Kantabrinė virženė (Daboecia cantabrica) yra mums gerai pažystamo viržio „pusseserė“. Jos rūšies pavadinimas – kantabrinė – nieko gero nežada, nes Kantabrija, kaip žinia, yra Ispanijos regionas. Vilčių auginti šį subtilų augalą pas mus suteikia jos genties pavadinimas Daboecia, kilęs iš Airiją V a. globojusio vienuolio vardo. Airiai virženę vadina Šv. Dabheog‘o viržiu arba airiškuoju viržiu. Natūraliai ji paplitusi Atlanto vandenyno uolingose pakrantėse Šiaurės Ispanijoje ir Vakarų Airijoje, todėl yra ištvermingas, prie šaltų vėjų pripratęs augalas.

Jaunas virženės keras status, kompaktiškas, 20–30 cm aukščio, bet jau po kelerių metų išsklinda į šonus, atsidengia sumedėję stiebai. Tai visžalis krūmokšnis, jo lapeliai maži, sodriai žali ir blizgūs, apatinė jų pusė sidabriška. Žiedai dideli, pūstašonio ąsotėlio formos, susitelkę aukštyn kylančiose kekėse. Laukiniai augalai žydi rausvai violetine spalva, kartais baltai. Veislės, kurių jau išvesta kelios dešimtys, –  įvairiausiais rausvos spalvos atspalviais; yra ir labai įdomiai atrodančių pilnavidurių formų. Pražysta vasaros pradžioje ir su neilgom pertraukom žydi 3–5 mėnesius – iki vėlyvo rudens.

Auginti virženes geriausia rūgščiame, durpingame dirvožemyje šalia viržių, erikų, rododendrų. Žiemai verta pridengti nuo saulės, vėjo ir... tikėtis, kad nebus speigų.

Virženės priklauso erikinių augalų kolekcijai (daugiau ČIA), jas galime pamatyti VU Botanikos sodo Kairėnuose rododendrynuose, – ir senajame, ir naujajame (žr. Žemėlapyje Nr. 6).

NUOTRAUKOSE KANTABRINĖS VIRŽENĖS (Daboecia cantabrica): 1–2)  'Alberta White';  3–4) 'Angelina'; 5) 'Bellita'; 6) 'Waley's Red'; 7–8) 'Celtic Star'. KITOS NUOTRAUKOS, – erikinių augalų kolekcija.

1) 2)

3) 4)

5) 6)

7) 8)