Vilniaus universitetas

MENIU

Search

VIENDIENIŲ ŽIEDŲ PASLAPTYS IR SUBTILYBĖS

Viendienės (Hemerocallis) žoliniai daugiamečiai dekoratyviniai augalai, priskiramos Plėnūninių (Asphodelaceae) šeimai. Manoma, apie 1735–1737 m. Hemerocallis vardą suteikė Karlas Linėjus (C. Linanaeus). Jurgis Pabrėža pirmasis lietuviškai pavadino šį augalą viendienės vardu. Graikiškai hemera–diena, kallos–grožis. Tai vienos dienos grožis. Viendienių žiedas žydi vieną dieną, rečiau apie 2 dienas, kiekvieną dieną išsiskleidžia vis naujas. Pagal žydėjimą skirstomos (S.Dapkūnienė, R. Maršalienė, 2016):

1) žydinčios nakties metu (žiedai išsiskleidžia prieš saulėlydį ir baigia žydėti ryte, vos patekėjus saulei);

2) žydinčios dienos metu (žiedai išsiskleidžia saulei patekėjus ir baigia žydėti vakare prieš saulėlydį);

3) žydinčios ilgiau nei parą (žiedai pirmąją dieną būna pusiau praviri, pilnai išsiskleidžia kitą dieną ir baigia žydėti vakare).

Viename kere būna keletas arba keliolika žiedynkočių su žiedynais. Kol išsiskleidžia visi jame esantys žiedai, augalas žydi apie mėnesį. Žiedai gali būti labai smulkūs – apie 7,5 cm skersmens, smulkūs – 7,6–11,5 cm, vidutiniai – 11,6–17,5 cm, stambūs – 17,6-20 cm, labai stambūs – daugiau nei 20 cm skersmens (S.Dapkūnienė, R. Maršalienė, 2016). Viendienių žydėjimas priklauso nuo klimato sąlygų (gali sužydėti ankščiau arba vėliau). Dažniausiai pražysta apie birželio 20 d., žydi visą liepą, vėlyvos veislės pražysta rūgpjūčio pirmomis dienomis. Viendienių žiedai skleidžia malonų arba nemalonų kvapą, bei gali visai nekvepėti.

Plačiau apie viendienių kolekciją.

 

 

 

 

Parengė vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Viktorija Guseva, 2022 m.