę, humusingą, nerūgščią lengvo priemolio ar priesmėlio dirvą. Atželia balandžio viduryje.
Dauginama sėklomis, daigais. Sodinama 70x30–40 cm atstumais.
Paplitęs Pietų Europoje ir Pietvakarių Azijoje. Lietuvoje retai auginamas.
Taikomoji reikšmė: dekoratyvinis, prieskoninis, aromatinis, aliejinis. Prieskoniams vartojami švieži ir džiovinti lapai, žiedynai mėsos patiekalams paskaninti, gėrimams aromatizuoti.
Vasarą žydinčių augalų kolekcijoje auginami dar 10 daugiamečių šalavijo genties atstovų.

4) Smulkiažiedė rusmenė (Digitalis parviflora) 'Milk Chocolate'
Daugiametis trumpalaikis žolinis augalas.
Aukštis: 60 cm.
Plotis: 30 cm.
Keras kompaktiškas, stiebai status, tvirti. Lapai lancetiški, sodriai tamsiai žali, blizgantys, iki 25 cm ilgio, sudarantys skruotelę. Žiedynas – tanki tiesi varpa. Žiedai trumpakočiai, labai tankiai išsidėstę ant žiedynstiebio. Ju spalva – oranžiškai ruda su violetišku atspalviu.
Žydi liepos mėnesį.
Vaisius – kiaušinio formos ruda dežutė. Sėklos labai smulkios, rudos.
Auginimo ypatumai. Mėgsta saulėtą vietą, gali augti ir daliniame pavėsyje.
Dirvožemis: gerai auga drėgnoje, bet gerai drenuotoje dirvoje. Nereiklus.
Dauginama sėklomis, daigais. Sodinama 30–40 cm atstumais.
Nužydėjusius žiedynus reikia nukirpti iki žemės, paliekant tik apatinę lapų skruotelę. Veislė puikiai tinka mišriuose dekoratyviniuose želdynuose. Tai medingas augalas, bet nuodingas žmonėms ir žinduoliams.
Vasarą žydinčių augalų kolekcijoje auginami dar 6 rusmenės genties augalų taksonai.