Vilniaus universitetas

MENIU

Tvenkinio (10) prie drėgno miško pakrančių flora

Šis tvenkinys yra tarp dviejų takų, kurie šiauriniame gale išeina į žiedinį (asfaltuotą) kelią, o pietiniame gale susijungia ir pro Fitoremidiacijos ekspozicijas nuveda į Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijas.
Taigi, ką galime pamatyti augalų juostoje tarp tako ir vandens, ir kas auga vandenyje?

Pietinis ir vakarinis krantas saulės šviesos nestokoja. Drėgmė ir šviesa leidžia užaugti aukštai žolei. Pavasarį čia žydi švitriešiai ir kiaulpienės, o vasaros metu dominuoja šunažolės. Jos išaugina gražius, aukštai iškeltus žiedynus. Kur ne kur galima pamatyti dilgėles, gurgždžius. Pamatysime ir svidres, ir vėdrynus.
Kadangi tvenkinio rytinėje pusėje plyti drėgno miško fragmentas, tai iki vidurdienio jį dengia medžių šešėlis. Šioje pakrantėje auga švendrai, viksvos, o vandenyje – balinis asiūklis (Equisetum fluviatile).
Labai įdomi šio tvenkinio šiaurrytinė dalis, nes čia, kur atiteka vandenys iš drėgno miško, auga didelė karklavijo kolonija. Matyt, rūšiai buveinė labai tinka, nes ūglių daug, jie ieško atramų, kad galėtų vyniotis ir kilti aukštyn. Tam pasitarnauja švendrų stiebai ir lapai, kartais – nusvirusios šeivamedžio šakelės, kurias karklavijai tarsi pagriebia ir kyla jomis.
Šią vietą geriausiai galima stebėti nuo tiltuko arba nuo šiaurinės pakrantės. Tiesa, šioje vietoje galima pamatyti ir nuodingąją nuokaną.

Nuodingoji nuokana (Cicuta virosa)

Beje, mėgstantys romantiką ar neįprastą stebėjimo vietą, gali nueiti į šio tvenkinio pusiasalį. Pramintas takelis rodo, kad lankytojų šis mažiukas mažiuko tvenkinio pusiasalis per vasarą sulaukia pakankamai. Ir nesvarbu, kad vanduo tamsus ir bauginantis...
Jūs čia buvote? Dar ne? Tai iki pasimatymo!

Gintarėlė Jurkevičienė

2017-11-27